|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
RUDINA
MERKURI
Hyrje
Rudina
Merkuri , lindur nė qytetin bregdetar tė Vlorės me 10.06.1970.
Megjithėse ėshtė diplomuar nė degėn e infermierisė nė fakultetin
e Shėndetit publik dhe master shkencor nė po kėtė degė, pasioni pėr botėn e
letrave e ka shoqėruar qė nga fėmijėria e saj e hershme e deri mė sot.
Rritur dhe edukuar nė njė familje mjaft tė kulturuar, Rudina
ėshtė kultivuar me dashurinė pėr librin. Aty ajo nė ēdo frazė gjen vetveten,
ndėrton atė botė qė nė realitetin e sotėm nuk e gjen, duke rikrijuar njė
tjetėr realitet, atė qė vetėm shpirti artistik i saj mund ta bėjė.
Profesioni e lidh me njerėz tė ndryshėm e nė ēdonjėrin prej tyre
Rudina gjen grimcat e duhura tė cilat me pas i shėrbejnė si muza frymėzimi.
Ne krijimtarinė letrare tė saj gjen tė verbalizuara vargje poetike dedikuar
mrekullisė natyrore tė qytetit te saj tė lindjes, traditave tona kombėtare,
bukurisė femėrore dhe vlerave njerėzore.
Lexuesi depėrton nė ēdo varg duke u mrekulluar dhe magjepsur nga
pena poetike e Rudinės e cila kristalizohet nė vargje tė lira qė zgjojnė tek
lexuesi njė lloj meditimi qė imponon admirim.
Shumė prej krijimeve tė Rudina Merkuri janė botuar nė gazeta dhe
revista prestigjioze dhe me dy libra ėshtė vlerėsuar dhe me ēmime speciale.
KUR FIKET NJKĖ YLL
Kur shkund njė djersė tė acaruar,
aty dhe ėndrra ėshtė zhgėnjim,
kur digjesh nga vapa i tjetėrsuar,
aty kthehesh nė trishtim.
Se dot vetėn se mendoje
tė ulur i vetėm nė njė lėndinė,
nj ēerdhe a lis i vjetėr,
bėnte me jetėn njė ujdi.
Ndizma sadopak cigaren,
tė zhdukem pas nė harresė,
dikur i lodhur nga gėrryerja,
me zor sdo mbash dot
mjegullėn ne zverk.
Pastaj kthim
nuk do kesh,
nė bluarje kockash a kusur,
si yll i futur i vonuar,
do digjesh,
pa zhurmė e bujė...
KALĖROJ MBI MALLIN
Aty ku gjumi gjeti ėndrrėn,
pėr mall,
Aty kalėroj unė,
me tė panjohurėn trill,
nė trėndafilin e vetėm,
ku vjeshta pėr zili,
e kish mbrojtur.
Zgjodha agimin,
nga errėsira pa rrugė,
qė kraharori
tė hidhte vallen e kujtesės,
syth lastar,
nė njė buzėqeshje tė fshehur.
Brodha brenda shikimit tėnd,
netėt me fshihnin,
nė gardhet e shtėpive pa mirazh.
Me fol pėr heshtjen prej guri,
nėse mundesh,
qė nesėr pranverat e largėsive,
mos ti mbjell nė tokė tė huaj...
ZGJOHU !
Ē mė jep mendimi jot,
fjalėt e tua shikim deti,
gjuhėt e ēuditshme,
kėrkojnė fillin,
nga ēelėn sythet,
mėngjeset e tua
nė pėrplasje jete,
dritė.
Ėshtė koha tė njohėsh veten,
ku je,
ku shkon,
pse ishte ajo qe zgjoi
qerpikun tėnd.
Beso si qiri qė digjet
pranė njė flake,
te fsheh ty,
kryqėzimin e faqeve tė njomura,
hijen e hapave
nga ku ėndrra foli atė.
Mė fol pėr dritėn,
mė fol pėr tangon,
qė krismat lindje panė.
Me prit ta shohim
bashkė qiellin,
beso nė atė qė quhet lartėsi,
ne te vetmin zjarr ne toke,
ne te vetmin shikim,
ku e puthura u varr,
nga njė sy blu,
nė tė vetmin gurė jetėsor,
qė nga zgjimi
dėboi tabutė...
TOKA SKLLAV FRYMOR
Nėnat lindin jetėn,
natyra ēel dritėn,
shtigje
ku unė shtrihem,
trupėzohem,
kristalizohem,
futem nė gremėzimet,
tė thėnat e tė pa thėnat e pllajave,
lėndinave,
sekreteve ne fund te detit,
ku era derdh,
brengėn njerėzore,
humbėtirat,
magjinė e njė dashurie sysh,
puset e thella ,
shpirtrat e lodhur,
qetėsinė mister
qe nga lindja
e deri kur perėndimi,
mblodhi hiret,
ēastin kur toka
u bė skllav frymor.
SHI UJĖVARASH
Ku ti kap pragjet e tua te lodhura,
kujtesėn qe ra sivjet nga lėngata.
I morri era prej flokėsh,
i futi ne zgavra fundoseshe,
i humbi vijėn e jetės,
qė nesėr vetmia tė vallėzonte
vallen e shkretėtirės.
Hijet postare
rrezuan hartimin tėnd,
lėshuan brenga,
trupė lėshuar,
pinė dėshirat e tua,
qė nesėr dėbora
mos tė gdhinte e bardhė.
E megjithatė ti prapė,
fluturove,
u zgjove,
shtyve murin,
hape ditėt,
zgjidhe nyjėn nga rruga,
pėr faktin se aty kish filluar
te lindte "shi ujėvarash".
TROKIT
Spo gjej njė copė qiell,
tė nxjerrė shpirtin hije rėnd,
Mbi ujera tė humbas,
mbi syprinėn e gotės e gotės,
qė nesėr heshtja tė gjej parajsė.
Mos u plak o dashuri,
gotė e argjend,
ėndėrr e pikuar qelqi,
dhimbje lėndinash
ku drita virgjėrore,
zbriti humnerat e botės.
jeto nė pafundėsi,
trokit mallin,
kap kataraktet e mia,
ndiz zjarr ne buzėt e rreshkura,
mblidh hapat,
vėshtro drejtimin,
ne vrapin e ėndėrrimeve tė mia.
|
