Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 3 - SEKRETET E LUMTURISĖ, SIPAS CARL JUNGUT

https://bota.al

SEKRETET E LUMTURISĖ, SIPAS CARL JUNGUT

 

Sokrati thoshte se pėr tė gjetur lumturinė duhet tė futemi thellė brenda vetes. Nė njėfarė kuptimi, kjo ide nuk ėshtė mė pak e ngjashme me atė qė argumentoi Jungu; ne duhet tė ndėrgjegjėsohemi pėr atė zė tė brendshėm qė ėshtė brenda secilit prej nesh. Pasi tė bėhet kjo, ne do tė ndihemi tė lirė dhe tė gatshėm pėr tė formėsuar jetėn qė dėshirojmė.      

  

Sipas Carl Jungut, pėr tė qenė i lumtur, para sė gjithash duhet tė jesh nė gjendje tė shikosh brenda vetes. Vetėm pasi tė zgjohemi, vetėm kur tė jemi tė vetėdijshėm pėr pavetėdijen tonė dhe kur tė kemi lėnė pas hijet, do tė ndihemi tė lirė tė bėjmė atė qė na bėn tė lumtur.

Sekretet e lumturisė, tė pėrcaktuara nga Carl Jung, janė ende shumė tė rėndėsishme sot. Psikiatri i famshėm zviceran, si dhe themeluesi i psikologjisė analitike, ishte mė shumė se njė figurė e njė kulture tė madhe dhe tė gjerė qė na pėrcolli koncepte tė tilla si pavetėdija kolektive apo arketipet. Jungu ishte njė ekspert autentik i asaj alkimie komplekse tė emocioneve, imazheve dhe nevojave qė popullojnė pavetėdijen e qenies njerėzore.

“Ne jemi origjina e sė keqes absolute,” tha ai nė njė intervistė, teksa bota u mbyt nga perdja e Luftės sė Ftohtė. Dhe saktėsoi se “njerėzit janė krijuar nga frika dhe vetėm psikologjia dhe tė kuptuarit e asaj qė jemi mund tė na shpėtojė”. Jungu e dinte se speciet tona janė tė afta pėr veprat mė tė kėqija, por edhe mė tė mirat. Ai vetėrealizim nė emėr tė shpresės dhe mirėqenies, sipas tij, arrihet vetėm pėrmes individualizimit.

Ky koncept interesant lidhet edhe me konceptin e lumturisė tė pėrcaktuar nga Carl Jungu. Bėhet fjalė pėr atė proces me anė tė tė cilit ne arrijmė tė transformojmė veten nė individė tė lirė psikologjikisht, nė tė cilin ēdo pjesė e jona ėshtė e lidhur me tė tjerėt. Pa frikė, pa ankthe, tė cilat formojnė njė tėrėsi nė tė cilėn asgjė nuk mbetet nė hije, nė tė cilėn e pavetėdijshmja bėhet e ndėrgjegjshme dhe ku ne i kemi shumė tė qarta objektivat tona.

Ideja e mėsipėrme ishte, pa dyshim, gurthemeli i babait tė psikologjisė shpirtėrore, por ai mundi tė na ofronte edhe njė listė tė vogėl tė atyre dimensioneve qė mund tė na ēonin drejt lumturisė. Ai e bėri kėtė nė njė seri intervistash, tė mbledhura mė vonė nė librin “C.G. Ju flet Jung (1987)”.

Privilegji i kėsaj jete ėshtė tė jemi nė gjendje tė bėhemi ata qė jemi nė tė vėrtetė.

 

-CARL GUSTAV JUNG-

 

Sekretet e lumturisė sipas Carl Jungut

 

Ka pafund lista klasike se si tė arrini lumturinė. E kemi gjithashtu shumė tė qartė se shumė prej tyre bien nė atė pozitivizėm tė vjetruar me tė cilin njeriu mbetet i bllokuar nė teori, pa qenė realist dhe pa kėrkuar ndihmė konkrete. Tani, sekretet e Carl Jung pėr tė qenė tė lumtur mund tė na duken elementare, megjithatė ato kanė njė karakter tė jashtėzakonshėm dallues.

Themeluesi i psikologjisė analitike saktėsoi njė detaj: duke u fiksuar verbėrisht me kėrkimin e kėtyre dimensioneve, do tė marrim tė kundėrtėn, domethėnė do tė jemi tė pakėnaqur. Pėrkundrazi, ne duhet t’i kemi qėllimet tona tė qarta, por edhe tė jemi nė gjendje ta lėmė veten tė magjepsemi, tė jemi tė hapur, intuitivė dhe – siē do tė thoshte vetė Jung-u – tė vėrejmė ato gjėra qė ndonjėherė na japin gjėra tė papritura dhe tė jashtėzakonshme.

Le tė shohim se cilat janė sekretet e lumturisė sipas Carl Jungut.

 

1. Shėndet i mirė fizik dhe mendor

 

Njėra nuk ekziston pa tjetrėn; njė gjendje e mirė shėndetėsore duhet tė jetė fizike dhe mendore. Vetė Carl Jung deklaroi se psikologjia ėshtė, nė realitet, e vetmja shkencė e aftė pėr tė shpėtuar qeniet njerėzore dhe pėr tė ndėrmjetėsuar pėr mirėqenien e tyre.

Ai gjithashtu argumentoi se psikologjia nuk ka tė bėjė vetėm me trajtimin e ērregullimeve psikologjike qė nxisin siklet dhe vuajtje. Tė kuptosh veten si individ, tė fokusohesh nė qėllimet e tua dhe tė dish se kush je, ėshtė po aq sekret pėr tė qenė tė lumtur sa edhe mirėqenia fizike.

 

2. Krijoni marrėdhėnie tė shėndetshme shoqėrore

 

Cilėsia e marrėdhėnieve tona shoqėrore ėshtė, pa dyshim, ajo shtyllė qė del nga ēdo manual mbi lumturinė. Ne nuk mund tė jetojmė veēmas nga njerėzit tanė; ne kemi nevojė pėr dashuri, miqėsi, siguri, pėr tė komunikuar, pėr tė ndarė, pėr tė zbuluar perspektiva tė reja, pėr tė mėsuar nga njėri-tjetri, pėr t’u kujdesur pėr dikė dhe pėr t’ia besuar veten kujdesit tė dikujt tjetėr, pėr tė krijuar lidhje tė forta dhe shpėrblyese.

 

 

3. Perceptoni bukurinė e artit dhe natyrės

 

Arti ėshtė ai produkt kulturor i konceptuar nga qeniet njerėzore qė shkon pėrtej kuptimit tė pastėr estetik. Nė ēdo vepėr, nė ēdo prodhim pėrmbahet edhe thelbi i qenies njerėzore. Pikėrisht aty qėndrojnė emocionet e tij, krijimtaria e tij, idealet e tij, potenciali i tij psikologjik dhe novator, mjeshtėria e tij pėr t’u dhėnė formė krijimeve nė atė skenar tė pavetėdijshėm pėr tė cilin foli Jung.

Tė dimė tė vlerėsojmė tė gjitha kėto gjithashtu na lartėson, na kėnaq dhe na bėn tė lumtur. Po kėshtu edhe aftėsia pėr tė admiruar natyrėn, ku janė rrėnjėt tona, ku ēdo qenie dhe ēdo cep i planetit tonė mund tė japė mėsime tė shkėlqyera urtėsie.

 

4. Besimi nė diēka, qoftė besim apo filozofi

 

Ndėr sekretet e lumturisė tė shtjelluara nga Jung, nuk mund tė mungonte edhe spiritualiteti. Pavarėsisht nėse ėshtė i kapur nė njė doktrinė fetare apo nė njė rrymė filozofike, besimi nė diēka ofron, sipas babait tė psikologjisė analitike, njė bazė pėr mirėqenie.

Do tė thotė t’i lejojmė vetes t’i japim njė kontekst dhe njė origjinė ēdo pėrvoje; ėshtė ndjesia se ka diēka pėrtej asaj qė ėshtė thjesht e prekshme, diēka qė ofron rrėnjė, si dhe ndjenja dhe qėllime.

 

5. Tė kesh njė punė pėrmbushėse ndėr sekretet e lumturisė

 

Carl Jungu foli nė mė shumė se njė intervistė pėr faktin se ėndrra dhe dėshira e tij si fėmijė ishte tė bėhej arkeolog. Me kalimin e viteve, rrethanat e shtynė tė studionte mjekėsinė dhe mė pas tė specializohej nė psikiatri. Mirėpo, nė njėfarė mėnyre, ai arriti ta drejtojė pasionin e tij pėr historinė, pėr antropologjinė dhe atė dėshirėn pėr tė “gėrmuar” nė thellėsi tė qenies njerėzore pėrmes psikologjisė analitike.

Tė kesh njė punė tė kėnaqshme nuk ėshtė e lehtė, por duke u kėnaqur nė rrugėn e lakmuar tė karrierės duke bėrė zgjedhjet e duhura dhe duke i pasur tė qarta qėllimet tona, do tė na lejojė tė gjejmė njė punė qė do tė na bėjė tė ndihemi tė pėrmbushur. Lumturia ėshtė gjithashtu t’u japim tė tjerėve mė tė mirėn nga vetja pėrmes njė pune tė bėrė mirė, pėr tė cilėn jemi tė pasionuar dhe pėr tė cilėn ndjehemi tė mirė.

 

Pėrfundime: Sekretet e lumturisė

 

Sokrati thoshte se pėr tė gjetur lumturinė duhet tė futemi thellė brenda vetes. Nė njėfarė kuptimi, kjo ide nuk ėshtė mė pak e ngjashme me atė qė argumentoi Jungu; ne duhet tė ndėrgjegjėsohemi pėr atė zė tė brendshėm qė ėshtė brenda secilit prej nesh. Pasi tė bėhet kjo, ne do tė ndihemi tė lirė dhe tė gatshėm pėr tė formėsuar jetėn qė dėshirojmė.