Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera - Nė sėmundje njeriu ta gjej tė mirėn!

Shkruan: Getoar KRASNIQI

 

     NĖ SĖMUNDJE, NJERIU TA GJEJ TĖ MIRĖN!

 

    Pėrmes sėmundjes lind dhe zhvillohet edhe ndjenja e pėrbashkėt pėr njėri-tjetrin, e cila na lė tė kuptojmė se sa i pafuqishėm mund tė jetė njeriu nė kohė tė caktuara. Qė njeriu ta kuptojė pafuqinė e vetė, ta pėrjetojė dhembjen e tė tjerėve pėrmes vuajtjeve tė veta. Vetėm i urituri e kupton tė uriturin, vetėm i varfri e kupton tė varfrin, vetėm i sėmuri e kupton tė sėmurin, pra njeriu kupton diēka vetėm atėherė kur ai atė e pėrjeton vet.

 

            Njė pengesė tjetėr thelbėsore pėr lumturinė, ėshtė edhe sėmundja, qė njeriun e bie nė pozitė mjaft dėshpėruese. Shumica e njerėzve nuk mund tė pajtohen me realitetin kur pllakosen nga ndonjė sėmundje e rėndė. Por a ėshtė kjo e drejtė? A duhet qė njeriu gjithnjė tė ankohet nga sėmundja apo duhet qė ai tė bashkėjetoj (pajtohet) me tė? Kėtė pyetje me rėndėsi, e injorojnė pjesa mė e madhe  e njerėzve, pasi, ashtu-kėshtu, shumica e tyre ankohen dhe nuk arrijė tė vėrejnė cila ėshtė arsyeja dhe synimi qė fshihet prapa sėmundjes sė tyre! Prandaj ata, preferojnė ta injorojnė atė qė nuk duhet injoruar, gjegjėsisht, kuptimin e sėmundjes. Ata vajtojnė dhe ankohen rregullisht, pasi qė dėshirojnė tė lirohen nga ajo.

            Kjo tematik ka nevojė pėr shtjellim serioze, pasi nuk ėshtė e lehtė tė pėrshkruhen dhe tė sqarohen favoret dhe disfavoret e sėmundjes. Ne, megjithatė, do tė koncentrohemi nė atė, se ēfarė ndikimi ka sėmundja ndaj lumturisė, dhe si njeriu, me gjithė barrėn e sėmundjes sė rėndė,  tė arrijė lumturinė e amshueshme.

 

            Fati

 

            Sėmundja ėshtė njė produkt i fatit. Nėse ne e kemi kuptuar se ekziston njė Zot, do ta kemi shumė mė lehtė tė ballafaqohemi me sėmundjen dhe tė gjemė mbėshtetje e guxim pėr ta shijuar jetėn. Me fjalėn fat kėtu nėnkuptojmė paracaktimin. Secili shikim nė rrjedhat e jetės ėshtė njė paracaktim. Tė gjitha sėmundjet dhe tė gjitha ndodhitė, si pozitive ashtu edhe negative, gjatė rrjedhės sė jetės janė tė paracaktuara. E gjithė kjo ndodh nėn kontrollin e plotfuqishėm tė Perėndisė, e cila i njehė dhe i sheh nė njė  moment: tė ardhmen, tė kaluarėn  dhe tė tanishmen, pasi Zoti nuk ėshtė i kufizor nė kohė. Ai e ka krijuar kohėn dhe na ka lėnė neve nė dispozicion. Koha ėshtė diēka qė neve, njerėzve, na ėshtė pėrkufizuar dhe kėtė gjė ne nuk mund ta ndryshojmė. Me kėtė, ēdo moment, ēdo shikim, ēdo ndodhi nė jetėn e njė njeriu ėshtė e paracaktuar. Pra, ėshtė Zoti i cili neve, edhe me ndonjė sėmundje, na ka ngarkuar pėr tė na testuar dhe pėr tė parė se kush prej nesh, me gjithė fatin e keq, e ruan durimin. Njeriut i ėshtė paracaktuar fati dhe aty nuk mund tė ndryshoj asgjė. Edhe nėse dėshiron dhe provon sa tė dojė ai, do t’i pėrmbushet vetėm ajo qė Zoti e ka parashkruar pėr tė. Disa mendojnė se vendimi qėndron tek ne, se cilin drejtim e zgjedhim ne dhe ēfarė mėnyre jetėsore dėshirojmė tė realizojmė. Njeriu duhet ta ketė tėrė qartė se secilin moment qė ne e kemi pėrjetuar ėshtė dashur tė pasoj, tė pėrmbushet, dhe secilin moment qė do ta pėrjetojmė, do tė zhvillohet dhe pėrmbushet sipas pėrcaktimeve tė Zotit. Tė mendosh se “unė jam zoti”  ėshtė e gabuar, edhe pse ne e kemi atė ndjenjė se mund tė vendosim vetė, dhe kjo ndodhė pasi neve Zoti, kėtė dhunti, kėtė dhuratė, na ka ofruar qė ne tė ndihemi tė lirė. Me gjithė kėtė dhunti qė posedojmė, ne, duhet tė jemi tė vedėtijshėm se jeta ėshtė si njė film dhe rrjedh si nė shiritin e tij. Kush e shikon njė film, nuk e di se ēfarė vije pastaj, edhe pse skena tjetėr veē ėshtė e regjistruar. Filmi ėshtė i kryer, megjithatė, njeriu e shikon atė, episod pas episodi. Nga ngjarjet (pėrvoja) duhet tė mėsoj njeriu.

            Jeta na ėshtė dhuruar pėr tė mirė, vetėm duhet qė ne ta kuptojmė atė. Gjithēka qė ndodhė e ka edhe njė arsye. Ndodhė, p.sh. qė shkaku i njė sėmundje tė rėndė, kontakti i humbur me personat e ndryshėm, tė rivihet prapė, ose me tė afėrmit, me tė cilėt, pėr ndonjė zėnkė etj., nuk kemi shkėmbyer vite me radhė asnjė fjalė, tė pajtohemi serish. Me rėndėsi ėshtė qė njeriu t’i njohė dobėsitė e veta, tė kuptojė se sa i pafuqishėm ėshtė nė realitet dhe ta kuptoj se ai nuk ėshtė i pavarur. Zoti na bėnė me dije, se nė kėtė jetė, asgjė nuk ėshtė e pėrsosur, as edhe shėndeti i njeriut nė kėtė jetė tė shkurtėr. Njė nga vetitė e shumta satanike ėshtė mendjemadhėsia, por e cila nuk i atakon ata tė cilėt janė tė vetėdijshėm pėr dobėsitė e veta. Zoti e ka pushtetin mbi ne, natyrisht, me njė qėllim tė mirė, pasi askush nuk na dashuron mė shumė dhe nuk na dėshiron mė tė mirat, se sa Ai. Pėrmes sėmundjes lind dhe zhvillohet edhe ndjenja e pėrbashkėt pėr njėri-tjetrin, e cila na lė tė kuptojmė se sa i pafuqishėm mund tė jetė njeriu nė kohė tė caktuara. Qė njeriu ta kuptojė pafuqinė e vetė, ta pėrjetojė dhembjen e tė tjerėve pėrmes vuajtjeve tė veta. Vetėm i urituri e kupton tė uriturin, vetėm i varfri e kupton tė varfrin, vetėm i sėmuri e kupton tė sėmurin, pra njeriu kupton diēka vetėm atėherė kur ai atė e pėrjeton vet.

 

 

            Zoti shėron sėmundjet

 

            Shpresat, se Zoti shėron sėmundjet, qofshin ato edhe tė pashėrueshme, nuk duhen tė shuhen kurrė. Kush i humb shpresat tek Zoti, ai nė realitet, nuk i beson Atij. Zoti e ka pushtetin mbi gjithēka, Ai ėshtė i plotfuqishėm, duhet qė Ai tė thotė vetėm “po” dhe ashtu do tė bėhet. Fuqia e Zotit, pėr mendjen njerėzore, ėshtė e pakapshme. Ėshtė me rėndėsi tė kuptohet se pėr Zotin nuk ekziston e pamundshmja, Ai nuk varet prej asgjėje. Ai ėshtė i pavaruri qė njeriut i bije mrekulli, vetėm duhet qė njeriu t’i hap sytė e tij dhe tė shikoj rreth vetit dhe shpejtė do ta kuptoj, se kush ėshtė ai, ku ėshtė ai, dhe gjithēka qė ka tė bėjė me tė, ėshtė njė mrekulli. Natyra ėshtė njė mrekulli, shtazėt po ashtu. Ngjyrat, erėrat, shija, shqisat, ndjenjat etj., tė gjitha kėto janė mrekulli tė Krijuesit. A nuk ėshtė vet njeriu mrekullia mė e madhe? Edhe profetėt pėrmes ndihmės sė Zotit, kanė arritur tė bėjnė mrekullira, p.sh. tė shėrojnė njerėz, ta ndajnė detin, tė kryejnė vepra mbinatyrore.

            Ne nuk jetojmė qė, thjesht, ta mbysim kohėn, por qė tė testohemi. Jeta nuk ėshtė lojė pėr tė cilėn njeriu nuk duhet tė mendoj, nė tė kundėrtėn, njeriu duhet tė mendoj seriozisht: cili ėshtė kuptimi i jetės, pėr ēfarė arsye jam unė nė kėtė botė? Mendime tė kėtilla shpiejnė deri te zgjidhja, deri te shpėtimi.

            Njeriu duhet ta hapė zemrėn ndaj mrekullive dhe tė besoj fuqishėm nė to, dhe atėherė do ta pasojnė ato. Zoti dėshiron qė ne tė jemi tė lumtur dhe ne duhet t’i drejtohemi Atij nė situata tė rėnda dhe t’i lutemi Atij pėr shėrim, pėr shpėtim, dhe Ai sigurisht, do tė na pėrgjigjet.

 

            Si pėrfundim

 

            Pamė se ne, njerėzit, jemi tė dobėt dhe tė nevojshėm pėr ndihmė, pasi qė strehėn gjithnjė e kėrkojmė tek Zoti, i cili neve na dashurin mė shumė se prindėrit tanė. Ne e pamė se kjo jetė nuk ėshtė e pėrsosur, dhe sėmundjet janė kėtu qė ne tė mund t’i kuptojmė edhe fshehtėsitė e tyre. Qė neve tė na testojnė dhe tė na forcojnė besimin. Qė ne tė ndjejmė dhembshuri edhe pėr tjetrin dhe me kėtė t’i drejtohemi Zotit dhe t’i lutemi atij pėr shėrim.

            Sėmundja nuk duhet tė jetė burim pėr vuajtje, pasi gjithēka qė ndodh e ka njė arsyeje tė caktuar. Sėmundja nuk duhet qė ta kufizojė ndjenjėn e lumturinė, por ajo tė sqarohet, dhe njeriu nė gjithė kėtė, ta gjej tė mirėn.

            Kjo jetė ėshtė e shkurtėr dhe e pėrkohshme. Ata tė cilėt besojnė nė Zot dhe nė botėn tjetėr, do ta pėrjetojnė pėrjetėsisht lumturinė. Tė gjithė ne do ta lėmė njė ditė kėtė botė, andaj duhet tė pėrqendrohemi nė vepra tė mira, nė fjalė lehtėsuese, nė mėshirė... pėr ta arritur parajsėn dhe pėr tė pasur shėndet tė pėrhershėm dhe lumturi tė amshuar.

            Po tė ishim tė gjithė tė shėndosh, atėherė as qė do tė vdisnim. Nga ndonjė gjė ne duhet tė vdesim, dhe nė tė shumtėn e rasteve shkaku ėshtė sėmundja. Vdekja ėshtė e paracaktuar, tė cilės ne nė asnjė mėnyrė nuk mund t’i ikim. Ne do tė gjejmė qetėsi pas kėsaj jete, nėse ne pėr kėtė, s’paku pėrpiqemi.