|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
RRAHIM
SADIKU
Hyrje
Rrahim
Sadiku lindi nė Komogllavė tė Ferizajt mė 1954. Shkollėn fillore e kreu nė
vendlindje, gjimnazin nė Ferizaj, Degėn e Gjuhės dhe Letėrsisė Shqipe nė
Universitetin e Prishtinės, ku ka mbaruar edhe studimet master.
Si student fillon tė merret me aktivitete ilegale kundėr
pushtimit jugosllav tė trojeve shqiptare, duke shkruar, organizuar e
propaganduar ide atdhetare e liridashėse. Mė 1978 ėshtė ndėr themeluesit e
Lėvizjes pėr Republikėn e Kosovės e cila arrin tė shtrihet nė tė gjitha
trojet e pushtuara. Gjatė vitit 1979/80 angazhohet pėr bashkimin e grupeve
dhe organizimeve tė tjera ilegale nė lėvizje tė vetme dhe kjo deri diku
arrihet kah mesi i vitit 1980. Ėshtė njėri nga organizatorėt dhe
pjesėmarrėsit e drejtė pėr drejtė tė demonstratave tė vitit 1981. Shkruan nė
shtypin legal dhe ilegal pėr problemet e kėrkesat e drejta tė shqiptarėve
dhe merr pjesė aktive nė pėrgatitjen e gazetės ilegale Liria e mė vonė
edhe udhėheqės i saj. Nė dhjetor 1982 burgoset me 12 veprimtarė tė tjerė dhe
dėnohet me 10 vjet burg. Aktivitetin e vazhdon edhe pas daljes nga burgu dhe
burgoset, maltretohet e ndiqet vazhdimisht. Me fillimin e luftės sė
armatosur u bashkohet luftėtarėve tė lirisė dhe mė 22 maj nė luftimet e
zhvilluara nė Stagovė tė Kaҫanikut, plagoset rėndė.
Ka punuar mėsimdhėnės i gjuhės dhe letėrsisė shqipe nė Ferizaj,
gazetar e redaktor i kulturės nė gazetėn e studentėve Bota e re, gazetar
nė tė pėrditshmen Rilindja, kryeredaktor nė Radio Ferizaj, drejtor i
Qendrės sė Kulturės nė Ferizaj e gjetiu.
Jeton nė Komogllavė e nė Prishtinė.
Vepra letrare:
(pėr fėmijė)
Ndodhi nė gjithėsi, poemė, 1978, -
Kohė e ngjarjeve tė mėdha, poemė, 1989, -
Udhėtime gjithkund, poezi, 2013,
Kam prekur ėndrrėn, poezi, 2014
Shėti tė rralla me pėrralla, roman fantastik nė vargje, 2014
Me pranverėn pėr dore, poezi, 2015
E re kjo hare, poezi, 2015
Kam prekur ėndrrėn, poezi, 2015
(pėr tė rritur)
Kėngė nderi e lirie, poemė, 1988, -
Kujt ti flas, poemė, 1995,
Kokat gjokset shpinat, poemė satrike, 1996, -
Ngjarje nė kohė tė pakohė, roman, 1996,
Kryeatentati, roman, 2000,
Lirikė qėndrese, poezi 2001,
Ethet e pritjes, tregime, 2007,
Shtetthasit I, II, III, roman, 2011,
Nėpėr vendin e trimėrive, portretime satirike, 2011
Malli im prej pėrjetėsie, poezi, 2013
Legjendė moderne, roman, 2013
Zgjuar me etjen, poezi, 2014
Andej kufirit tė vdekjes,roman, 2014
(drama)
Nėpėr ndėrrime, komedi, 2003,
Shembja, dramė, 2006,
Shkojnė kojrilat, dramė, 2008,
Etje pėr dritė, dy drama, 2009,
(publicistikė)
Hidhet vallja kėnga sndalet, monografi, 1996,
Jetė kushtuar lirisė, monografi, 2002,
Stagova, monografi, 2006, -
Ferizaj 68, monografi, 2008,
Njė pamje tjetėr, palimpsest, 2008, -
Njė rrugė pėr liri, monografi, 2009,
Zejnullah Zejna, monografi, 2011,
Brezi qė pėrjetoi epokat, (me bashkautor), monografi, 2012
Astrit Suli, monografi, 2015
ARDHJA NĖ ATDHE
O lumenj tė shpejtė
tė gjatė,
o fusha luleshumė!
Jungjatjeta, o trima!
Pėrshėndetje Atdhe!
Na ngrohe shpirtin!
Shpirtin ta japim
Dialog pranvere
nė dritė lirie,
me kėngėn e jetės
rrugėve tė qėndresės
pranverės qė rritet
Po gjėmojnė topat
po ushtojnė granatat,
zemra e Atdheut
po rritet,
po ndritet
!
TAKIMI ME LIRINĖ
Sa gjatė tė shikova
E nuk tė shijova!
Isha i robėruar!
Vuajtjes tė njoha,
pashė se skisha patur sy,
derisa nuk besova me ty,
Liri!
Mandej mė ftove,
rrugėn pėr jetė tregove,
madhėshti!
Ah, sa isha i lumtur!
Kuptova sa kohė kot kisha humbur,
pa u betuar nė ty!
BETEJĖ
Zdirgjemi teposhtė Pashtrikut
tė gjithė ardhur pėr herė tė parė aty,
sikur jemi shndėrruar nė vesh e sy
Bafti Plaku tregon me shenjė:
jemi futur midis fushimit tė armikut
ti biem befas, tmerr ti fusin tė ligut.
Dhe pushkė e bomba pėlcason
mbi bedena e tenda
digjet e piqet gjithė ēka ka brenda,
frikacėt ikin nėpėr kaēuba e gjemba
Hasin nė breshėri nga tė gjitha anėt
plojė bėhet nė ushtrinė ardhur nga Serbia
Pėr ta varr e humbje bėhet Shqipėria
MIDIS MALESH
Pashtriku ka mbuluar rrethinėn me hije,
rreth tij hedhur tonelata sulfuri e baroti,
e gjitha shkon krejt sė koti
Ne qeshim e vėrsulemi mbi armikun:
Nuk digjet ky dhe as nga napalmi,
Ky dhe forcohet kur pėr tė lufton i zoti
DILA E MARKUT
O Dila e Markut, shko se rrezik,
Vetėm rreziku tė pret nė kėto anė
!
Bukė u solla o bij, bukė e ujė
Jam shqiptare, mė thėrret atdheu,
Tė bėj aq sa mundem
Jam grua shqiptare
O, edhe unė jam nėnė
RRĖZĖ PASHTRIKUT
Kudo mirėsia
me trimėri lidhej,
me qėndrim stoik
edhe toka sikur dridhej.
Kur vdekja korrte
Tė gjithė mendonin: jetė!
Po jetė e falnin si me le
pėr liri tė vėrtetė!
Dhe nė mendje nuk kishin
etje pėr trim e hero,
pėr ta ideali plotėsisht pėrmbushej
kur liria tė agonte kudo!
PRANVERĖ LUFTE NĖ PASHTRIK
Erė e jugut mbi Pashtrik
sjell gjelbėrimin idilik,
na jep forcė e mall shtėpie,
na ngjall shpresa ardhmėrie.
Shikojnė Drinin luftėtarėt
kah pėrshkon Dukagjinin,
pėrkrah tij tankse armike
duan ta zgjasin robėrimin
Jo e jo bėrtet trimėria,
kjo pranverė nuk shkon kėshtu,
ėshtė me ne aleate,
do ta kemi liri kėtu
Dhe ngado ushtojnė topat,
do ta kemi Shqipėri.
kur fitorja tė agojė,
kremtja jonė
do tė jetė: liri!
ASTRIT SULIT
Astrit Suli e tundi malin,
ia ndjeu Pashtriku mallin:
Tė puth atdhe!
Mbi serbėt u hodh me furi,
jetėn e dhuroi sikur me le!
Me ne je jeton kohėn e pavdekshme
Madhėshtive tė pėrjetshme,
O. burrė burri!
Shqiptaria ėshtė aty,
Zemra e zemrės sė Kosovės,
Zemrėn e vet hapi pėr ty!
ALIRIZA SELMANIT
Ishte kohė pėr ndijime pranverore,
kur jetėn iu fale Atdheut
para syve tanė u rrite si lastar
dhembje e dritė na u bė gjaku Yt!
Nė kujtesė na mbeti
shtrėngimi i duarve.
si nisje pėr nė Tokėn e Premtuar!
Kombi mori kumtin e flijimit,
ne kumtin e dhembjes
Para se tė shkonim nė pozicione thamė:
djalė gazmor e trim!
Zėri i Atdheut e grishi.
me mallin shumėvjeēar nė gji
plumbave u doli pėrballė!
Ngopi me gjak rinor
sinorėt e Kosovės martire!
Dritė u bė gjaku i tij
nė pranverėn mė tė madhe tė Atdheut!
SI PISTOLETĖ
Shiko atė luftėtarin
me shumė trima rrethuar,
me shumė tė tjerė prapa
tek vijnė vargan, vargan
?!
A nuk tė duket kreshnik,
si Mujė Bylykbashi vėrsulet,
me urra sikur malet ngrit pėrpjetė!
Nė dorėn e tij edhe mitralozi
duket mu sikur pistoletė
SHTIGJE LIRIE
U nisėm malit
ia thamė tė vėrtetėn:
Atdheun e duam
mė shumė se jetėn!
Secili qė kėtu
nuk vjen si mik,
e meriton plumbin,
e kemi armik!
Atdhe e kemi mendjen,
shpirt e kemi Atdhe
Atdhe hapet nė horizonte,
dritė Atdheut i jemi ne.
Deri te liria
rrugė e gjatė mund tė jetė,
e gjatė dhe e vėshtirė!
Ne nuk ndalemi,
me tė ligėn pėrballemi
ngulisimin shpresėn e dėlirė..
Kur ngrohtėsi lirie
ngoh fusha e male,
lugina e brigje
Ne gjallė a vdekur do tė jemi aty
lirisė tė marshojmė nėpėr kėto shtigje
LIGJĖRIM DĖSHMORI
Me ideal nė gji dola malit
e veten shkriva ndėr luftėtarė,
Pėr vete e dija, do fitoja
fėmijėt e mi nė radhė tė parė!
Detyrat kreva pa hezitim,
kudo armikun prita me zjarr,
heroikėn me shokė ushqeva,
armikut i hapėm kudo varr!
Njė ditė rrash nė betejė,
biri im erdhi nė jetė pastaj,
atė e rrahėn me liri,
e shpėrblyen me vuajtje pa skaj!
Lirinė e gėzojnė ata qė fjetėn,
ata qė donin paranė e jo rrezikun,
ata tashti kanė nė duar pushtetin
dhe pozita ndajnė pėr hajnin, tė ligun!
Nuk jam atje tė ndaj drejtėsi,
as mund fėmijėt e mi tė ndihmoj,
po qė kisha tė madh ideal
jam krenar, nuk e mohoj.
E mohoj qė mė bjerrin gjakun,
qė vrasin e shkelin secilin ideal,
po e shoh se liria gjetiu realizohet,
se leht thėrmohet ajo qė fitohet nė mal!
|
