|
Dy fjalė pėr lexuesin
Emri sellenizėm ėshtė i panjohur, jo vetėm pėr lexuesin e
thjeshtė tė ditėve tė sotme, por
edhe pėr studiuesit e lashtėsisė. Nga
titulli kuptohet se bėhet falė pėr besimin. Por tė kujt
popullsie?
Ky libėr nuk ka qėllim tė bėjė mėsime mbi fenė,
pėrkundrazi, temat zėnė fill nga jeta
jonė e pėrditėshme, pėr simbolet e
varseve qė ne i varim nė qafė, i bėjmė tatuazhe, apo i
shėnjtėrojmė nė
institucionet fetare dhe ato shtetėrore. Gjatė vizitave turistike dhe nė
faqe
te
revistave, ne admirojmė pikturat, skulpturat dhe objektet arkeologjike
tė qyteteve mė me
emėr tė lashtėsisė, shqiptojmė emėrtime tė lumenjve,
deteve, oqeaneve, maleve dhe varg-maleve, tė shumė qyteteve dhe deri tė
shteteve tė sotme, flasim nė njė gjuhė dhe na pėlqejnė tė ndjekim disa
tradita, pa e ditur se origjina e tyre, lidhet me mitet, simbolet dhe
botėkuptimin e njeriut tė lashtė primitiv.
Ndoshta emri besim siē e kuptojmė ne sot, nuk ėshtė
plotėsisht i saktė pėr ato kohė tė
largėta. Sado e ēuditshme tė duket, por
pėr ditėt e para tė shoqėrisė njerėzore, do tė
pėrshtateshin mė saktė
emėrtimet e sotme: fe, filozofi, mjekėsi, art, gjuhėsi (krijimi dhe
pasurimi
i fjalorit pėr komunikim), poezi (vargėzim), numėrim (matematikė,
gjeometri), astronomi
(njohjen e ndikimit dhe shfrytėzimin e pozicionit tė
yjeve), administrim (organizimin dhe
ligjet e mbretėrive), etj. Te gjitha
kėto fusha, nė studimet historike e kanė zanafillėn nė atė
qė emėrtohet
SELLENIZMI, duke nėnkuptuar: mitologji dhe shkencė.
Kėtė fakt e dėshmojnė botimet qė lexojmė mbi lashtėsinė, ku
shumė Perėndi, tė Egjiptit
tė lashtė, tė oborrit hyjnor mbi Olimp dhe tek
mitet e popujve tė tjerė, paraqiten si
krijues,
mbrojtės apo zbatues tė tė
gjitha shkencave dhe arteve tė lartpėrmendura.
Sellenizmi, ka patur nė shėrbim tė tij vetėm njė mjet:
KRAHASIMIN. Mbi bazėn e
ngjashmėrive apo dallimeve, tė dukurive qiellore dhe
tokėsore nė botėn qė e rrethonte,
njeriu primitiv e emėrtoi veten, natyrėn
dhe thuri histori mitike.
Studiuesit e sotėm bėjnė pėrpjekje pėr ta matur kohėn e
lindjes sė njeriut qė mendon,
duke e lidhur me kohėn e pėrdorimit tė
zjarrit dhe tė gurit, si mjet jetese. Nga
provat arkeologjike (shpella e
Petralones nė Greqi)
mendohet se kjo ka ndodhur afėrsisht para 700 mijė
vitesh
nga ditėt e sotme.
Diku nga mesi i kėsaj periudhe kaq tė gjatė kohore, e
emėrtuar Pléistocčne, mund tė
hamendėsojmė edhe zanafillėn e besimit, gjuhės
(njėrrokėshe, nė atė kohė me njė / dy
gėrma) dhe kėrkimit shkencor tė
njeriut primitiv. Nė libėr, mosha e besimit dhe e gjuhės
ėshtė vendosur
bazuar nė artin e shpellave. Por fakti, qė gjuha shqipe ruan njė fjalor tė
pasur
me falė njė rrokėshe, tė cilat mbartin edhe njė kuptim
simbolik-besimtar, tregon se zanafilla e
saj lidhet me kohėn e cikleve
akullnajore tė Pléistocenit, pra afėrsisht para 400 mijė
vjetėve...
Pjesė nga libri " SELLENIZMI -Besimi qė sundon botėn"
|
