Njeriu, i pakapshėm, i paarritshėm, i pamatshėm,
i pastudiuar... e megjithatė tė lė pėrshtypje sikurse gjithēka nė lidhe me
tė ėshtė e sqaruar! E vėrteta megjithatė ėshtė, se njeriu assesi nuk ėshtė
njė qeni e thjesht. Kompleksiteti i njė qenie njerėzore ėshtė aq shumė i
zgjeruar, mu sikurse edhe vet Universi, pra, gjithsesi i pafund. E vetmja
gjė qė njeriu mund ta matė, mund ta kapė, ėshtė ana materiale, ana e
dukshme, trupi i tij. Por njeriu nuk pėrbėhet vetėm nga mishi dhe gjaku, por
edhe nga shpirti dhe mendja, qė sė bashku e formojnė ose modelojnė njeriun.
Ne dėshirojmė ta trajtojmė anėn jo materiale, e cila edhe pasqyron
karakterin e njė njeriu. Dhe pėr tiu afruar karakterit njė hapė mė afėr,
duhet qė njeriu ta kėrkoj vetveten, ku edhe pėrballet me kėrkimin qė nuk
merr fund. Aq pak sa njeriu mund ta vėshtroj universin, po kaq pak ai mundet
ta vėshtroj edhe karakterin tij. Pra, ne duam tė nisemi tė kėrkojmė nė
sistemin diellor tė karakterit tonė.
Ekzistojnė shumė shtigje qė tė qojnė deri te
vetėnjohja, por njėri ėshtė tek tė gjitha shtigjet i njėjtė, pikėrisht -
SINQERITETI. Sinqeriteti luan rolin parimor tek tė gjitha shtigjet. Vetėm ai
njeri qė ėshtė i sinqertė me vetveten, arrin ta gjej edhe vetėnjohjen.
Personalitetit i njė njeriu ėshtė sikurse njė
rebus prej copėzave tė kartonit (Puzzle), qė njeriu, ngadalė, por pėr atė
edhe intensivisht , copė pas cope i vendos sė bashku. Njeriu duhet kėto
copėza rebusi ti kėrkoj, ti rendis drejt dhe atėherė paraqitet njė
fotografi mė e zgjeruar e personalitetit individual, njėkohėsisht, kjo
shėrben edhe si ndihmė, edhe si mbėshtetje edhe si njė lehtėsim pėr kėrkimin
e mėtutjeshėm tė copėzės tjetėr tė radhės. Copėzat e rebusit, lidhur me
personalitetin tonė, mund tė jenė elemente tė lloj-llojshme. Mund tė jenė
p.sh. pėrvojat, ndjenjat, parapėlqimi, muzika, fotografitė, filmat, librat,
aromat, njerėzit ose edhe ndodhitė e harruar qė moti. Gjithēka qė formon
personalitetin individual, mundet tė ketė kuptimin e njė copėze rebusi, qė
njeriu duhet ta gjejė dhe ta vendos nė vendin e caktuar. Por nė disa raste,
kėto copėza rebusi dalin vetė nė sipėrfaqe (na vijnė tė gatshme), e njeriu
vetėm duhet ta shfrytėzoj kėtė rast dhe ti kap ato; njeriu duhet kėto gjėra
ti merr seriozisht dhe nė to tė fokusohet. Por, mjerisht, ka njerėz qė nga
kjo renditje e copėzova tė rebusit kanė hequr dorė, por dhe tė tjerė qė
mendojė se e dinė se kush janė, por pėr fat tė keq, ata nuk e vėrejnė se
fokusimi i tyre ėshtė i orientuar nė gjėra tė tjera nė jetė dhe me kėtė,
kėto copėza rebusi, i lėnė anash ose gjithnjė i largojnė nga vetja. Tė
tjerėt i rrėnojnė ato qė i kanė ndėrtuar vetė dhe tė tjerė qė kėto u
rrėnohen nga tė tjerėt.
Situatat, aktivitetet, ndodhitė e kėshtu me
radhė, janė tė gjitha pėrjetime nė jetė pėr tė cilat njeriu duhet tė mendoj
qė tė mund ta zgjeroj personalitetin e tij. Kėtė ai e arrin vetėm pėrmes
sinqeritetit, pėrmes marrjes me vetveten, pėrmes gjurmimeve nė thellėsi tė
unit tė vet. Gjithēka qė nuk ėshtė kompatibel me personalitetin individual,
njeriu duhet ta lė prapa tij - ta refuzoj, vetėm atė qė pėrputhet me
personalitetin individual, duhet ta afroj - ta pranoj, pėrndryshe, pėrmes
copėzave tė gabuar tė rebusi ndėrton njė fotografi me pėrmbajtje tė
deformuar, qė nuk ka asnjė kuptim, e qė pėrmes kėsaj kompozohet edhe njė
personalitet i falsifikuar; njeriu humbet nė kėtė kompozim dhe nuk e di mė
se kush, nė tė vėrtet, ėshtė ai. Mirėpo, pėr ta njohur kėtė dukuri, njeriu
duhet tė gjurmojė, ai duhet tė ballafaqohet me tė. Njeriu, megjithatė, nuk
duhet qė nė fillim ti mohoj tė gjitha, ai duhet ti provojė gjėrat e reja,
ti pranoj ato dhe tek pastaj tė vendos, se a i pėrshtatėn ato atij, apo jo.
Tek fėmija, rebusi i karakterit ėshtė shumė mė i
dukshėm dhe mė i madh se sa tek njė i rritur, pėr kėtė arsye ėshtė shumė e
rėndėsishme qė njeriu tė zhvendoset nė atė kohė - nė kohėn e fėmijėrisė, dhe
atje ti kėrkojmė copėzat e rebusit tė karakterit tė tij, sepse atje i kanė
rrėnjėt. Nė kėtė mėnyrė njeriu mundet tė vije deri tek karakteri i
mirėfilltė, pasi qė karakteri i njė fėmije ėshtė i vėrtet dhe i pa
falsifikuar.
Vetėnjohja absolute
Pikė sė pari duhet tė dimė se personaliteti
ėshtė njė hukatje nga Zoti, dhe me kėtė ėshtė e vetėkuptueshme, qė njeriu
qenies sė tij ti qaset qė nga zanafilla, sepse Zoti dėshiron qė ne tė
jemi ata qė vėrtet jemi. Ai dėshiron, qė ne tė jemi ata qė Ai na ka krijuar.
Njerėzit qė personalitetit tė vet i qasen nga
zanafilla dhe pėrmes kėsaj e arrijnė vetėnjohjen, bėhen pashmangshėm
optimist nė jetė. Ata e arrijnė edhe lumturinė, edhe paqen edhe qetėsin;
bėhen mė tė sigurt nė vete dhe pėrmbushėn me mirėsi. Ata heqin dorė nga
ligėshtitė dhe nė ēdo veprim tė tyre veprojnė gjithnjė me maturi, pasi ēdo
veprim qė njeriu nuk e bėnė kundėr personalitetit tė vet, si rrjedhim ėshtė
gjithnjė i drejt.
Por, siē e pėrmendėm edhe mė herėt, njeriu nuk
arrin asnjėherė nė kėtė jetė deri te njė vetėnjohje absolut, kjo ndodh vetėm
atėherė, kur Zoti tė na pranoj nė gjirin e tij. Vetėm atėherė kur ne tė
kalojmė nė parajsė do tė kompletohet rebusi nė tėrėsi, dhe atė pa ndėrmarr
asgjė, dhe atėherė shpaloset personaliteti ynė i vėrtet dhe absolut.
Atėherė ka ardhur koha, nė tė cilėn ne kemi njė
jetė tė vėrtete dhe tė amshueshme.
|