|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SAFETE
REXHEPI
Hyrje
Safete
Rexhepi lindi mė 01.12.1944, nė Gjakovė. Ka mbaruar shkollėn e mesme nė
vendlindje, ndėrsa studimet pėr ekonomi, nė Beograd.
Veprat e botuara janė: E ngjashmja tė ngjashmės i
gėzohet(2003), Kthesat e jetės(2005), Madhėshti kohe (2007), Dritare
shpirti (2009).
Ka nė proces dy vėllime tė reja poezish. Ėshtė pėrfaqėsuar me
poezi nė disa antologji. Ėshtė anėtare e lidhjes sė shkrimtarėve tė Kosovės.
Ka marrė disa mirėnjohje. Ēmimin Metafora e ka fituar nė festivalin
ndėrkombėtar Drini poetik, 2014.
Autorja jeton dhe krijon nė Gjilan.
TI E LAME ME FLORI
Kushedi ēka ngjarė me ty
Pas asaj dhune tė egėr
Kur ai shkeli mbi shpirtin
Tėnd tė virgjėr
Sa tė ashpra ishin ato net
Qė lėshonin tinguj trishtimi
U mbėshtolle e tėra me lėvozhg therori.
Tehu i dhunės ta la var pranverėn
Ta vodhi gėzimin pėr pėrtėritjen
Dhe ti prapė e deshe
E sėrish tė theri pa pikė mėshire
Dhe ti prapė e deshe
Njė dėnesė mė tepėr
Njė shtrydhje loti nė fushė vuajtjeje
Nė kėtė betejė jete
Pse nė prehrin e dhunės
Kishte zėnė strofull dimri?
Besimi u vra nėpėr fjalėt
E tija plot hipokrizi
Me dinakėri ti groposi ambiciet
Vrazhdėt ti turbulloj lumenjtė e fjalės
Me daltė i binte ēdo mendimi
Nė bebėzat e tua nguli kėmbė veē loti
Se kobra e Kleopatrės nuk prajti
Tė zbrazė helmin nė kupėn e dhunės
Ndal ! Kėpute lidhjen me tė kaluarėn
Nė pikat ku dhemb
Shpirtin brumose me thėrmia tė knaqėsisė
Ndize llambėn e lumturisė
Se ashtu mbetet e largėt
Oaza e dhimbjes.
DHE I BEKUAR ILIRI
Je vend ku takohen
Perėnditė me diellin dhe yjet.
Je vend ku gėlltitej kafshata
E kohės plot rreziqe e furtuna.
Me vėshtirėsi arritėm pak thėrrime drite
Prore filigranizuam ato pak shkėndije shprese
Pėrjetuam makthin me lumenj gjaku
Agimeve tė djegura
Nė mėmėdheun ku majėn e Alpeve
Pėr ta parė na mbanin peng
Nė mėmėdheun ku na ishin zėnė
Padrejtėsisht pritat
Nuk ushqehemi mė me absurde e lot
Sikur nė stinėt llastare
Kur binim nė gracka pėrmot
Zhgjėndėrr u bė liria qė kushtoi
Me mal flijime
Vite tė triumfit nė shekullin
E ēapitur miklojnė
Si nė relikt tė ēmuar qėndrojmė nė ty
Dhe i bekuar Iliri.
NĖ TY VENDLINDJE
Kėrkoj buzėqeshjen nga e cila
Rriten yjet
Kėrkoj prushin e kėngės
Sė adhuruar me vite
Kėrkoj kujtimet e virgjėra
Qė nė grimca kohe
Rrinė tė fshehura.
Sot shpalosi flamujt e triumfit
Prej Argjiros si shkėmb
Rozafės besė fortė
Pėr gratė legjendare
Qė kurrė pėr tradhtinė nuk punuan
Por pėr madhėshtinė fli u bėnė.
Mė imponohet ajka e fjalės
Sė pavrugur tė pėrhyjnojė
Edhe shumė heroina
Po frenohem duke bėrė uratė
Qė ato shėmbėlltyra
Tė pėrfshihen nė guacėn
Ku avokon shenjtėria.
ZHVESHJE EMOCIONESH
As pesha e viteve
As rrjedha e gjakut pėrvėlim
Nė damarė
As betejė nervash
Nuk refuzuan tė veshin
Gjuhėn e harrimit
Nė brendi endin pėlhurėn
E misterit
Sofra u varfėrua
Nga shuarja e vezullimit
Tė yllit
Nimfat e shpresės pėr
Takimet e pritura
U shkallmuan
U strehuan nėn ombrellėn
E artit tė lajkave
Pse gėzimi humbi hovin
Pas kumbimit solemn tė mortit?
Pse na rrėzoi aq vrazhdė
Pikėllimi?
Apeloj tė nxjerrim halėn
E mbetur nga darka e
Fundit
Apeloj qė vajtimi tė
Pėrmbyllet nė qeshje tė gėzimit
Qė terri dhe drita tė
Mos verbojnė retinėn e
Mallit
Apeloj tė mos fundoset
Asgjė nė vorbullėn
E hamendėsimeve.
PĖRMENDORE E HEROIZMIT KOMBĖTAR
Lapidari ėshtė testament i
Krenarisė kombėtare
Sajon buzėqeshjen nga e cila
Rriten yjet qė ecėn nėpėr natė
Nėpėr stuhi
Ėshtė kambanė pėr ndėrgjegje
E errėsuara e qėndrimet e lėkundura.
Dėshmori i kombit nė odisejadėn e tij
Nuk lejoi qė armiku tė gėlltit
Diēka nė heshtje
Pa u dėgjuar jehona e klithmės
Kushtrimore
Me atributet e trimėrisė lėshoi
Shigjetat tė pandėrprera
Mbi trupin e pėrbindėshit
Qė kėrkonte tė gllabėronte
Trupin e kombit nė palcėn e vet
Tė truallit
Jeta e rrėzoi po vepra
E ngriti nė kėmbė
E populli kėtė heroizėm kombėtar
E skaliti nė lapidarė.
Lapidari i ngjan edhe skulpturės
Edhe pikturės
Edhe hartės
Edhe madhėshtisė
Edhe lumturisė
Por dhe dhembjes.
Tė largohesh nga kjo botė
Ėshtė njerėzore
Po tė largohesh me dinjitet
Ėshtė hyjnore.
|
