PRA: FAKTORI I PARĖ ĖSHTĖ: BESIMI ME BINDJE TĖ THELLĖ!
NDĖRTOJE BESIMIN
ME BINDJE TĖ THELLĖ
SE TI KE TĖ DREJTĖ TĖ JETOSH
NĖ LUMTURI TĖ PLOTĖ.
FAKTORI I DYTĖ: F J A L A
...dhe ishte nė fillim
FJALA..., thuhet nė librat e vjetėr tė besimeve fetare.
Liria e njeriut pėr jetėsimin
e lumturisė apo tė mjerimit, pas besimit me bindje tė thellė, realizohet me
FJALĖ. Njeriu nuk ėshtė esencė e fikėsuar, si krijesat tė tjera, prandaj
posedon mjetin mė tė rėndėsishėm pėr realizim tė synimit jetėsor qė quhet
FJALĖ.
Nė Amerikė ėshtė zhvilluar njė
shkencė e fuqishme qė quhet AFIRMIMET POZITIVE, e cila, (prej A deri nė ZH)
- bazohet nė fjalė.
Teoria aksiomatike e fjalės
ėshtė: ēdo gjė lindė nė shpirt, nė xixėn e parė lindė IDEA, pastaj idea
formėsohet nė MENDIM, mendimi shprehet me FJALĖ, fjala krijon ENERGJI,
energjia rrėnon ose ndėrton JETĖN.
Shembujt, nga studimet e
instituteve amerikane, thonė: ATĖ DĖSHIRĖ QĖ E SHPREHĖ ME FJALĖ, kur fjala
thuhet me besim e bindje tė plotė, ajo dėshirė bėhet pėrvojė nė jetėn tėnde.
Studimet e para janė bėrė me
nxėnės tė fillores. Mėsuestė kanė regjistruar dėshirėn e shprehur tė
nxėnėsve tė tyre qė, nė lojė, SINQERISHT, ia kanė thėnė njėri-tjetrit.
Nxėnėsi qė ka thėnė: unė do tė bėhem mėsues i fillores, me gjithė
kundėrshtimet e prindėrve ai nxėnės - mėsues filloreje ėshtė bėrė.Tjetri
qė ka thėnė se do tė bėhem pilot,kėshtu ka ndo- dhė; profesor universiteti,
shkencėtar, biznismen...e tė tjera. Kėto studime janė bėrė kėshtu: njėherė
janė regjistruar nė kartotekat e instituteve, pastaj janė pėrcjellė kėta
nxėnės dhe kur ėshtė realizuar dėshira e tyre, ėshtė nxjerrė konstatimi
shkencor qė: fjala e thėnė me besim e bindje, sinqerisht, JETĖSOHET.
Studimet tė tjera kanė pasė tė
njėjtin qėllim, por nė pista tė tjera:
Njeriu qė ka thėnė unė jam
shumė i pasur (Xhorxh Sorosi, Karnegia etj), jeta e tyre njėmend ėshtė bėrė
shumė e pasur. (Sorosi i ka tė ardhurat 4 mijė dollar nė minut).
Tjerėt qė gjithnjė janė ankuar
dhe kanė thėnė se jeta ime ėshtė vuajtje, se jeta ime ėshtė e varfėr, se
pleqėria do tė mė vie e varfėr vėrtet kėshtu edhe iu ka ndodhė.
Eksperimentet janė bėrė edhe
nė pista tė shkurtėra: nėse thua se kur pi kafe nė mbrėmje nuk mė merr gjumi
gjumė nuk do tė kesh. Nėse e ndėrron kėtė hartė negative dhe thua: unė pi
kafe nė mbrėmje dhe bėj gjumė tė qetė, kėshtu edhe do tė ndodhė. Merrni me
mendė: i njėjti njeri, e njėjta substancė: dje pa gjumė, sot gjumė tė qetė.
Pse, ku janė qartėsimet e
kėtij ligji? Nėnvetdija, mendja shėrbėtore, mendja kujdestare, nuk mendon,
nuk analizon, nuk tallet, ajo i zbaton urdhėrat qė i mer nga vetėdija. Si
toka. Ia hedh farėn e misrit tokės, nuk mund ta mashtrosh se i ke hedhur
farė gruri, tallu sa tė duash, ajo misėr ta bėn.
DĖSHIRA QĖ THUHET ME FJALĖ,
por me bindje e besim tė plotė, lirėshėm, pa sforcime, me gėzim e dashuri,
ajo dėshirė PLOTĖSOHET.
T'i shohim eksperimentet
shėndetėsore:
Pas ekzaminimit medicinal tė
dorės plotėsisht tė shėndoshė, thuaj asaj dore se ėshtė e sėmurė, po thuaj
me bindje e besim, shihe, pastaj, a do tė gjendet mjek kund nė botė qė ta
shėrojė dorėn qė ishte e shėndosh, por u sėmurė me fjalė.
Njėqind tė sėmurėt nga kanceri
nė spitalin izraelit i ndanė nė dy grupe: grupi i parė (50) i dėrguan nė
tretman normal medicinal; grupi dytė (50 tė tjerėt) pėrveē tretmanit
medicinal e patėn edhe fjalėn pėr ndihmė: iu thanė familjarėve tė tyre qė
t'i thėrrasin nga disa herė nė ditė dhe t'u thonė: ti je i mirė pėr ne, ne
tė duam, ti ke fuqi tė shėrohesh etj. Dhe, ēka ndodhi? Nga grupi i parė nuk
mbijetojė ASNJĖ, nga grupi i dytė mbijetuan 35 tė sėmurė. Trajtimin e patėn
tė njėllojtė, por grupi i dytė e kishte nė ndihmė FJALĖN.
Rasti i fundit i shėrimit tė
kėtillė ėshtė Kryetari slloven, Janez Dėrnovsheku, tri librat e tė cilit do
tė botohen nė Prishtinė.
PRANDAJ: ASNJĖHERĖ FJALĖ
NEGATIVE, VETĖM AFIRMIME POZITIVE QĖ T'I CAKTON MĖSUESI (pėr secilin inivid
tė veēanta), PA NEGACION DHE PA KUNDĖRTHĖNIE DHE GJITHNJĖ: NĖ KĖTU E NĖ
TASH.
FAKTORI I TRETĖ:
JETA NĖ KĖTU E NĖ TASH
Nė jetėn e rėndomtė njihen tri
kohė: e kaluara,e tashmja dhe e ardhmja. Nė jetėn shpirtėrore ekzsiton NJĖ
kohė: E TASHMJA. E kaluara ėshtė KUJTIME, e ardhmja ėshtė SHPRESA. Kohė e
vėrtetė, reale ėshtė vetėm e tashmja, NĖ KĖTU e NĖ TASH.
Eksperimentet shkencore kanė
dėshmuar se 99% tė njerėzimit jetojnė nė dje ose nė nesėr. Tė kalurėn e
njohin, pėr tė ardhmėn shpresojnė. Vetėm 1% e njerėzimit jetojnė jetė tė
vėrtetė, nė kėtu e nė tash. Por kėta janė mė tė menēurit dhe mė tė lumturit.
Ēka do tė thotė tė jetosh nė
kėtu e nė tash? Do tė thotė: PRANIM. Do tė thotė se ti E DI DHE E PRANON se
nė kėtė ēast e nė kėtė momenet ĒDO GJĖ nė tėrė universin ėshtė duke u
zhvilluar me saktėsi kompjuterike: planetet lėvizin,sillen dhe frymojnė
pikėrisht ashtu siē duhet tė jetė; se era fryen ashtu siē duhet, shiu bie
ashtu siē duhet; oksigjeni prodhohet aq sa duhet; dielli rrezon ashtu siē
duhet, shkurt: ēdo gjė ėshtė nė rregullin e pėrkryer universal dhe, BRENDA
rregullit universal, edhe jeta njerėzore zhvillohet pikė pėr pikė ashtu si
duhet.
JETOJE SECILIN MOMENT TĖ JETĖS
NĖ KĖTU E NĖ TASH.
Njeriu nuk e ka vetėm njė
mendje, por shumė mendje. Mendjet e njeriut janė sikur retė nė qiell: nė
asnjė moment nuk kanė njė trajtė, njė gjendje. Prandaj edhe bėhet njė
shpenzim enormė i energjisė, sidomos nė dy lėvizjet: nė kujtime dhe nė
shpresa. Tė dyja janė ZERO dhe nuk i duhen njeriut. Dielli i ditės sė sotit
nuk rrezon as nė DJE as nė NESĖR.
Menēuria supreme ėshtė
MEDITIMI DINAMIK. E ē'ėshtė meditimi dinamik?
Ēkado qė bėn, me ēfarėdo pune
tė mirresh, p.sh. Prenė dru, merr ujė, shėtit, vrapon, lanė pjata, hekuros,
vozitė makinėn, punon nė kopjuter, mėson, pushon cilėndo punė qė ta bėsh
gjithnjė tė jesh 100% nė KĖTU nė TASH.
Ēdo gjė qė prekė, ta pėrjetosh
prekjen; secilin hap qė e bėnė ta pėrjetosh ecjen; secilėn gotė tė ujit qė
pi tė jesh kėtu, ta pėrjetosh. Kur je 100% nė kėtu e nė tash nuk tė ndodhė
e keqja:nuk merr nė thua,nuk lėndohesh,nuk bėn aksident,nuk bėn gabime.
Kurrė.
NJERIU QĖ NUK ĖSHTĖ NĖ KĖTU E
NĖ TASH nuk ėshtė njeri, por kufomė e gjallė qė merr frymė. Nė ēdo moment
bėn gabime, lėndohet, shkakton aksidente, asnjėherė nuk arrinė sukses dhe,
lumturia pėr tė ėshtė VETĖM emėr kuptimi.
Kur je nė kėtu e nė tash nuk
je jetim, pjesė e shkėputur, ishull i vetmuar, por i takon tėrėsisė,
universit dhe mėshira hyjnore tė vie nga tė gjitha anėt, pėrnjėherė.
PSE NJERĖZIT NUK E APLIKOJNĖ
KĖTĖ MĖNYRĖ TĖ JETĖS?
Sepse nuk ėshtė aspak e lehtė
dhe kėrkon USHTRIME E USHTRIME nėn mbi- kėqyrjen e Mėsuesit. Vetėm pas
ushtrimeve serioze, pas metodave e teknikave mė tė ndryshme tė ushtrimeve,
njeriu fillon ta ndiejė, ta vėrejė dhe ta pėrjetojė MREKULLINĖ qė tė dhuron
jeta nė kėtu e nė tash dhe, vetėm atėherė, secili individ mund ta pėrjetojė
tėrėsisht SECILIN MOMENT tė jetės.
Nė qoftė se mėsohesh ta
pėrjetosh secilin moment tė plotė - nė secilin hap tė jetės, atėherė, mund
tė thuhet se nė dorėn tėnde gjendet ēelėsi i LUMTURISĖ sė vėrtetė.
Kjo ėshtė liria e njeriut.
Nėse do tė jetosh nė fatkeqėsi, nė dhimbje e nė mjerim zgjidhe jetėn nė
HARRIM. Nėse do tė jetosh me suksese, me lehtėsi, me gėzim - zgjidhe jetėn
e VETDĖDIJĖSIMIT tė plotė: jeto nė tash e nė kėtu.
KY ĖSHTĖ FAKTORI I TRETĖ: JETOJE TĖ PLOTĖ
SECILIN MOMENT.
|