Ēka janė sėmundjet
ngjitėse seksuale?
Sėmundjet ngjitėse seksuale janė sėmundje qė ngjiten nga kontakti trupor
gjatė marrėdhėnieve seksuale. Kėto shkaktohen nga viruset, bakteriet dhe
parazitet. Kėto poashtu njihen si Infektime ngjitėse seksuale apo me emrin e
vjetėr Sėmundje veneriane. Ekzistojnė 25 lloje tė sėmundjeve ngjitėse
seksuale. Kėto tė gjitha kanė tė pėrbashkėt ate qė tė gjitha ngjiten nga
marrėdhėniet seksuale duke pėrfshirė seksin vagjinal, anal dhe oral.
Sėmundjet e pėrmendura nė kėtė fletushkė nuk janė tė gjitha sėmundjet
ngjitėse qė ekzistojnė mirėpo thjeshtė ato mė tė zakonshmet. Ne poashtu kemi
informata pėr HIV.
Si mund tė dini qė
keni sėmundje ngjitėse seksuale?
Ēdonjeri qė ėshtė seksualisht aktiv mund tė jetė nė rrezik prej sėmundjeve
ngjitėse seksuale. Disa prej sėmundjeve mund tė kenė simptome si shkarkesė
nga organet gjenitale, dhėmbje kur urinojnė, ėnjtje dhe inflamim nė organe
gjenitale. Shumė sėmundje ngjitėse seksuale si Klamidia nuk shfaq simptome.
Pėr kėtė shkak rekomendohet tė bėni kontrollim pėr shėndet seksual, ti bėni
analizat pėr sėmundje ngjitėse seksuale nėse mendoni se jeni nė rrezik.
Ndonjherė mund tė kalojė kohė e gjatė deri me shfaqjen e simptomeve kėshtu
qė ju mund infektoni dikend gjatė kėsaj kohe prandaj ėshtė e nevojshme ti
bėni analizat dhe tė merrni tretman. Nėse jeni nė marrėdhėnie me partner dhe
ėshtė vėrtetuar se keni sėmundje ngjitėse, kjo nuk do tė thotė se ai/ajo ka
patur marrėdhėnie seksuale me dikend tjetėr. Simptomet e sėmundjeve ngjitėse
seksuale mund tė shfaqen me muaj pasė infektimit.
Si mund ti parandaloni
sėmundjet ngjitėse seksuale?
Ju
mund tė evitoni rrezikun nga sėmundjet ngjitėse seksuale gjatė marrėdhėnieve
seksuale tė pėrdorni kondom dhe ju dhe partneri-ėt tuaj tė i bėni analizat.
Sa mė shumė partner qė keni aq mė shumė rrezik keni tė infektoheni me
sėmundje ngjitėse seksuale. Mėnyrate e tjera qė mund ta redukoni ju mund tė
pėrdorni mbrojtės pėr gojė dhe kondoma gjatė seksit oral, tė i pastroni
lodrat seksuale pas pėrdorimit, pastroni duart pasė seksit dhe tė pastroni
organet gjenitale rregullisht.
Pse ėshtė me rėndsi tė
dini se ju keni sėmundje ngjitėse seksuale?
Shumė prej sėmundjeve ngjitėse seksuale janė ngjitėse dhe mund tė shkaktojnė
dėmtime pėr njė kohė tė gjatė apo pėrherė, por edhe mund tė shkaktojnė dėme
nė pjellshmėri nėse infektimi nuk trajtohet. Shumė prej sėmundjeve ngjitėse
seksuale mund tė infektojnė partnerin tuaj gjatė seksit dhe disa nga
sėmundjet mund tė barrten nga nėna nė foshnjen e palindur. Sėmundjet
ngjitėse seksuale mund tė ndihmojnė barrtjen e HIV.
Udhėzues pėr sėmundjet
ngjitėse seksuale?
Vagjinosis bakterial nuk ėshtė
saktėsisht sėmundje ngjitėse seksuale sepse nuk ngjitet gjatė marrėdhėnieve
seksuale. Megjithatė mund tė keqėsohet nga seksi dhe mė shpesh shfaqet nė
femrat tė cialt janė aktive seksualisht se ato qė nuk kanė pasur marrėdhėnie
seksuale asnjėherė. Shkaktohet nga ēregullimi i bakterive normale tė
shėndosha qė gjinden nė vaginė. Edhepse janė relativisht tė padėmshme dhe
kalojnė pa u dalluar ndonjherė mund tė shkaktojnė erė tė keqe. Pėrderisa nuk
ka spjegim tė qartė pse ky infektim ndodh sygjerohet se pėrmbajtja e spermės
qė ėshtė alkaline mund tė jetė njėri nga shkaqet pėrshkak qė mund tė
shkaktojė ngacmim me bakteriet e vaginės natyrale tė cilat janė acidike.
Pėrdorja e spirales mund te jete shkakėtare gjithashtu. Femra nuk mund tė
infektojė mashkullin me kėtė infektim mirėpo ėshtė me rėndsi qė infektimi tė
trajtohet sepse ndonjėhere infektimi Vaginosis bakterial kalon nė tubat
fallopiane dhe shkaktojė infektim mė serioz. Infektimi pėr vaginosis
bakterial shėrohet me krem pėr vaginė apo antibiotik.
Balanitis shpesh referohet si
simptom i infektimit por nuk do tė thotė se ėshtė infeksion vetėvetiu.
Saktėsisht nuk ėshtė sėmundje ngjitėse seksuale, ėshtė pasojė e aktivitetit
seksual. Ndodh vetėm te meshkujt dhe paraqitet si pezmatim nė krye tė
penisit dhe ndodh mė shpesh nė meshkujt qė nuk janė tė bėrė synet. Poashtu
mund tė shkaktohet nga mos higjiena, nga ngacmimi i kondomeve dhe kremave,
nga pėrdorimi i tualetet me parfum dhe nga infeksionet mykotike. Mund tė
preventohet duke mos pėrdor disa nga tualteket dhe duke e pastruar lafshėn e
penisit. Mund tė shėrohet me krem pėr ta redukuar inflamimin dhe antibiotik
nėse ėshtė e nevojshme.
Klamidia ėshtė njėra nga
infeksionet bakteriale ngjitėse seksuale mė tė zakonshme. Nėse nuk shėrohet
mund tė shkaktojė probleme serioze. Klamidia e infekton qafėn e mitrės nė
femra. Por infektimi i uretėrs, rektumit dhe syve mund tė shkaktohet nė
femra dhe mashkuj. Simptomet e infeksionit mund tė shfqen nė ēdo kohė.
Shpesh ndodh qė simptomet tė shfaqen 1 deri nė 3 javė pasė infektimit. Por
simptomet mund tė ndodh qė mos tė shfaqen pėr njė kohė tė gjatė. Mėsoni mė
shumė pėr klamidia.
Morrat pubike janė parasite tė
vogla nė form tė gaforres qė jetojnė nė qime dhe pijnė gjakun. Kryesisht atė
jetojnė nė qimet pubike, mund tė jetojnė nė flokė, por mund tė gjinden edhe
nėn sqjetulla, nė trup, edhe nė qimet e fytyrės si vetulla. Ato mund tė
jetojnė edhe jashtė trupit kėshtu qė mund tė gjinden nė rroba, nė shtrat dhe
peshqir. Ju mund tė keni morra dhe mos tė jeni i vetėdishėm pėr kėtė, por
pasė 2 ose 3 javėve ju mund tė pėrjetoni kruarje. Morrat zakonisht kalojnė
nė trup nga kontakti gjatė seksit me personin qė ėshtė i infektuar por edhe
nėse i ndani rrobat me dikend, peshqirėt apo shtratin. Ende nuk ka mėnyrė
efektive pėr ta ndaluar infektimin por nėse jeni tė infektuar atėherė ju
mund tė preventoni tė tjerėt tė infektohen duke i larė rrobat dhe qaeshafat
e shtratit me ujė tė nxehtė. Krema tė ndryshme mund tė blehen nė barnatore
pėr ti mbytur morrat. Ruamja e qimeve pubike nuk do tė thotė qė i largon
morrat.
Epididmitisi do tė thotė
inflamacion i epididmitisit, tuba qė gjindet nė krye tė testiseve ku sperma
qėndron. Epididmtisi nuk ėshtė gjithėmonė rezultat i sėmundjeve ngjitėse
seksuale por zakonisht ėshtė nga prezenca e infektimeve si klamidia apo
gonorea. Simptomet e infektimit janė ajėsim dhe dhimbje nė testiser dhe
qeset e tyre. Mėnyra mė e mirė pėr tė preventuar infektimin ėshtė duke
pėrdor kondom gjatė seksit, sepse kondomi e preventon infektimin e klamidiės
dhe gonoreas. Epididmitisi vetėvetiu nuk mund tė ju ngjitet personave tė
tjerė mirėpo infeksionet e tjera qė kanė shkaktuar epididmitis mund tė
ngjiten (Shikojeni pjesėn pėr infektimet kllamidia dhe gonoria) Tretmani pėr
kėtė infeksion bėhet me antibiotik.
Herpesi gjenital shkaktohet nga
virusi herpes simpleks. Virusi mund tė infekton gojėn, pjesėt gjenitale,
lėkurėn pėrreth anusit dhe gishtat. Pasė fazės sė parė tė pėrhapjes sė
herpesit, virusi vendoset nė fijėzat nervore ku qėndron pa u dalluar dhe nuk
shkakton asnjė simptom. Simptomet e infektimit fillestar zakonisht ia
fillojnė prej ditės 1 deri nė 26 pasė infektimit dhe zgjasin 2-3 javė.
Femrat dhe meshkujt mund tė kenė njė apo mė shumė simptome qė pėrfshinė
kruakjen apo ndjesi shpimi gjilpėrash nė pjesėt gjenitale apo pjesėt anale.
Flluska tė mbushura me lėng mund tė pėlcasin dhe lėjnė lėndime tė vogla qė
shkaktojnė shumė dhimbje. Personat me infektim mund poashtu tė kenė dhimbje
gjatė urinimit nėse urina kalon nė pjesėt e lėndimit nga flluskat. Por edhe
simptome sikurse kur personat vuajnė nga gripi si dhimbje koke, temeraturė,
dhimbje tė shpindės, gjendra tė ajura. Mėsoni mė shumė pėr herpesin
gjenital.
Lythat gjenital janė rritje tė
mishi tė cilat mund tė paraqiten ēdokund nė organet gjenitale tė femrave dhe
meshkujve. Ato shkaktohen nga virusi qė quhet virus njerėzor papilloma.
Lythat mund tė rriten nė organet gjenitale apo nė pjesėt tjera tė trupit
posaqėrisht nė duar. Pasė infektimit me lythat gjenital kalon 1 deri 3 muaj
qė lythat tė paraqiten nė organet gjenitale. Ju apo partneri juaj mund tė
dallojnė gunga tė vogla tė bardha apo ngjyrė roze apo mė tė mėdhaja nė formė
tė karfiollit. Lythat mund tė paraqiten nė vulvė, penis nė testise apo nė
anus. Ato mund tė paraqiten nė formė individuale apo nė grup. Mund tė
shkaktojnė kruamje por zakonisht nuk shkaktojnė dhimbje. Shpesh nuk
shkaktojnė simptome tė tjera dhe mund tė jetė vėshtirė tė dallohen. Nėse
femrat kanė lytha nė qafė tė mitrės kjo mund tė shkaktojė gjakderdhje apo
shumė rrallė shkakrkesė nga vagina me ngjyrė tė pazakonshem. Mėsoni mė shumė
pėr lythat gjenitale.
Gonorrea ėshtė infeksion
bakterial. Ngjitet seksualisht dhe mund ta infektojė qafėn e mitrės, uretėrn,
rektumin, anusin dhe fytin. Simptomet e infektimit mund tė shfaqen nė mes 1
deri 4 ditė pasė ekspozimit. Por ndonjherė ėshtė e mundshme tė infektoheni
dhe mos tė kenė simptome. Infektimi ėshtė mė e mundshme tė dallohet nė
meshkuj se nė femra. Mėsoni mė shumė pėr gonorrea.
Infektimi i zorrės mund tė
ngjitet gjatė seksit. Dy infeksionet mė tė zakonshme janė amoebisiasi dhe
gjiardiasis. Kėto janė infeksione bakteriale dhe kur tė kalojnė nė zorrė
mund tė shkaktojnė dhimbje nė bark dhe jashtėqitje tė shpeshtė. Infektimi i
zorrės mund tė ngjitet gjatė seksit me dikend qė ėshtė i infektuar
posaqėrisht gjatė aktiviteteve qė pėrfshinė kontaktin me feēe dhe seksi
anal. Infeksioni mund tė preventohet duke pėrdor kondoma, mbrojtės pėr gojė
dhe dorėza lateks. Lodrat qė pėrdoren gjatė seksit duhet tė pastrohen pas
pėrdorimit dhe duart tė lahen pasė kontaktit me feēe. Ilaqet kurdėr
jashtėqitjes ndonjherė mjaftojė pėt tretman tė infektimit por edhe
antibiotikėt mund tė pėrdoren.
Hepatiti shkakton inflamimin e
mėlqisė. Ka disa lloje tė hepatitit, mė tė zakonshmet janė hepatiti A,B dhe
C. Kėto tri lloje tė virusit veprojnė ndryshe. Hepatiti mund tė shkaktohet
nga alkoholi dhe nga disa lloje tė drogės por zakonisht infektimi ndodh nga
infektimi viral. Mėsoni mė shumė pėr Hepatitin.
Molloskumi ėshtė sėmundje e
lėkurės qė shkaktohet nga virusi molloskum contagjiosum. Shfaqet nė formė tė
gungave tė vogla nė lėkurė dhe mund tė zgjat prej dy javėve deri nė disa
vite. Molloskumi shkakton gunga tė vogla nė formė tė perlave nė madhėsi tė
qukave nė kofshė, prapanicė, organe gjenitale dhe ndonjherė nė fėtyrė. Ato
ngjiten gjatė seksit dhe nga kontakti me lėkurė. Ngjitja mund tė preventohet
duke pėrdor kondoma dhe duke iu shmangur kontaktit me lėkurė dhe seksit me
personin qė ėshtė i infektuar pėrderisa shėrohet. Nė shumė raste ky lloj
infektimi nuk ka nevojė pėr ilaqe sepse zdhuket me kohė. Megjithatė
tretmanet si ngrimja e gungave apo mund tė lyhen me njė lloj kemikali.
Uretirisi i pa specifikuar ėshtė
inflamim i uretresė nė meshkuj. Ky inflamim mund tė shkaktohet nga disa
lloje tė infekcioneve, por mė zakonisht nga klamidia. Inflamimi mund tė
pėrjetohet me muaj edhe nė disa raste me vite nė marrėdhėnie. Simptomet
pėrfshijnė dhimbje dhe ndjenja tė djegjes gjatė urinimit. Lloj lėngu i
bardhė i vrenjėtur mund tė shfaqet nė krye tė penisit posaqėrisht dallohet
nė mėngjez. Ndjenja pėr tė urinuar shpesh poashtu ėshtė njėra nga simptomet.
Shpesh mund tė jetė qė nuk keni asnjė simptom por kjo nuk do tė thotė qė nuk
mund tė ia ngjitni infeksionin partnerit tuaj. Mėsoni mė shumė pėr
Uterisin tė pa specifikuar.
Zgjebet shkaktohet nga morrat
parazite nėn lėkurė dhe shkakton kruamje. Morrat janė shumė tė vogla dhe nuk
mund tė shihen dhe shumė njerėz nuk janė tė dijshėm qė janė tė infektuar.
Infektimi mund tė shkaktojė kruamje dhe mund tė ia fillojė 2 deri nė 6 javė
pasė infektimit. Shenjat e infektimit mund tė jenė si vija tė kuqe nėn
lėkurė tė duarve, prapanicės dhe organeve gjenitale. Mėnyra mė e zakonshme e
infektimit ėshtė gjatė kontaktit seksual mirėpo ėshtė e mundshme qė
infektimi tė ndodh me kėmbimin e rrobave dhe peshqirėve me dikend qė ėshtė i
infektuar. Por kjo mėnyrė nuk ėshtė shumė e zakonshme. Nuk ka mėnyrė
efektive ta ndaloni infektimin por nėse jeni i infektuar mėnyra qė mos ta
infektoni dikend tjetėr ėshtė duke i larė rrobat dhe qarshafat mė ujė tė
nxehtė. Pėr ti mbytur kėto morra ėshtė duke e lyer trupin me krem qė mund ta
bleni nė barnatore.
Sifilisi
nuk ėshtė infektim i zakonshėm nė Britani tė Madhe por ėshtė mė shumė i
zakonshėm nė shtete tė tjera. Ėshtė infeksion bakterial. Zakonisht ngjitet
gjatė seksit por edhe mund tė ngjitet nė foshnje tė palindura nga nėnat
shtatėzanė. Simptomet e sifilisit janė tė njejta nė meshkuj dhe femra. Janė
vėshtirė tė dallohen dhe mund tė shfaqen 3 muaj pasė seksit me personin e
infektuar. Sifilisi i ka disa faza, faza e parė dhe e dytė janė mė
infektuese. Mėsoni mė shumė pėr sifilisin.
Infeksioni mykotik ėshtė
infeksion qė shumohet e cila jeton nė lėkurė dhe normalisht qėndron si
baktrie jo dėmtuese. Por nėse shumohet mund tė shkaktojė kruamje, ajėsim,
dhėmbje dhe shkarkesė nė femra dhe meshkuj. Femrat mund tė pėrjetojnė
shkarkesė tė bardhė tė trashė dhe dhimbje gjatė urinimit. Meshkujt mund tė
pėrjetojnė shkarkesė tė njejtė dhe kanė vėshtėrsi nė lafshin e penisit.
Infeksini mykotik mund tė ngjitet gjatė seksit me personin e infektuar por
infektimi mund tė ndodh nėse veshni rroba tė ngushta nga nailoni apo goma.
Infektimi mund tė ndodh edhe nga disa lloje tė antibiotikėve. Ndonjherė
infektimi ėshtė i paqartė mirėpo ngjitja mund tė preventohet duke pėrdor
kondom gjatė seksit. Meshkujt duhet tė e pastrojnė nėn lafshin e penisit.
Shėrimi i infeksionit mykotik bėhet duke pėrdor tretman kundėr kėrpudhor.
Infektimi mykotik mund tė pėrsėritet, posaqėrisht nė femra.
Trikomanas vagjinosi shkaktohet
nga parazitėt qė gjinden nė vaginė dhe uretrėn e meshkujve. Shpesh nuk ka
simptome. Nėse simptomet janė prezent ato mund tė jenė dhimbje gjatė
urinimit dhe shkarkesė nė meshkuj, dhimbje gjatė seksit dhe inflamim nė
vulvė tė femrave. Ngjitja normalisht ndodh gjatė seksit oral, anal dhe
vagjinal me personin e infektuar. Shėrimi bėhet me antibiotik dhe infektimi
nuk pėrsėritet.
HIV dhe AIDS -
Informata bazė
Ēka ėshtė HIV?
Shkurtesė e cila rrjedhė nga gjuha angleze dmth Human Immunodeficiency Virus
-virusi njerėzor i cili dėmton sistemin e imunitetit. Ėshtė virusi qė e
shkakton Aids apo Sidėn siq njihet tek ne. HIV e dėmton sistemin imun nė
trup dhe personi me virus ėshtė i pambrojtur nga disa infektime. Personi i/e
cili/a ėshtė HIV pozitiv nuk do tė thotė se vuan nga Aids. Mund tė shkojnė
vite tė tėra deri sa HIV ta dėmton sistemin imun dhe personi tė sėmuret.
Gjatė kėsaj kohe personi me HIV pozitiv mund tė jetojė me shėndet tė mirė me
vite tė tėra pa zhvilluar Aids.
Ēka ėshtė AIDS (SIDA)?
AIDS
rrjedh nga gjuha angleze Acquired Immunodefficiency Sindrom apo SIDA qe
rrjedh nga gjuha frenge Syndrome dImmuno Déficience Acquise. Nga tė dy
emrat kuptohet se AIDS ėshtė sindromi i fituar nga virusi i cili dėmton
sistemin e immunitetit. AIDS ėshtė njė kolekcion i infektimeve dhe kancereve
tė ralla qė njerėzve me HIV pozitiv mund tė ju zhvillohen. Nėse njė person
me HIV sėmuret me njėrėn nga kėto sėmundje tė veēanta atėherė do tė thotė se
vuan nga AIDS. Shumė nga kėto organizma qė i shkaktojnė kėto sėmundje janė
mjaft tė zakonshme dhe relativisht tė padėmshme pėr personat me imunitet tė
shėndosh. Megjithatė, te personat me imunitet tė dėmtuar keqėsisht mund tė
shkaktojnė sėmundje serioze dhe vdekje.
Si infektohen njerėzit
me HIV?
Katėr mėnyrat kryesore pėr tu infektuar me HIV janė:
-
Duke pasur marrėdhėnie seksuale
vaginale dhe anale pa pėrdorim tė kondomit me dikend qė ėshtė i/e
infektuar me HIV
-
Duke marrė drogė me pajisje tė
injeksioneve qė ėshtė e kontaminuar me gjak tė infektuar
-
Foshnjet gjatė shtatėzanisė nga
nėnat e infektuara me HIV, gjatė lindjes apo ushqimit me gji.
-
Me injeksion apo transfuzionit me
gjak nga personi i infektuar
HIV
nuk ngjitet nga kontaktet sociale ditore si:
-
puthjeve nė faqe, prekjeve,
pėrqafimeve, takimi me duar
-
larja nė pishinė, nga nevojtoret,
enėt, lugėt/pirunėt apo ushimet qė pregaditen nga personi i infektuar me
HIV
-
kollitja, teshja apo lotėt,
kafshimet e insekteve apo kafshėve.
-
Marrėdhėniet seksuale
Ju
mund tė infektoheni me HIV dhe infektime tė tjera seksuale nėse keni
marrėdhėnie seksuale vaginale apo anale pa pėrdor kondom me dikend qė ėshtė
i infektuar. Kondomi ju jap mbrojtje efektive kundėr HIV nėse keni
marrėdhėnie seksuale. Kondomat poashtu mund tė ju mbrojnė kundėr infektimeve
tė tjera seksuale poashtu edhe shtatėzanive tė padashura.
Droga
Ju
mund tė infektoheni me HIV dhe me viruse tė tjera tė gjakut si Hepatitin C
nėse merrni drog dhe i ndani gjilėpėrat dhe shiringat me tė tjerėt. Nėse
merrni drogė pėrdorni gjilpėrė dhe shiringė tė papėrdoruar ēdo herė dhe mos
i ndani me tė tjerėt.
Shtatėzania
Nėse
jeni shtatėzanė dhe jeni tė infektuar me HIV, kujdesi i pėrshtatshėm para,
gjatė dhe pas lindjes mund tė zvogėlojė rrezikun e transmetimit tė HIV nė
fėmijėn tuaj 20 pėrqind nė deri nė njė pėrqind. Pėr ta zvogėluar mundėsin e
transmetimit tė HIV ju mund tė:
-
merrni tretman me medikamente
kundėr HIV gjatė shtatėzanisė
-
Lindni foshnjen me operacion
-
ta ushqeni fėmijėn me shishe nėse
ėshtė e mundhsme sepse ėshtė e vėrtetuar qė ka mundsi 10 pėrqind qė HIV
mund tė kalojė nga qumshti i nėnės.
Dhėnja dhe marrja e gjakut
Dhėnja e gjakut nė Britani tė Madhe ėshtė e sigurt. Tė gjitha pajisjet janė
tė sterilizuara dhe pėrdoren vetėm njėherė. Tė gjitha prodhimet, organet dhe
indet pėr transplantim analizohen pėr antitrupat e HIV. Prodhimet e gjakut
poashtu trajtohen nxehėsitje pėr tė shkatruar HIV. Kėshtu qė tani pėr tani
rreziku pėr tu infektuar nga HIV nga transfuzioni i gjakut nė Britani tė
Madhe ėshtė i papėrfillshėm.
Analiza e HIV
Diagnoza e HIV zakonisht bėhet me analizė tė gjakut, qė njihet si analizė
pėr antitrupa tė HIV apo analizė e HIV. Kur bėhet kjo analizė kėrkohen
antitrupa tė formuar nga sistemi imun nėse HIV ėshtė prezent. Kur njė person
infektohet nga HIV mund tė shkojė deri nė tre muaj qė sistemi i imunitetit
tė prodhojė mjaft antitrupa pėr tu lajmruar nė gjak. Kjo periudhė quhet
periudhė tremujorshe apo serokonverzion.
Nėse
antitrupat gjinden nė gjak, rezultati i analizės njihet si pozitiv. Kjo do
tė thotė se personi ėshtė HIV pozitiv. Nėse antitrupat nuk gjinden rezultati
i analizės njihet si negativ. Kjo do tė thotė qė personi ėshtė HIV negativ,
pėrderisa analiza ėshtė bėrė pas periudhės tre mujorshe. Nėse mendoni ta
bėni analizėn e HIV ju mund ta kontaktoni Sexual Health Information Line
(linjėn telefonike pėr informata shėndetsore seksuale) nė kėtė numėr 0800
567 123 tė cilėt mund tė ju tregojnė se ēka duhet tė bėni dhe ku ėshtė vendi
mė i pėrshtashėm pėr ta bėrė analizėn.
Tretmanet e HIV
Terapia kundėr HIV ėshtė tretman me ilaqe qė e sulmojnė HIV. Kėto ilaqe
ndėrprejnė mėnyrėn e shumimit tė virusit brenda qelizave njėrėzore, por kėto
ilaqe nuk mund ta shkatėrrojnė virusin krejtėsisht.
Ilaqet kundėr HIV zakonisht pėrshkruhen nė kombinim tė tri apo mė shumė
lloje tė ilaqeve. Kjo quhet terapi kombinuese apo terapi me aktivitet tė
lartė antiretrovirale (Highly Active Antiretrovral Therapy, HAART). Qysh nga
viti 1996 kur ėshtė prezentuar, kjo terapi ėshtė vėrtetuar se ėshtė efektive
pėr ta kontrolluar HIV dhe ta vonojė fillimin e Aids pėr shumė njerėz mirėpo
jo tė gjithė.
Tretmanet ju kanė ndihmuar shumė njerėzve por ilaqet kanė kundėrindikacione
qė ndonjėherė mund tė jenė serioze. Kjo mund tė bėjė vėshtirė tė vazhdohet
me tretmane dhe mund tė ketė reagim tė tretmaneve tė komplikuar qė njerėzit
duhet ta vazhdojnė. Kėto vėshtėrsi pėr tė vazhduar me ilaqe mund tė thotė se
tretmani mund tė dėshtojė. Poashtu sa mė gjatė qė merren kėto tretmane
mundėsi tė dėshtojnė janė mė tė larta.
Tretmanet dėshtojnė kur HIV i reziston ilaqet qė merren. Kur njė kombinim
dėshton, njė kombinim tjetėr i ilaqeve duhet tė merret, por sa mė shumė qė
tretmanet dėshtojnė mė vėshtirė ėshtė qė tė gjindet kombinim i sukseshėm.
A ka ilaqe qė mund ta parandalojnė infektimin e HIV?
Tani
pėr tani nuk ka vaksinė qė e prandalon infektimin e HIV dhe ende nuk ka
shėrim pėr Aids. Vaksinat eksperimentale janė duke u hulumtuar por ende nuk
ka ndikim pėr vaksinė efektive nė tė ardhmen.
Informatat nė kėtė fletushkė nuk jipen si zavendėsim pėr kėshilla
profesionale mjekėsore. Ju lutem konsultohuni me mjekė nėse keni ndonjė
bregė pėr shėndetin tuaj.
This document was provided by AVERT, last updated July 26,
2005 .
www.avert.org.uk
|