Sipas Carl Jungut, pėr tė qenė i lumtur, para sė gjithash duhet tė jesh nė
gjendje tė shikosh brenda vetes. Vetėm pasi tė zgjohemi, vetėm kur tė jemi
tė vetėdijshėm pėr pavetėdijen tonė dhe kur tė kemi lėnė pas hijet, do tė
ndihemi tė lirė tė bėjmė atė qė na bėn tė lumtur.
Sekretet e lumturisė, tė pėrcaktuara nga Carl Jung, janė ende shumė tė
rėndėsishme sot. Psikiatri i famshėm zviceran, si dhe themeluesi i
psikologjisė analitike, ishte mė shumė se njė figurė e njė kulture tė madhe
dhe tė gjerė qė na pėrcolli koncepte tė tilla si pavetėdija kolektive apo
arketipet. Jungu ishte njė ekspert autentik i asaj alkimie komplekse tė
emocioneve, imazheve dhe nevojave qė popullojnė pavetėdijen e qenies
njerėzore.
Ne jemi origjina e sė keqes absolute, tha ai nė njė intervistė, teksa bota
u mbyt nga perdja e Luftės sė Ftohtė. Dhe saktėsoi se njerėzit janė krijuar
nga frika dhe vetėm psikologjia dhe tė kuptuarit e asaj qė jemi mund tė na
shpėtojė. Jungu e dinte se speciet tona janė tė afta pėr veprat mė tė
kėqija, por edhe mė tė mirat. Ai vetėrealizim nė emėr tė shpresės dhe
mirėqenies, sipas tij, arrihet vetėm pėrmes individualizimit.
Ky koncept interesant lidhet edhe me konceptin e lumturisė tė pėrcaktuar nga
Carl Jungu. Bėhet fjalė pėr atė proces me anė tė tė cilit ne arrijmė tė
transformojmė veten nė individė tė lirė psikologjikisht, nė tė cilin ēdo
pjesė e jona ėshtė e lidhur me tė tjerėt. Pa frikė, pa ankthe, tė cilat
formojnė njė tėrėsi nė tė cilėn asgjė nuk mbetet nė hije, nė tė cilėn e
pavetėdijshmja bėhet e ndėrgjegjshme dhe ku ne i kemi shumė tė qarta
objektivat tona.
Ideja e mėsipėrme ishte, pa dyshim, gurthemeli i babait tė psikologjisė
shpirtėrore, por ai mundi tė na ofronte edhe njė listė tė vogėl tė atyre
dimensioneve qė mund tė na ēonin drejt lumturisė. Ai e bėri kėtė nė njė seri
intervistash, tė mbledhura mė vonė nė librin C.G. Ju flet Jung (1987).
Privilegji i kėsaj jete ėshtė tė jemi nė gjendje tė bėhemi ata qė jemi nė tė
vėrtetė.
-CARL GUSTAV JUNG-
Sekretet e lumturisė sipas Carl Jungut
Ka pafund lista klasike se si tė arrini lumturinė. E kemi gjithashtu shumė
tė qartė se shumė prej tyre bien nė atė pozitivizėm tė vjetruar me tė cilin
njeriu mbetet i bllokuar nė teori, pa qenė realist dhe pa kėrkuar ndihmė
konkrete. Tani, sekretet e Carl Jung pėr tė qenė tė lumtur mund tė na duken
elementare, megjithatė ato kanė njė karakter tė jashtėzakonshėm dallues.
Themeluesi i psikologjisė analitike saktėsoi njė detaj: duke u fiksuar
verbėrisht me kėrkimin e kėtyre dimensioneve, do tė marrim tė kundėrtėn,
domethėnė do tė jemi tė pakėnaqur. Pėrkundrazi, ne duhet ti kemi qėllimet
tona tė qarta, por edhe tė jemi nė gjendje ta lėmė veten tė magjepsemi, tė
jemi tė hapur, intuitivė dhe siē do tė thoshte vetė Jung-u tė vėrejmė
ato gjėra qė ndonjėherė na japin gjėra tė papritura dhe tė jashtėzakonshme.
Le tė shohim se cilat janė sekretet e lumturisė sipas Carl Jungut.
1. Shėndet i mirė fizik dhe mendor
Njėra nuk ekziston pa tjetrėn; njė gjendje e mirė shėndetėsore duhet tė jetė
fizike dhe mendore. Vetė Carl Jung deklaroi se psikologjia ėshtė, nė
realitet, e vetmja shkencė e aftė pėr tė shpėtuar qeniet njerėzore dhe pėr
tė ndėrmjetėsuar pėr mirėqenien e tyre.
Ai gjithashtu argumentoi se psikologjia nuk ka tė bėjė vetėm me trajtimin e
ērregullimeve psikologjike qė nxisin siklet dhe vuajtje. Tė kuptosh veten si
individ, tė fokusohesh nė qėllimet e tua dhe tė dish se kush je, ėshtė po aq
sekret pėr tė qenė tė lumtur sa edhe mirėqenia fizike.
2. Krijoni marrėdhėnie tė shėndetshme shoqėrore
Cilėsia e marrėdhėnieve tona shoqėrore ėshtė, pa dyshim, ajo shtyllė qė del
nga ēdo manual mbi lumturinė. Ne nuk mund tė jetojmė veēmas nga njerėzit
tanė; ne kemi nevojė pėr dashuri, miqėsi, siguri, pėr tė komunikuar, pėr tė
ndarė, pėr tė zbuluar perspektiva tė reja, pėr tė mėsuar nga njėri-tjetri,
pėr tu kujdesur pėr dikė dhe pėr tia besuar veten kujdesit tė dikujt
tjetėr, pėr tė krijuar lidhje tė forta dhe shpėrblyese.
3. Perceptoni bukurinė e artit dhe natyrės
Arti ėshtė ai produkt kulturor i konceptuar nga qeniet njerėzore qė shkon
pėrtej kuptimit tė pastėr estetik. Nė ēdo vepėr, nė ēdo prodhim pėrmbahet
edhe thelbi i qenies njerėzore. Pikėrisht aty qėndrojnė emocionet e tij,
krijimtaria e tij, idealet e tij, potenciali i tij psikologjik dhe novator,
mjeshtėria e tij pėr tu dhėnė formė krijimeve nė atė skenar tė
pavetėdijshėm pėr tė cilin foli Jung.
Tė dimė tė vlerėsojmė tė gjitha kėto gjithashtu na lartėson, na kėnaq dhe na
bėn tė lumtur. Po kėshtu edhe aftėsia pėr tė admiruar natyrėn, ku janė
rrėnjėt tona, ku ēdo qenie dhe ēdo cep i planetit tonė mund tė japė mėsime
tė shkėlqyera urtėsie.
4. Besimi nė diēka, qoftė besim apo filozofi
Ndėr sekretet e lumturisė tė shtjelluara nga Jung, nuk mund tė mungonte edhe
spiritualiteti. Pavarėsisht nėse ėshtė i kapur nė njė doktrinė fetare apo nė
njė rrymė filozofike, besimi nė diēka ofron, sipas babait tė psikologjisė
analitike, njė bazė pėr mirėqenie.
Do tė thotė ti lejojmė vetes ti japim njė kontekst dhe njė origjinė ēdo
pėrvoje; ėshtė ndjesia se ka diēka pėrtej asaj qė ėshtė thjesht e prekshme,
diēka qė ofron rrėnjė, si dhe ndjenja dhe qėllime.
5. Tė kesh njė punė pėrmbushėse ndėr sekretet e lumturisė
Carl Jungu foli nė mė shumė se njė intervistė pėr faktin se ėndrra dhe
dėshira e tij si fėmijė ishte tė bėhej arkeolog. Me kalimin e viteve,
rrethanat e shtynė tė studionte mjekėsinė dhe mė pas tė specializohej nė
psikiatri. Mirėpo, nė njėfarė mėnyre, ai arriti ta drejtojė pasionin e tij
pėr historinė, pėr antropologjinė dhe atė dėshirėn pėr tė gėrmuar nė
thellėsi tė qenies njerėzore pėrmes psikologjisė analitike.
Tė kesh njė punė tė kėnaqshme nuk ėshtė e lehtė, por duke u kėnaqur nė
rrugėn e lakmuar tė karrierės duke bėrė zgjedhjet e duhura dhe duke i pasur
tė qarta qėllimet tona, do tė na lejojė tė gjejmė njė punė qė do tė na bėjė
tė ndihemi tė pėrmbushur. Lumturia ėshtė gjithashtu tu japim tė tjerėve mė
tė mirėn nga vetja pėrmes njė pune tė bėrė mirė, pėr tė cilėn jemi tė
pasionuar dhe pėr tė cilėn ndjehemi tė mirė.
Pėrfundime: Sekretet e lumturisė
Sokrati thoshte se pėr tė gjetur lumturinė duhet tė futemi thellė brenda
vetes. Nė njėfarė kuptimi, kjo ide nuk ėshtė mė pak e ngjashme me atė qė
argumentoi Jungu; ne duhet tė ndėrgjegjėsohemi pėr atė zė tė brendshėm qė
ėshtė brenda secilit prej nesh. Pasi tė bėhet kjo, ne do tė ndihemi tė lirė
dhe tė gatshėm pėr tė formėsuar jetėn qė dėshirojmė.
|