Njeriu mendon se ėshtė i rėndėsishėm nė jetėn e vet, jo pėr tia
bėrė qejfin vetės, por njeriu ėshtė mjeshtri i kėsaj bote (pas atij qė e ka
krijuar), i cili me mendjen dhe duart e veta, arriti tė ndėrtojė ēdo gjė
nė kėtė botė, gjithė atė qė ka nevojė njeriu pėr jetėn e vet dhe pastaj, atė
ta shkatėrrojė shumė lehtė, apo vetėm me njė ndrydhje suste
Pasi njeriu arriti tė shkojė nė hėnė dhe pretendon tė shkojė
edhe nė planetėt tjera qiellore, duke menduar se njeriu mundet tė jetojė
edhe nė planetėt tjerė jashtėtokėsore, ai zbuloi edhe shumėēka, e cila
duhet tė konsiderohet jo e natyrshme pėr njerėzimin dhe gjallesat.
Pėr tė pėrgatitur vetėm njė udhėtim nė kozmos, llogaritet njė
kosto e madhe, me ērast njeriu kurrė nuk kishte pėr tė pas krizė nė jetėn e
vet, nėse pėrpjesėtohet dhe shfrytėzohet ajo shumė pėr tė jetuar ēdo frymorė
nė tokė. Ndėrsa, pėr tė pėrgatitur njė kokė bėrthamore, llogaritja e kostos
ėshtė e pa imagjinueshme dhe pasojat janė tė pa riparueshme.
Sa ka rėndėsi jeta e njeriut, nėse veprohet me vetėdije dhe
vetėdija tė shfrytėzohet me arsyen e nevojshme, e cila nuk ka nevojė tė
prodhoj gaz, as tym helmues, dhe as bėrthama atomike, por do tė prodhojė tė
mira materiale, qė do tė thotė, NJERIU dhe ēdo gjallesė tė frymojė dhe tė
jetojė e lirė nė kėtė botė.
Njeriu, ndoshta ka nevojė tė zbulojė edhe diēka qė nuk ekziston
ende nė prezencėn njerėzore, siē ėshtė zbulimi i disa planetėve qė janė afėr
me tokėn dhe larg me diellin, por nuk ka nevojė tė zbulojė bėrthamė atomike,
pėr ta zhdukė nga faqja tokėsore ēdo gjallesė e edhe vetveten si superqenie
(gjallesa mė e pėrsosur).
Njeriu mendon se ėshtė i rėndėsishėm vetėm atėherė kur diēka
zbulon, qė do tė thotė se askush deri mė tani nuk e ka bėrė njė zbulim tė
tillė, pa llogaritur se pasojat janė mė tė mėdha se bota e zbulimit, sepse
nuk kanė asnjė lloj mundėsie pėr ta zėvendėsuar apo riparuar njė shkatėrrim
tė tillė njerėzor, apo natyror, atėherė njeriu nuk hapėron me historinė e
zhvillimit, por pėrkundrazi e humbė rėndėsinė e vetvetes dhe bėhet shkaktarė
i dėshtimit dhe jetės sė vet.
Klubi Bėrthamor , tė cilin e pėrbėjnė SHBA, Rusia, Kina
,Franca dhe Anglia, qė predentojnė tė bėhen edhe shumė vende tjera, sikur qė
ėshtė edhe Irani, do tė ishte zbulimi mė i mirė dhe mė i pėrsosur, sikur tė
zbulohet bėrthama e zhdukjes sė kėsaj materie tė rrezikshme dhe tė merren
masa konkrete pėr heqjen e garave nė armatimet e tilla.
Kėshtu ėshtė e pa mundur tė definohet kuptimi i jetės, kur
njeriu mundohet ta gdhend fatin e vet aq bukur, aq mirė, dhe mė nė fund e
ruan njė sekret tė krimit, qė bota e quan jo njė zbulim i ri, por njė
asgjėsim kundra vetvetes dhe kundra gjithė kėsaj bote.
|