Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SALI
BYTYĒI
Hyrje
Ka lindur mė 29 maj
1962 nė fshatin Dejė tė Drinisė. Shkollimin fillor dhe tė mesėm i ka kryer
nė Ratkoc dhe Rahovec, ndėrsa studimet nė Degėn e Letėrsisė shqipe tė
Fakultetit tė Filologjisė nė Universitetin e Prishtinės. Nė vitin 2002
mbrojti temėn e magjistraturės me titull Funksioni simbolik i florės dhe i
faunės nė poezinė e sotme shqipe (1945-2000); nė vitin 2009 temėn e
doktoratės Vepra letrare e Azem Shkrelit, po nė kėtė universitet.
Mė 1983
ėshtė dėnuar nga regjimi komunist pėr veprėn penale propagandė armiqėsore,
ndėrsa nga 12 maji 1998 e deri nė fund tė tetorit 2000 ka qėndruar nė
burgjet: Prizren, Lipjan, Dubravė e Nish, si rob lufte.
Prej
vitit 1990 ka punuar si mėsues nė shkollat fillore e tė mesme nė rrethin e
tij.
Nga viti
2004, nė gazetėn e pėrditshme Lajm ka ushtruar detyrėn e redaktorit tė
kulturės dhe atė tė redaktorit gjuhėsor, ndėrsa nga viti 2009 punon nė Degėn
e Letėrsisė nė Institutin e Albanologjisė nė Prishtinė.
Me
shkrime ka filluar tė merret qė gjatė kohės sė studimeve, ndėrsa ka marrė
pjesė nė sesione shkencore qė janė organizuar brenda dhe jashtė vendit.
Ėshtė
anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės dhe i Shoqatės sė tė Burgosurve
Politikė tė Kosovės.
Libra tė
botuar:
(1994)
Rekuiem pėr lisat (poezi) Art Pena, Prishtinė.
(2003)
Labirinteve tė tekstit letrar (Kritika dhe recensione), Sheshi, Prishtinė.
(2007)
In medias res (recensione), Era, Prishtinė.
(2008)
Simbolet florike dhe zoomorfike nė poezinė e sotme shqipe (1945-2000),
(monografi), Instituti Albanologjik Prishtinė.
2010
Fjalė prej guri (Vepra letrare e Azem Shkrelit, Instituti Albanologjik
Prishtinė.
(2011)
Prej pseudoteorive deri te plagjiatura, Instituti Albanologjik Prishtinė.
(2011)
nRezervat (poezi), Brezi 81, Prishtinė.
(2013)
Whats Left of the Dream (poezi anglisht-shqip) USA.
(2013)
Shkrime kritike pėr letėrsinė (studime, kritika dhe recensione), Instituti
Albanologjik Prishtinė.
(2014) -
Dita qė kot e bart mbi shpinė (poezi), Embeta, Prishtinė.
SA HERĖ TĖ KUJTOJ TY
(Gruas sime, Dritės)
Sa herė tė kujtoj Ty
Para syve mė del
Penelopa e lashtėsisė
E unė jam Uliksi qė
shtegton nė detin e pa anė.
Sa herė tė kujtoj Ty
Para syve mė del
Vasha qė pret nė shtėpi
vite e vite
E unė jam ushtari qė
jep shpirt pėrtej
Urės sė Qabesė.
BORXHI[1]
Jetėn ua kam borxh
anonimėve tė rreshtit tė parė
Anonimeve tė rreshtit
tė dytė e tė rreshtit tė tretė
Qė i pritėn me trupat
e tyre bombat qė u hodhėn nė mua
Anonimėve jetėn ua
kam borxh
Tė gjithė atyre qė i
lanė fėmijėt jetimė
e gratė e veja
Atyre qė u gjetėn
eshtrat e atyre e qė ua kėrkojnė ende
Atyre qė sot gjenden
nė listat e tė zhdukurve
Librat i shkruan
hipokritėt
Kjo botė ėshtė e
Djallit
Qė i ra hise kur u
nda nga Zoti
Librat i shkruan
hipokritėt
Jezuin e dėnoi Ati
Se mori mbi kurriz
barrėn e huaj
Jo E Drejta e Romės
Njerėzit e Mėdhenj
janė largpamės
Prandaj edhe gėnjejnė
aq shumė
Kur flasin pėr gjėrat
qė sarrijmė ti shohim
TĖ THIRRA EDHE
SONTE...
Tė thirra
Tė mė vish nė ndihmė
Ashtu siē e thėrriste
Homeri i verbėr muzėn
E Fishta zanat
Se
Njeriu
Mbetur nėn gėrmadha
Ka nevojė pėr ndihmė
Ndaj tė thirra...
ĒDO GJĖ KALON, TI JO
Mbyll sytė
Sytė Tu mė dalin para
Hap sytė
Prapė tė njėjtėt sy
shoh
Pamjet ia zėnė vendin
njėra-tjetrės
Nė tė njėjtin vend
Ti qėndron...
Mė erdhe
Me buzėt tua
Preke lehtė buzėt e
mia
Nė kohėn kur ndahej
errėsira nga drita
Dhe mė the tė heshtja
Tė mos flisja asgjė
Vetėm tė hapja sytė e
tė shikoja
Se ja po lindte njė
ditė e re
Ta jetoja sikur tė
ishte e fundit
Apo vetė Dita e
Krijimit
TĖ PRES
Tė pres,
Gjatė tė pres
Dhe e ndiej thellė
kėnaqėsinė e pritjes
Shumė gjatė
Tė pres
Po nuk jam vetėm
Fytyra jote mė
pėrcjell kudo
Njė jetė
Tė pres
E sngopem duke
shqiptuar emrin tėnd...
FJALA ĖSHTĖ DASHURI
E para ishte Fjala
Por edhe e fundit do
tė jetė
Ajo ėshtė dashuri
Fjala ishte para
kėsaj qė shihet
Para kėsaj qė preket
Dashuri ishte ajo
Para se tė ishte zogu
nė lis
Por edhe para se tė
dilte lisi nga dheu
Fjala ishte
Para se tė notonte
peshku nė det
Por edhe para se tė
krijohej deti
Fjala ishte
Para se tė lėshonte
rrezet dielli
Por edhe para se tė
lėshonin dritė yjet natėn
Ishte fjala
Dhe prapė
Kur mė nuk do tė jetė
zogu nė degė
Kur nuk do tė jetė
peshku nė det
Dielli kur nuk do tė
lėshojė rrezet e tij
Fjala do tė jetė
Se Ajo ėshtė dashuri
NĖ PRITJE
Duke tė tė pritur Ty
Numėroj sekondat
minutat orėt
Nė fund e shoh se
gjithė kjo punė ishte kot
Largėsia nuk matet me
orė
Ti je larg shumė larg
Je jashtė kohės e
hapėsirės
Atje ku vetėm shpirti
Yt binjak mund tė arrijė
Askush tjetėr...
|