|
Pėrse, ekonomia nė shėrbim tė politikės?
Nė tė shumtėn e rasteve, postet dhe pozitat i
kanė ndėrruar vendet, duke e zėvendėsuar vendin e tyre natyral me njė vend
qė natyrshėm nuk i takon. Mė pastaj i tėrė mekanizmi shtetėror ėshtė gjendur
pėrballė kontradiktave dhe komplikimeve tė shumta dhe, tė pazgjidhshme. Ky
ngatėrrim i profesioneve i ngjanė mjekut i cili punon si automekanik dhe,
automekanikut i cili i operon dhe mjekon njerėzit. Pra, rezultatet
paraprakisht i kemi tė njohura nga ushtrimi i veprimtarive tė tilla.
Si nė tė kaluarėn ashtu edhe tash, politika dhe
ekonomia kanė qenė dy fenomene tė pandara, por gjithmonė duke qėndruar njėra
mbi tjetrėn, duke mos u gjendur pothuajse asnjėherė nė paralelizėm.
Njerėzimi nė tė kaluarėn e largėt, apo qysh nė fillet e para tė civilizimit
ėshtė pėrballur me kėto dy dukuri. Por, ajo ēka neve na intereson dhe na
ngjallė kureshtje ėshtė se, me cilėn dukuri ka pasur sukses mė shumė, me
politikėn, apo me ekonominė, si dhe kėto dy dukuri madhore a kanė qenė
ndonjėherė me tė vėrtet nė vendin dhe natyrshmėrinė e tyre? Nėse bazohemi nė
kuptimin dhe domethėnien e nocioneve do tė shohim se kanė dy kuptime mjaft
tė ndėrlidhura dhe tė pėrafėrta njėra me tjetrėn, si pėr shembull "poli-
shumė, dhe etik-moral" ndėrsa "ekonomi-rend shtėpiak, kursim, investim". Nga
kjo shihet dhe mund tė aludojmė se, pėr tė qenė mbajtės i rendit shtėpiak
duhet tė jemi tė moralshėm dhe, pėr tė qenė njė kursimtar i mirė duhet tė
jemi edhe mė tė moralshėm, por pėr tė qenė shumė i moralshėm do tė duhet tė
kemi rend tė mirėfilltė shtėpiak, sepse prej aty fillon gjithēka. Po shihet
qartė se kėto dy nocione nuk mund tė qėndrojnė ndaras, por kush e kėnd duhet
sunduar? Apo njėri me tjetrin duhet bashkėpunuar, pa qenė sundues dhe i
sunduar as njėri, e as tjetri!
Me siguri se shumė kush mendon se ata tė cilėt
merren me politikė janė shumė tė moralshėm ndėrsa, ata tė cilėt merren me
ekonomi janė drejtues shtėpiak dhe kursimtarė tė zellshėm, sepse nocionet na
thonė kėshtu. Pikėrisht kėtu qėndron problemi, domethėnia e nocioneve dhe
praktika me nocionet. Sidoqoftė, nė kohėn bashkėkohore kėta dy nocione
pėrdoren si metaforė, si shumica qė ėshtė bėrė metaforė kėtu nė vendin tonė,
ndryshe mendojmė, ndryshe flasim, ndryshe punojmė dhe ndryshe ndryshojmė, po
ashtu edhe ndryshe i kemi punėt prej vendeve tė zhvilluara.
Nė vendin tonė, pra nė "oazėn e paqes" shumėēka
ėshtė politizuar pėr tė mos thėnė gjithēka, por nuk ėshtė ekonomizuar asgjė
pėr tė mos thėnė diēka, sepse ekonomia ėshtė bėrė shėrbėtore e nėnēmuar e
politikės, e cila me veprimet e veta tė pamėshirshme nė masė tė madhe po e
dėmton dukurinė kryesore dhe vendimtare tė njė shtetit. Dihet mirėfilli
ekonomistė dhe studiues, se shtylla kryesore e shtetit ėshtė ekonomia, kurse
shtylla kryesore e ekonomisė ėshtė prodhimi, kėtu pra, nuk po ceket se
shtylla kryesore e shtetit, ėshtė politika, e pse pra tė sundoj politika
ekonominė? Tash ndokush mund tė thotė po shteti ėshtė bėrė prej politikave
(gjė qė edhe unė pjesėrisht pajtohem, por prej politikave tė shėndosha).
Nėse ėshtė ashtu, pse atėherė shqiptarėt kanė mbetur kaq shumė tė copėtuar,
tė nėpėrkėmbur, tė viktimizuar, tė torturuar, pa status tė zgjidhur,
"fabrikė konfliktesh", e tė ngjashme? Ndėrsa nė anėt tjetėr ShBA-ja,
Gjermania, Franca e shumė shtete tė tjera, tė cilėt e kanė zotėruar dhe
aktualisht po e zotėrojnė botėn me anė tė ekonomisė, dukshėm dallojnė prej
neve.
Siē dihet, Gjermania nė dy luftėrat e mėdha
botėrore doli humbėse, sepse shteti i Gjermanisė udhėhiqej nga njė doktrinė
politike qė nė vete ngėrthente urrejtje dhe, nga njė politikan nazist i
pėrbetuar. Por, falė dhėnies rėndėsi pas luftėrave ekonomisė dhe zhvillimit
tė industrisė, sot aktualisht shteti i Gjermanisė gjendet mes superfuqive
botėrore ekonomike.
Pjesė nga libri "Rrugėtimi nėpėr mjegulla"
|
