|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SEVDAIL
DEMIRI
Hyrje
U
lind mė 1980 nė Kumanovė, ku kreu shkollėn fillore dhe gjimnazin.
Nė Universitetin e Shkupit studioi albanologjinė dhe historinė
(doktor i shkencave historike nga viti 2013).
Qė nga viti 1997 aktivisht merret me gazetari, duke punuar nėpėr
disa media tė shtypura dhe elektronike.
Nga viti 2012 ėshtė kryetar i Klubit tė Shkrimtarėve Jehona e
Karadakut nga Kumanova.
I punėsuar nė Institutin e Trashėgimisė Shpirtėrore dhe
Kulturore tė Shqiptarėve tė Maqedonisė-Shkup.
Pėr nga origjina familjare, rrjedh nga fshati Depcė i Karadakut
tė Preshevės-Gjilanit.
Sevdail Demiri ėshtė autor i librave:
1. Duke pritur mėngjesin (poezi), Jehona e Karadakut,
Kumanovė, 2002;
2. Flakadani rezistencės karadakiane (monografi historike),
Jehona e Karadakut, Kumanovė, 2006;
3. Thumbi i fjalės (publicistikė), , Jehona e Karadakut,
Kumanovė, 2008;
4. Kufiri i horrave (poezi), Jehona e Karadakut, Kumanovė,
2013.
5. Vilajeti i Manastirit dhe LKSH nė vitet 1911-1912
dokumente bullgare, bashkėautorėsi me Skėnder Asanin, Fondacioni Dauti,
Shkup, 2015;
6. Shtypi shqiptar nė Maqedoni (1945-1991), aspekti
kulturor-arsimor; Instituti i Trashėgimisė Shpirtėrore e Kulturore tė
Shqiptarėve, Shkup, 2015.
KĖNGA E KARADAKUT
Nė kėto skaje tė atdheut
Ku damarėt gjakosin pikėt e fundit
Shqiptarisht
Era e lirisė vjen nga larg
Dhe mbushė me shpresė bronket e rinisė
Nė Karadak
Kėnga e bashkimit
Ēdo ditė thur nga njė varg lirie
AMANETI I KUSHTRIMIT
Lulet e kėtij maji janė mė tė zbehta
Pa aromėn tėnde
Pa trėndafilat e pėrgjakur
Kufijve tė atdheut
Nė kėtė maj
Tė ditėlindjes dhe ditė flijimit
Fjalėt na i merr mėrzia
Dhe na pllakosė heshtja
Loti nė faqe ngushėllim
Pėr ne tė gjallėt e vdekur
Qė lamė pėrgjysmė
AMANETIN E KUSHTRIMIT
KALENDARI
Ditė pėr ditė
Numrat vrapojnė nėpėr kalendarė
E hija jote ikėn vetėtimthi nė pa kthim
Si njė lojė basti
Ku humbja ėshtė mė e sigurt se fitorja
Nė kroin e lotėve
E hedh kalendarin
Me shumė numra e pak shpresė
Se ardhja jote ėshtė e sigurta mė e pa sigurt
Njė rilindje pa lindje
Ėshtė njė shpresė e pabesė
Numrat nė kalendar
Gėlltisin njėri-tjetrin
Dhe, emri yt i ri ėshtė Humbje
Ėshtė fjollė bore
Qė nuk i reziston dot zjarrit tė zemrės
Qė kaq gjatė u dogj pėr ty...
MISTERE ĒASTI
Nė brigje kujtimesh
Nata e humb kuptimin e parė
Ska rėndėsi
Nėse akrepat e orės janė puqur
Apo pėrmbysur
Gjithkush e ka zorin
E ngashėrinė e ēastit
Veē njė Zot e di
Sa shpirtra tė rinj
E nxjerrin kokėn nė kėtė tokė
E sa tė tjerė pėrshėndeten me tė
Pėrgjithmonė
Vetėm nė kėtė ēast
Veē njė Zot e di
Sa vuajtje, mall e dhembje
Bart ky ēast mbi supe
Sa gaz, hare e lumturi
Cinizėm, lajka e dredhi
Fsheh nė bark kjo botė ziliqare
Veē nė kėtė ēast tė vetėm
Nė kėtė ēast...
NJĖ LOT MAJI
Njė lot maji
Derdhet gurėve tė Ēarshisė sė Vjetėr
Rrokulliset
Dhe gjen shtratin
Nė zemrėn e kallur tė shkupjanes
Zjarri i zemrės rinore
Venitet nė fundin e shkallėve tė shėtitores
Aty ku janė prerė sa e sa fate
Kalldrėmeve tė Ēarshisė
Pa ty
As dielli nuk e ka shkėlqimin e duhur
Njė lot maji
Mbeti i ngrirė mbi faqe
Pėrgjithmonė...
|
