|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SAHIT
SHALA
Hyrje
U lind mė 08.02.1960 nė fshatin Dubovik tė komunės sė Deēanit. Shkollėn
fillore e ka kryer nė vendlindje, pastaj i ka vazhduar mėsimet nė Gjimnazin
Vėllezėrit Frashėri" nė Deēan.
Pas mbarimit tė shkollės sė mesme, ka vazhduar mėsimet nė
Fakultetin e Filologjisė nė Universitetin e Prishtinės pėr njė vit, si
student nė Degėn e Gjuhės dhe tė Letėrsisė Angleze, mandej ka vazhduar
studimet edhe pėr tri vite tė tjera, nė Degėn e Gjuhės dhe tė Letėrsisė
Shqipe.
Nė vitin 1989 ka emigruar nė Norvegji, bashkė me familjen e tij.
Pas shkuarjes nė Norvegji, ka punuar si mėsimdhėnės nė gjuhėn shqipe pėr
dhjetė vjet me radhė.
Ndėrkohė ka studiuar edhe pėr tri vite tė tjera nė drejtimin e
pedagogjisė pranė (UIA-Universiteti Agder) nė Kristiansand. Tani punon si
mėsimdhėnės nė gjuhėn norvegjeze.
Nė vitin 2000 ka botuar pėrmbledhjen me titull "Lahuta e
Kosovės", kurse nė vitin 2015 pėrmbledhjen me titull Zėri i shtegtarit. Nė
fillim tė vitit 2016 ka shkruar pėrmbledhjen Malli e brenga.
Tani nė proces tė botimit ka pėrmbledhjen me poezi Valėt e
jetės nga Shtėpia Botuese PROKULTPRESS e Prishtinės.
O JU BIJ
O ju bij tė kėtij atdheu,
Qė e patėm pėr lakmi,
Pėr shumė vjet e lamė nė gjak,
Tash na bėtė ta qajmė me t 'zi!
Pėr pak vjet do zbrazet vendi
S'ka kush mbjell e s'ka kush korrė,
A thua juve, ku ju jetė vendi,
Nėse ju flet dikush me gojė?
VALĖT E JETĖS
Ikėn jeta pa e parė,
E gėzim nuk sheh vėrdallė.
Nėse zgjedh tė jesh zuzar,
S'tė do fis e s'tė do farė!
Nėse mban anėn e burrit.
Ka lezet shtėpi me t' pasė.
Bėhesh shtyllė, E mur ,shkua murit!
Lum pėr truallin qė tė ka!
Se njeriun qė mban shumė vlera.
Ka kimet syri pėr t‟
pa,
Gėzon miku e shtėpia.
Nderon motėr e vėlla!
Rrethi i madh, sa vjen e shtohet,.
Porsi gurėt mbi kala,
Lum ai shpirt, qė veē urohet,
Lum pėr kombin, qė e ka!
Ki mėshirė, o njeri i mirė,
Mos vepro nė anėn tjetėr.
Valė e jetės nuk tė mban mirė,
Nėse s'di vlerat e jetės!
Valė e jetės, ēdo kė tund,
Por kur kemi njėri- tjetrin,
S'ka furtunė qė do na mund,
Por mos je, veē vetė pėr veti!
TĖ ZURI FATI
Tė zuri fati, sa pa fat!
Tė prapi, diku nė errėsirė,
Tė shtangu e gjė s'tė la ngat,
Tė bėri ta kesh, si me pahir.
Nuk deshe ta lėsh mallin tė tė bezdis
Ēastet qė lumturia kinse t‟i fali,
E keqja si fantazmė dėrdėllisė,
E ka mė mirė i vdekuri, a i gjalli?!
Ca thonė jem burra, se mos e dinė,
Se s'janė gjė tjetėr, pos mburravecė.
Por fati i burrit shkruhet mbi fleta,
I lexon kombi pėr mija vjet!
Nuk e shkruan fatin mbi vesė e mjegull.
S‟e
shkrinė nė avull, gjė kujt s‟i mbet,
Se bir i vuajtur, me shpirt tė djegur,
Tė lė t 'mallkuar e pa kėsmet!
Pa ktheju kombit, pėr hir tė dritės,
sepse kotėsia nuk ka lezet.
Tė tjerė tė njohėn,
edhe n 'pikė t‟
ditės,
Kjo qenia jote m‟
thuaj ku mbet?!
Pranė Varrit Tė Trimit!
Te varri i trimit, mbinė shumė lulėkuqe
sa hijeshi,ka ra nė ate vend!
vijnė e pėrulėn, nė grupe, grupe
plotė bijė, e bija, zgjatur nė rend!
Nenėn e trimit, sė njeh nga lotėt
nėse ke nderin, pėr me takua?
ajo ka fjalė, pėr trima te zotėt
qe pėr atdhe, shumė kanė luftua!
Te varri trimit, lind krenaria
qe e kem pas, shekuj me radhė
qe nga Skėnderi, plote bijė e bija
kemi shume *trima, me to me u ēmall*!
PO KU KA?
M 'thuaj, ku ka, me duar tė nenės?
Me at gazin, plotė magji!
Kush te thotė, gjithė me shėndet?
Kur kollitesh, a teshti!
Kush te lanė me duar te arta?
Kush te krehė, e ledhaton?
Kush ti thotė fjalėt me te arta?
Qe veē nena, i sajon!
Kush te benė, me u qesh nga zemra?
E me t, be sa shumė, te kėnaqesh.
Kush ti ve ma tė bukurat emra?
Kush ti puq gushėn, e faqet?
Kush te pret, e te pėrcjellė.
Buzagaz, e ballėlart!
Kush te fletė, aq shumė me zell.
''Fjalė e sajė ėshtė ''fjalė e artė''!
Pėr ty o Bacė-brezat
Bacė i kombit, djalė, shkua djalit,
gjoksi i tije, porsi ballė malit"
ecėn rrugės me «avash»
kish mustakun rrafshe njė pashe
se pėr fjalė, e pėr urtėsi
gjithė sa te duash me pa e ndie.
N 'luftė kur hynte, shqipja vetė,
plotė, gjerdanė, mbi njė xhubletė,
siē kish ditur zoti vetė,
me zbrit n 'toke ketė trim me fletė.
Bashkė me Hamzėn, vėlla, e shokė
nė luftė e kėngė bashkė, kokė me kokė
siē e do, nderi I vatanit,
janė kreshnikė t 'vatrės t Jashari,
edhe nė luftė iu ndihej kėnga,
Zhujė Selman, nuk banė ma nena!
Se kur ngjitej baca e djali
dridhej kodra, tundej, mali,
nderi I kombit e lavdisė,
faqe t 'bardha t 'historisė,
si hyjnie, mbi qiell, tek retė
brez me brez, e jetė me jetė!
Tash kanė lind, breza te reja,
syrin pish si vetė rrufeja,
se janė bijė te kombin t'mbarė
shumė krenar, se janė shqiptarė'!
LOKJA
Ne njė kasolle, pėr buzė njė fshati
Rrethua n shkurre, e dėllinja,
Veē njė loke, e kish lanė fati,
Buzė njė kodre, nėn do brinja.
Gjysmė hapur, ish ēatia,
Si me ndalė shiun qe pikonte,
Ah sa shumė, e vret mėrzia,
Por askush, sdel ta ndihmonte.
Pat njė djalė si shqiponjė mali,
Qė e mbante si npėllambė dore,
Por, Lirisė, atė ia fali,
Me jetua, n tokė Kosove.
Tash nėnėlokja, ėshtė mbet vetėm!
E rrallėkush, njė fjalė ia flet,
Pėr k to vite qė i mbetėn,
Veē mėshirė tZotit tash ka mbet!
Nuk ka forcė ti ndali lotėt,
Se ngushtohet shpirti i saj,
Nė luftė me skamje, e me motin,
Nuk del forcė, lotin t
ERDHA
Erdha nė ėndėrr te ,te takoj.
Por ti nė gjumė te thellė me ishe.
Atė shpirte te qete, s'bėnė ta trazoi.
Me atė butėsi, ne fytyrė qe kishe!
Rrugės nga vija, mblodha plotė lule.
Te ti jap ty ,me t 'madhėn shpresė.
Se ti, veē ti zemrėn ma "shkule"!
Me lerė me ėndrrėn, me mirė te pres!
Ish ditė pranvere, nė mes te prillit.
Kur unė po vija, terė buzė gazė.
Zogjtė kėndonin gjerė n 'kupė e qiellit.
Ti po vrapoje, unė te ndiqja pas.
Se po te tė shoh, kur ikėn ėndrra?
Do tetė hidhem nė pėrqafim.
Qaste tė tilla, shėrojnė plotė zėmra.
Ti je "magjia" e shpirtit tim!
Ti tash po flije, butė si "drenushė.
Po kush ka shpirt, gjumin ta ndaji?
Me iku mendja, tė t 'puq nė gushė.
Kush mund tė ma thoshte, sė paskam fa
GONXHE BOJAXHIU-NĖNĖ TEREZA
Na erdhe si shkėndijė nga qielli,
Njė dorė lėmoshe u lėshua
E bashkė me rrezet e diellit,
Kėtė tokė pėr ta ndriēuar!
Njė jetė, njė dorė e zgjatur,
Qė pushtoi aq shumė zemra,
Tė tanė me gojėn hapur,
T‟i
thanė mė t 'bukurit emra!
Po ku ka fjalė mė tė ėmbėl,
Sesa tė tė thėrrasim nėnė!?
Tė duam me shpirt e zemėr,
Pėrplot breza, anė e mbanė!
Nėn ēdo strehė e ēdo shtėpi,
Shtatė miliardė qė bota ka,
Ta thonė emrin pėr lakmi,
Lum pėr kombin qė tė ka!
Sot ėshtė drita e shenjtėrimit,
Gazi yt u bė fanar,
Gonxhe e bukur e njerėzimit,
O sa shumė na bėn krenarė
|
