|
Prej njė fare shumė, shumė tė vogėl rritet druri
i madh. Nė pranverė ajo lulėzon, e gjatė verės prej luleve krijohen frutat.
Rritja jonė shpirtėrore ėshtė proces i njėjtė i
thjeshtė dhe i natyrshėm. Tė gjithė ne e bartim farėn, tė njohjes mbi qenien
tonė, Uni-in tonė, tė quajtur Kundalini.
Kur Dashuria Hyjnore i jep jetė kėsaj fare ne
rilindim nė dimensionin shpirtėror, nė kėtė mėnyrė e zbulojmė Drurin e Jetės
qė ėshtė nė neve, si dhe Frymėn Hyjnore nė fromė tė vibrimit
gjithėpėrfshirės. Sikur lulet, edhe ne posedojmė aromėn personale. Ne piqemi
sikur frutat, piqemi nė tėrėsinė.
Kemi evoluar nga prejardhja jonė materia
premortale deri tek stadiumi nė tė cilin mund tė manipulojmė me teoritė mbi
evolucionin dhe ekzistencėn. Por a e kuptojmė se ajo qė ėshtė prapa
analizave tona intelektuale ėshtė fakti se evolucioni akoma ėshtė proces i
gjallė, i cili heshtazi dhe nė kontinuitet vazhdon deri nė realizimin e
plotė tė qenies sonė? Apo, nė arogancėn tonė, e pėrjetojmė veten tonė sikur
jemi nė stadiumin mė tė lartė tė zhvillimit njerėzor?
Vetė termi rrugė supozon arritjen nė
destinacion tė caktuar. Nėse ėshtė ashtu, atėherė ku jemi ne sot? A ėshtė ky
Jerusalemi i Ri? Si mund tė ndodhė kjo? Nėse me tė vėrtetė plani i Zotit
ėshtė qė nė Tokė dhe nė zemrat tona ta vendosė Mbretėrinė Hyjnore, atėherė
duket se na ka mbetur edhe shumė deri nė arritjen e kėtij caku.
Ne jetojmė nė botėn e dhimbjes dhe konfuzionit,
nė botėn e skllavėrisė materiale dhe shfrytėzuese, ku ndjenja pėr tė
moralshmėn ėshtė ērregulluar tėrėsisht. Me shekuj kemi luftuar qė problemet
ti zgjidhim me ndihmėn e faktorėve tė jashtėm, mjaft gjatė sa pėr ta
kuptuar qė pėrgjigja fshihet brenda vetė neve, nė transformimin e individit.
Sot shumica kalojnė pėrmes kėtij transformimi,
duke evoluar nė vetėdijėn e shpirtit, duke zbuluar pėrbrenda vetvetes atė
shkėndinė thelbėsore e cila i bashkon me Absolutėn, dhe duke i vėshtruar tė
gjitha frikat dhe dyshimet e botės relative se si i braktisin, sikur
lėvozhga e vjetėr qė bie kur krijohet flutura e re.
Historia njeh shumė burra e gra tė mėdhenjė tė
cilėt janė pėrpjekur ta ngrisin vetėdijėn e njeriut nė nivelin nė tė cilin
ai kishte mundur ta njoh vetveten, por pėr fat tė keq mėsimet e tyre shpesh
janė shfrytėzuar pėr krijimin e ndarėsive dhe hipokrizisė edhe mė tė madhe.
Duket se thjeshtėsia e rastėsishme e notės origjinale ka qenė tepėr e
thjesht pėr veshėt e tyre.
Sot Shri Matagji Nirmala aktivisht e shpėrndan
porosinė universale tė dashurisė hyjnore, duke i integruar notat e muzikės
nga e shkuara nė harmonin e re dinamike. Publiku i saj tash e ka dėgjimin mė
mirė tė anuar. Ata marrin pjesė si instrumente nė kėngėn e Saj. Pėrmes
realizimit tė cilin ajo e manifeston. Publiku pėr tė parėn herė kalon pėrmes
pėrvojės sė njohjes sė Vetvetes dhe shikimin e atij Vetėsimi nė personat
tjerė. Shri Matagji Nirmala i ka hapė derė vetėdijes kolektive, kėtij hapi
tė jashtėzakonshėm evolutiv me tė cilin njeriu e arrinė pėrvojėn e njohjes
sė Vetvetes dhe Burimit tė tij.
Joga do tė thotė bashkim, unitet me diēka mė
supreme se vetja jonė, me diēka hyjnishėm thelbėsore. Sahagja do tė thotė
spontanitet, por gjithashtu e ka kuptimin edhe i lindur. Pra me Sahagja
Joga nėnkuptohet se mjetet pėr bashkimit spontan me hyjninė na janė
trashėguar. Pėr ta arritur kėtė unitet, krejt ēfarė duhet tė bėjmė ėshtė ti
lutemi Shenjėtrisė sė Saj Shri Matagji dhe tė lejojmė qė kjo tė ndodhė. Ne
nuk mund ta arrimė me pėrpjekejt vetjake, sepse ajo ėshtė spontane,
respektivisht, ajo thjesht ngjanė. Ajo ėshtė dhėnė si dhuratė, si bekim.
Para realizimit,
Kundalini ekziston pėrbrenda vetė neve, dhe atė nė gjendjen e vet tė fjetur,
e kruspull pėrbrenda trekėndėshit tė eshtrave nė vetė mbarimin e boshtit
kurrizor. Kur bėhet zgjimi i tij, ai ngritet pėrmes kanalit subtil nė
kurrizė duke mbaruar me depėrtimin nėpėr kockėn fontanela (Brahmarandhra)
shih vizatimin:
Kėtu nė ēakrėn mė tė lartė Sazrari (Sahasrara),
ēakra me zambaku me qindra petale, ėshtė pika e Jogės, pika nė tė cilėn
vetėdija individuale bashkohet ne forcėn gjithpėrfshirėse tė nėnvetėdijės
kolektive. Nė tė njėjtėn kohė Kundalini e bėnė zgjimin e Shpirtit qė ėshtė
nė zemėr dhe atėherė fillon pulsimi. Kur Kundalini kalon pėrmes qendrės nė
tru, ēdo mendim ndalet. Mendja e cila tash ėshtė zgjuar nė neve manifestohet
si rrjedhė e vibrimeve tė freskėta, e cila sikurse puhizė kalon nėpėr duart
tona mbi fytyrėn tonė. Atėherė fillojmė tė ndiejmė senzacione tė ndryshme nė
gishtrinjė, pasi qė tash Kundalini na sinjalizon gjendjen momentale tė
shakrave tona. Kjo gjendje quhet vetėdije vibruese dhe kjo ėshtė gjendje nė
tė cilėn ne me tė vėrtetė e ndiejmė Uni-in tonė derisa ajo me ndihmėn e
vibrimeve manifestohet nė sistemin tonė nervor qendror. Pasi qė tash Uni
ynė, e cila sipas natyrės ėshtė Shpirt dhe esencė e qenies sonė, bėhet pjesė
e pėrjetimit tonė tė vetėdijshėm, kjo gjendje gjithashtu quhet edhe
Vetėrealizim.
Pjesė nga libri Sahagja Joga
|
