|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SADIK
BICAJ
Hyrje
Sadik Bicaj u lind nė Vrellė tė Istogut, mė 21.10.1958.
Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, tė mesmen
nė Pejė, SHLP nė Gjakovė, ndėrsa Fakultetin Filologjik, Dega e Gjuhės dhe
Letėrsisė Shqiptare, nė Universitetin e Prishtinės nė Prishtinė.
Pėrveē poezisė merret edhe me gjuhėsi, kritikė
letrare dhe publicistikė. Para lufte ka bashkėpunua me tė gjitha revista dhe
gazetat qė dilnin nė gjuhėn shqipe nė Kosovė, ndėrsa, krahas punės nė arsim,
ka qenė edhe korrespondent i rregullt i gazetės Rilindja, Koha ditore
she revistės arsimore Shkėndija.
Sadik Bicaj ėshtė anėtar i Shoqatės sė Gjuhės
Shqipe tė Kosovės, bashkėpunėtor i Institutit Albanologji tė Prishtinės dhe
kryetar i Klubit letrar Podguri nė Istog, si pjesėmarrės i shumė
simpoziumeve shkencore nga fusha e gjuhėsisė tė organizuara nė Kosovė.
Njė kohė tė gjatė punoi nė shkollėn fillore
Fazli Graiēevci tė Hades, komuna e Obiliqit, nė gjimnazin Haxhi Zeka nė
Istog, ndėrsa tash e disa vjet ėshtė drejtor nė shkollėn fillore e tė
mesme tė ulėt Hysni Zajmi nė Vrellė.
Ka botuar kėta libra:
Plaga e kurbetit ( dramė, 1992)
Zėri i pikėllimit ( poezi, 1994)
Artikuj gjuhėsorė praktikė ( artikuj gjuhėsorė, 1996)
Historiku i shkolla fillore shqipet tė komunės sė Istogut ( 1997)
Vėshtrime letrare ( lekturė shkollore, 2000)
Rrugėt drejt lirisė ( ditar nga lufta, 2002)
Sylė Vrella, mjek i njohur popullor ( monografi, 2006)
Teste nga Gjuha Shqipe dhe Letėrsia ( 2008)
Fadil Ferati, veprimtar i denjė i lirisė dhe pavarėsisė ( monografi, 2014),
etj.
Jeton dhe vepron nė vendlindje.
AUTOPORTRET
Unė jam ai qė mė njihni
Gur i shpuar mijėra vjet
Jam ai si ju i gjallė
Gjaku juaj
Dhe askush tjetėr
EPISOD EKZILI
Ikėn tė ikurit tė ndjekurit
Jetėn ta bėjnė mė tė kuptimtė
Duhen pak shtegtojnė shumė
Me kėngėt e tyre tė hidhura
Gjuhė vėshtrimi e heshtjeje
Kurrė mbase nuk do tė harrohen
Tė vetmuar janė tė vetmuar
Fytyra tė lagura nė shi tė Evropės
S, mund tė rri dot pa dashurinė time
Mėrgimtarėt kthejnė kokėn kah guri
Dhe vetėm gur e gjak mbeten
Mbi tokėn e shenjtė tė pikėllimit
Ecin nėpėr errėsirėn e natės
Kujtojnė tė afėrmit
Dhe nė vete ia thonė Himnit tė Flamurit
KULLA
Mbi malin e thatė
Ngre syrin pishė
Midis zemrash gjallėron
Qėndron
Majė akullnajash
Ngrihet Kullė e Bardhė
Nė largėsi mes krismash
Sikur ndien amshimin e vet
Mes fjalėve e heshtjeve
Fjala gur
Asht i fortė i etėrve tė mi
PAMJE
Unė jam zė i vetmuar
As nė dhomė s rri dot i qetė
Nga sytė e mi
Depėrton dritė qė nuk fiket
Dhe krahasimi i pabarabartė
Moshat janė tė ndryshme me yjet
Kudo zėra fėmijėsh kudo
Tinguj nė dritėn e vallėzimit
Dhe ftesa pėr tė dashurit nė darkė magjish
Kur dru i kallur nuk bėhem
Dashuria ime
Ditė e vrarė nė ikje
FJALĖ NĖ GUR
Hap pas hapi
Tė gjitha i zė
Kap rrėnjėt e fjalės
Nė rrasė tė purpurt
Nė shkallėt e rrėzuara tė jetės
Ēaj ankthin nė Grykė tė Lugetėrve
Dhe mė besoni
Nga Skila nė Grykė
Nė sytė e natės skėterrė
Fytyra djajsh shoh nė pėrftim
Tek ndjej fjalė nė gur
Njerėzit po vijnė
Njerėzit po shkojnė
Tani sikur u zhduken largėsitė
Tė bėhen legjendė
|
