Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SHEFQET
DIBRANI
Hyrje
Shefqet
Dibrani (03. 08. 1960) lindi nė fshatin Gėrdoc tė Podujevės. Shkollėn
fillore e kreu nė vendlindje, tė mesmen, drejtimi kimiko - teknologjik nė
Obiliq, ndėrsa Sh.L.P. drejtimi "Biologji - Kimi" nė Gjakovė. Ėshtė anėtar i
Lidhjes sė Shkrimtarėve nė Zvicėr (AdS), qė nga viti 2001, anėtar i Shoqatės
Interkulturore "International Culture Bridge ICB", Zürich 2002, dhe anėtarė
i Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptarė nė Zvicėr.
Sh. Dibrani, shkruan kryesisht poezi, kritikė letrare dhe
publicistikė. Deri mė tani i ka botuar 17 libra, (zhanre tė ndryshme).
Poezia e tij ėshtė pėrkthyer nė disa gjuhė dhe ėshtė prezantuar nė mjaftė
libra dhe antologji.
Shefqet Dibrani, qė nga viti 1984 jeton nė Zvicėr.
UNĖ DHE LUMI
Ai rrjedh...
Unė jam kėtu
Ky ėshtė kundėrshtimi qė mė lind
Unė se di a hahem
Ai ėshtė i pijshėm
Kjo ėshtė themelorja e dallimit
Unė lumit ia shoh tė gjitha fshehtėsitė
Ai mua nuk m'i di xhelozitė
Ne jemi nė kundėrshtim
Ai rrjedh... vazhdimisht
Unė nuk lėviz... asnjė ēikėz
Kjo ėshtė e kundėrta e kundėrshtimit
Ai lėviz dhe ėshtė i vdekur
Unė i shtangur nė njė vend dhe jam gjallė
nėse me tė vėrtetė jam gjallė
KAFJA E MĖNGJESIT
Ēdo ditė nė ora tetė tė mėngjesit
Ai porosiste dy kafe nė filxhan
Pranė filxhanit tė saj edhe pak dashuri
Ai priste atė dhe ajo erdhi
Pastaj ajo me qesėndi ia lėshoi sytė filxhanit
Kurse vėshtrimi i saj si puthja ra mbi sytė e tij
E atij si xixa stralli i pėrvėlohej e shkreta dashuri
Filxhanin e kafes ajo qetė qetė me duart e buta e mori
Pastaj e vuri pran buzėve tė kuqe
Kurse buzėkuqi mbi filxhanin e kafes buzėt ia pikturoi
Kundruall saj shkėlqente shikimi i tij qė i lexohej nė fytyrė
Veēmas atėherė kur ajo i puthiste buzėt e filxhanit
Pėr njė ēast ai buzėt e tij lėpiu dhe bėri sikur pak aromė kafeje rrufiti
Ajo filxhanin e kafes lėshoi me kujdes mbi tryezė
Sheqer i hodhi pėr ta ėmbėlsuar jetėn e atij qė i rrinte pėrball
Pastaj ajo kafen e zezė e zbardhoi me lotin e saj
Kurse pėrgjimi i tij i heshtur sikur i dha shkėlqimin e ri
Pasi ajo e pyeti natėn si kishte kaluar dhe nėse atė e kishte ėndėrruar
Ajo mori cigaren dhe shkrepėsen nė dorė
E ndezi cigaren e hollė siē ndizej dashuria e tij pėr tė
Kurse fjongot e tymit bėnė peizazhin e reve pėrmbi
Pėrsėri buzėt e saj pigmentuan cigaren e bardhė
E cila digjej ashtu siē shuhej ai pran saj
Ajo thithte cigaren dhe rrallė fliste
Po shikimi i saj zhbirues atij ndjenjat ia nxiste
Ajo fikte njė cigare ndizte njė tjetėr
Pak fliste mė shumė pėrgjonte
Nuk dihet atė apo njerėzit qė kalonin pėrball saj
Por dikur ajo hapi ombrellėn pa thėnė edhe njė fjalė
Atė e puthiti duke ia vulosur buzėt me buzėkuqin e saj
Ndėrsa nga pikturimi atij faqet iu dalldisen si flakė
Shumė e ngazėlleu e puthmja e saj e cila e shtangu nė vend atė djalė
Pas pak ai u kėndell dhe shtrėngoi edhe ca kujtimin ndėr duar
Lėpiu buzėt rrufiti kafen e pastaj edhe ai shkoi
St. Gallen, 07+07=14 ose 7 korrik 2014.
NĖ BAHNHOFSTRASSE NĖ ZÜRICH*
Nė Banhofshtrase nė Cyrih
kafja pihet si nė kinosallė
pėrballė tyre njerėzit nxitojnė
tė tjerė me pano nė gjoks e shpinė
thėrrasin pėr paqe e qetėsi
nė vendin qė njihet pėr parajsė e drejtėsi
Nė Banhofshtrase nė Cyrih
ulėset rreshtohen si nė kinosallė
atyre qė pinė kafe
prapa shpine mos tu kalojė jeta
Nė parkun e gjelbėruar
Hajnrih Pestaloci**
ia mėkon dhembjen njė fėmije
ndėr kėmbėt e tij mbi barin e shtypur
flenė udhėtarėt e paudhė
tė cilėt zgjohen vonė shumė vonė
nė njė ditė pėrplot punė, por pa ata...
* Bahnhofstrasse Zürich Rruga e hekurudhave nė Cyrih.
**Heinrich Pestalozzi
CH - Zürich, Bahnhof str. 11 korrik 2003.
KLIENT NĖ LANGSTRASSE NĖ ZÜRICH*
Nė Langshtrase nė Cyrih
Vajzat lirshėm ecin me gjinj tė harbuar
Me gaz nė buzė
Turbulluese sa botėn e kanė turbulluar
Kur sytė u harbuan
Pėrpara i dola njėrės, fjalėt ngurruan
Ajo ndaloi e qeshi me qėsendi
Fjalėt ah fjalėt pėrsėri u ngatėrruan
Ajo qeshjen pėrsėriti si e dashuruar
Nė marrėzitė erotike
Hodha duart mbi trupin e saj tė bardhė
Mes gjinjve alarmantė
Ah, flokėverdha qetė mė mikloi
Mė fal se tani skam kohė pėr dashuri
Plot qeshje tė pėrgjysmuara iku
Duke mė mbyllur njėrin sy
I shtangur mbeta aty
Ėmbėlsinė e asaj puthjeje duke kujtuar
Pa emėr dhe adresė
Si ēapkėn i porsa emigruar
* Langstrasse - Rruga e gjatė, vend ku prostitucioni ushtrohet si zeje.
CH - Zürich, Langstr. 25 tetor 2003.
FJALA E LIRĖ
Fjalė e lirė ėshtė e vėrteta
po pėr tė shkohet nė gjyq tė vėrtetė
E vėrteta ėshtė njė gjė aspak e vėrtetė
liria kufizim i vetvetes
Ajo qė thuhet pėr lirinė e shprehjes
ėshtė vetėm marrėzi juridike
Liria e shprehjes dhe fjala e lirė
janė tė robėruara nga nocionet e interesit
CH - Rorschacherberg, Dhjetor 2003.
|