Homoseksualėt janė degjenerimi i shoqėrisė, Evropa
tė mos na i shesė si vlera.
-Dritėro Agollii
: o
Ēfarė ėshtė homoseksualizmi?
Homoseksualizmi ėshtė njė sjellje, tėrheqje ndaj
gjinisė sė njėjtė...
Ėshtė njė nga tri kategoritė kryesore tė tėrheqjes seksuale
krahas biseksualit dhe heteroseksualit...
Gjatė gjithė historisė sė shkruar njerėzore, nė
kėtė jetė tokėsore, homoseksualizmi ėshtė gjykuar, dėnuar, por edhe ėshtė
admiruar...
Qė nga fundi i shekullit 18-tė, kanė filluar
lėvizjet pėr pranimin e tė drejtave tė homoseksualėve, duke pėrfshi edhe
martesėn, sindikatat, punėsimin, kujdesin shėndetėsor, shėrbimin nė ushtri
etj.
Studimet, hulumtimet qė janė bėrė nė botėn moderne
Perendimore, nė veēanti njė hulumtim i vitit 2006, tregon se 20% e
popullsisė ka ndjenja homoseksuale...
Qė tė shpjegohet qartė pse njė pjesė e popullsisė
janė homoseksualė, kjo ende nuk ėshtė e qartė plotėsisht, thonė studiuesit,
hulumtuesit...
Prejardhja e fjalės homoseksual
Fjala homoseksual ėshtė me prejardhje greke dhe
latine. Rrjedh nga fjala greke Homos qė do tė thotė e njėjtė, pra qė ka
lidhshmėri me gjininė e njėjtė... Ndėrsa fjala gej i referohet
homoseksualėve tė gjinisė mashkullore, kurse fjala lesbiane apo lezbiejka i
referohet gjinisė femėrore...
Fjala lesbiejk rrjedh prej greqishtes, qė ėshtė
emri i ujdhesės Lesbos, ku poetja Sappho ka shkruar gjėrėsisht pėr
marėdhėnjet e saja emocionale me vajzat e reja...
Shkrimet e para rreth homoseksualėve
Shkrimi i parė i shtypur rreth homoseksualėve
ėshtė ai i vitit 1869, qė ėshtė njė pamflet gjerman nga novelistja austriake
Karl-Maria Kertbeny, por qė ėshtė njė publikim anonim...
Nė vitin 1879, Gustav Jager, nė librin e tij
Discovery of the Soul (1880) (Zbulimi i Shpirtit)) i pėrdorė termat e
Maria Kertbeny-t, sikur qė i pėrdorė pakėz mė vonė, me 1886, termat
homoseksual dhe heteroseksual shkrimtari Richard von Krafft-Ebing, nė librin
e tij me titull: Psychopathia Sexualis....
Debatet rreth homoseksualėve
Vite mė parė, nė shumė shtete tė botės, nė veēanti
nė SH.B.A, zhvilloheshin debate rreth tė drejtave tė njeriut, veēanėrisht tė
njerėzve me ngjyrė. Sot kemi debate, kinse mė tė civilizuar, nė tė cilat
kėrkohet tė mos diskriminohen edhe ata persona qė kanė devijime seksuale,
pra, pėr homoseksualėt, debate qė ka nisur edhe nė Shqipėri, Kosovė...
Nė Shqipėri, nė kushtet e globalizmit, Evropa dhe
SHBA, meqė e kanė marrė pėrsipėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut,
kėrkojnė ta imponojnė edhe tė drejtėn e tė qenurit homoseksual, nė emėr tė
lirisė, qė nuk hynė kurrsesi nė mentalitetin e popullit tonė.
Me problemet e homoseksualitetit, sipas porosive
tė perendimorėve, po merren disa pseudo-intelektual tė gazetave, radiove, nė
veēanti tė mediave vizive, si edhe disa pėrfaqėsues e pėrfaqėsuese tė
OJQ-ve, qė e paraqesin kėtė problem sikur tė jetė diēka nė trend, sikur
ndonjė modė e re pėr tu mbajtur nga shqiptarėt...
Me ēėshtjen e homoseksualėve po merren edhe
ambasadorėt e vendeve perendimore, siē ėshtė Henk G.C.
van den Dool, Ambasador i Mbretėrisė sė Hollandės nė Shqipėri, i cili, ndėr
tė tjera, pėr revistėn Psikostil, Tiranė, tha:
Nė Shqipėri, pyetjet si ēfarė ėshtė
homoseksualiteti?, kush janė homoseksualėt nė Shqipėri?, si jetojnė ata?
, a janė ata ndryshe nga pjesa tjetėr e shoqėrisė? janė pyetje tė
cilat nuk janė drejtuar ndonjėherė nė mėnyrė tė hapur dhe direkte. Por pa
bėrė pyetje thelbėsore ju nuk mund tė merrni pėrgjigje thelbėsore, tė
thjeshta dhe tė drejtpėrdrejta. Dhe pa kėto pėrgjigje thelbėsore,
homoseksualėt meshkuj nė Shqipėri mund tė portretizohen ende si njė kėrcėnim
pėr krenarinė dhe vlerat kombėtare, si njė rezultat i dekadencės sė Evropės
Perėndimore, njė patologji apo njė sėmundje, ndėrsa ekzistenca e femrave
homoseksuale thjesht mohohet sepse presupozohet qė nuk i pėrshtatet imazhit
tė gruas sė denjė shqiptare. Deklarata tė tilla, besoj, vijnė si rezultat
i njė paditurie/injorance mbi ēėshtjet e homoseksualitetit, qė lidhen me
strukturat patriarkale tradicionale tė shoqėrisė dhe tendencėn pėr t`i
prezantuar kėto struktura si vlera kombėtare.
Unė do tė inkurajoja tė gjithė zyrtarėt,
politikanėt, tregtarėt, mėsuesit, doktorėt, tė gjithė ata qė janė tė
pėrfshirė nė ēėshtjet sociale dhe publike, si dhe gjithsecilin nga
individėt, qė tė familjarizohen me problemet me tė cilat pėrballen gratė dhe
burrat homoseksualė nė Shqipėri, si dhe ti kushtojnė vėmendje debateve
bashkėkohore nė lidhje me gjininė dhe seksualitetin.
Unė do tė sfidoja dhe ftoja gjithsecilin pėr tė
hapur sytė dhe pėr tė pėrqafuar homoseksualitetin pa frikė. Homoseksualiteti
nuk ėshtė njė apati. Nuk ėshtė njė stil jetese. Nuk ėshtė njė modė apo
aksesor, dhe padyshim qė nuk ėshtė njė sėmundje. Homoseksualiteti nuk ka
lidhje me mėkatin apo shpėtimin e shpirtit. Unė e kam njohur dhe e respektoj
Shqipėrinė si njė vend i cili e trajton ēdo mik tė ftuar si njė shok, pa i
dhėnė rėndėsi se kush ėshtė apo nga vjen ai. Unė e kam njohur dhe e
respektoj Shqipėrinė si njė vend ku gjithsecili ėshtė i lirė tė ushtrojė
praktikat e veta fetare. Sigurisht ėshtė po kjo Shqipėri ku gjithsecili
duhet tė jetė i lirė pėr tė qenė krenar dhe tė jetojė sipas orientimit tė
vet seksual.
Unė shpresoj qė kur Shqiptarėt e sė ardhmes tė
shohin mbrapa kėto vite, ata do tė shohin njė kohė kur i`u dha fund
diskriminimit tė geive dhe lesbikėve nuk ka rėndėsi nėse nė zyrė apo nė
rrugė, nė shtėpi apo nė lagje. Ata do tė kenė mundėsinė tė shohin njė kohė
kur Shqipėria si njė komb, mė nė fund, pranoi marrėdhėnien midis dy burrave
apo dy grave si njė marrėdhėnie po aq reale dhe e admirueshme sa ajo midis
njė gruaje dhe njė burri
Unė shpresoj qė dita nuk do tė jetė e largėt kur
askush nuk do tė ketė frikė tė jetė gay nė Shqipėri. Kur askush nuk do tė
ketė frikė tė ecė nėpėr rrugė kapur pas dore me personin qė dashuron.
Kush janė homoseksualėt?
Nė njė intervistė me Aristir Lumezin, poeti,
shkrimtari i njohur, Dritėro Agolli tha: Homoseksualėt janė degjenerimi i
shoqėrisė, Evropa tė mos na i shesė si vlera.
Shkrimtarin e madh e
irriton ky debat dhe e cilėson tė imponuar nga Evropa. Sipas tij,
mentaliteti dhe tradita jonė nuk toleron debate tė tilla, duke shtuar se nė
fshatra janė vrarė pėr njė gjel tė cilin e kanė cilėsuar pederast. Dritėro
Agolli ėshtė i prerė nė qėndrimin e tij dhe e cilėson homoseksualitetin
degjenerim tė shoqėrisė, si njė shfaqje qė bie ndesh me ligjet e natyrės.
Homoseksualėt
janė degjenerim i shoqėrisė,
Homoseksualėt, tė urryer nė Bibėl dhe Kuran
Ka shumė tė krishterė nė
hemisferėn perendimore qė dėshirojnė, por edhe thojnė, se Bibla nuk e dėnon
homoseksualizmin. Dėshirojnė qė Fjalėn e Zotit, tė Cilit i besojnė, ta
ndryshojnė, por ajo qė ata thonė nė Bibėl nuk qėndron.
Nė Bibėl, si nė Besėlidhjen e
Re, po ashtu, edhe nė Besėlidhjen e Re, homoseksualizmin jo vetėm qė
cilėsohet si njė vepėr e tmerrshme, por edhe urdhėrohet tė ndėshkohet me
vdekje...
Pėr homoseksualėt nė
Besėlidhjen e Vjetėr shkruan:
Mos bjer me mashkull siē
bihet me femėr! Ėshtė vepėr e tmerrshme!
(Bibla, Besėlidhja e Vjetėr,
Levitiku, 18:22)
Nėse mashkulli bie me
mashkull si bihet me femėr, tė dy bėjnė vepėr tė urryer, le tė ndėshkohen me
vdekje...
(Bibla, Besėlidhja e Vjetėr,
Levitiku, 20:13)
Ndėrsa, nė Besėlidhjen e Re
homoseksualizmi cilėsohet si padrejtėsi, tradhti, siē janė idhujtarėt,
kurorėthyesit, vjedhėsit, pijanecat, cubat, tė cilėt nuk do tė kenė pjesė nė
Mbretėrinė e Hyjit.
Kėshtu shkruan nė Besėlidhjen
e Re:
Athua nuk e dini se ata qė
bėjnė padrejtėsi nuk do tė kenė pjesė nė Mbretėrinė e Hyjit? Mos u
tradhtoni! As fėlligėshtarėt, as idhujtarėt, as kurorėthyesit, as
homoseksualėt e ēdo lloji, as vjedhėsit, as pijanecat, as cubat nuk do tė
kenė pjesė nė Mbretėrinė e Hyjit.
Besėlidhja e Re, Kor.1, 6:9-10)
Nė Kuranin e madhnueshėsh
pėrmendet pejgamberi Luti (a.s.), i cili iu kumtoi shpalljen nga Zoti dhe
ftoi popullin tė jetojė sipas vlerave morale, por ata nuk iu bindėn,
vazhduan jetėn e tyre homoseksuale dhe Krijuesi i shkatėrroi pranė Detit tė
Vdekur, qė njihet nė histori si Sodoma dhe Gomora...
Kėrkimet, hulumtimet
bashkohore kanė treguar se pohimet e Librave tė Shenjta, siē janė Besėlidhja
e Vjetėr, Besėlidhja e Re dhe Kurani nuk janė tė pa arsye pėrsa i pėrket
neveritjes dhe homofobisė ndaj homoseksualėve.
Ne, shqiptarėt, qė pranuam
Krishterimin ndėr tė parėt nė Evropė, gjithashtu e pranuam Islamin me
shumicė dėrmuese, kjo dėshmon se shoqėria shqiptare, me dy besimet mė tė
pėrhapura nė rruzullin tokėsor, ėshtė e lidhur ngusht me moralin-etikėn
kristiane-islame, nė lidhje me homofobinė ndaj kėsaj kategorie ndjenė
neveri, sepse nuk ėshtė normale, sepse ska vlera morale...
Burimet kryesore:
1. LeVay, Simon (1996). Queer Science: The Use and
Abuse of Research into Homosexuality. Cambridge: The MIT Press.
2. Billy JO, Tanfer K, Grady WR, Klepinger DH
(1993). "The sexual behavior of men in the United States". Family Planning
Perspectives 25 (2): 5260.
3. Binson, Diane; Michaels, Stuart; Stall, Ron;
Coates, Thomas J.; Gagnon, John H.; Catania, Joseph A. (1995).
"Prevalence and Social Distribution of Men Who Have Sex with Men: United
States and Its Urban Centers". The Journal of Sex Research 32 (3):
24554.
4. Wellings, K., Field, J., Johnson, A., &
Wadsworth, J. (1994). Sexual behavior in Britain: The national survey of
sexual attitudes and lifestyles. London, UK: Penguin Books.
5. Minton, H. L. (1986). Femininity in men and
masculinity in women: American psychiatry and psychology portray
homosexuality in the 1930s,
Journal of Homosexuality, 13(1), 121.
6. Terry, J. (1999). An American obsession: Science, medicine, and
homosexuality in modern society. Chicago: University of Chicago Press
7. Mravack, Sally A. (July 2006)."Primary Care for
Lesbians and Bisexual Women", American Family Physician 74 (2) p. 279286..
8. www.revistapsikostil.com/index.php?...homofobia...
9. Shkrimi Shenjt, Besėlidhja e Vjetėr dhe
Besėlidhja e Re,
Pėrktheu dhe shtjelloi Dom Simon Filipaj, Drita, Ferizaj,
1994.
10. KURANI i madhėrishėm, Pėrktheu kuptimin e tij
nga gjuha arabe: Prof.Hasan I. Nahi, Pėrgatiti pėr botim: Instituti Shqiptar
i Mendimit dhe i Qytetėrimit Islam, Tiranė, 2006
|