|
Nė pjesėn e poshtme tė lamaserisė. Murgjit
ftoheshin nė ceremoni apo ndoshta lexim tekstesh. Mendova: sa e largėt ėshtė
kjo botė nga ajo nė tė cilėn jetoj, nė tė cilėn e kam bazėn ekonomike,
interesin, miqėt.
Njohja mbi largėsinė mė tmerroi. E ndoshta krejt
ėshtė mashtrim! Ēfarė kėrkoj nė mesin e kėtyre malokėve tė prapambetur, tė
cilėt kurrė nuk lahenė dhe ushqehenė me qull thekre dhe pėrdorin flamuj tė
grisur dhe rrota tė drunjėta qė kėto tė luten pėr ta? A mos ndoshta me
kėrkimin e diēkahit qė ėshtė e pashprehur largohet nga kategoritė ideore-emotive,
e cila e pėrfshinė rrėnjėt dhe trungun e tė menduarit evropian. A mos
ndoshta po largohem nga pjesa, e cila ėshtė e vetmja nga e cila mund tė
mugulloj fryti i ushqyeshėm i pėrpjekjeve krijuese? Kėshtu qė nuk po mundem
ashtu lehtė ta mohoj determinizmin tim kulturor.
Prej nga nevoja pėr tė ndryshuar, zgjeruar? E
ēka nėse nuk ēon nė liri, po pėr kundrazi nė shkatėrrim dhe ēmenduri? Dhe
ēfare ėshtė natyra e kėsaj shtytjeje? Religjionistike? Filozofike?
Psikologjike? Apo mistike?
Fjala mistikė rrjedhė nga fjala greke mysterion,
mister. Dikush qė ėshtė i orientuar nė misteret(fshehtėsitė) e njohjes
ezoterike, kinse ėshtė zgjuar nga bota e historisė dhe e kohės nė botėn e
amshimit, pėrjetėsisė. Ka shikuar qartė, dhe ėshtė zgjuar. E nėn influencėn
e ideve neoplatonike kuptimi primar ka ndryshuar: mistikė ėshtė quajtur
gjithēka qė nuk ėshtė logjike, respektivisht krejt ēka i ka dhėnė dritė
shpjegimit intuitiv tė realitetit.
Mistika nuk ėshtė e domosdoshme tė jetė
religjioze. Edhe pse buron nga e njėjta bazė si shumica e religjioneve; nga
kjo bazė buron edhe njė pjesė e madhe e filozofisė, poezisė, artit dhe
muzikės. Kjo ėshtė parandjenjė pėr diēka qė ekziston, edhe pse nuk ėshtė e
dukshme. Pėr diēka qė shtrihet nga bota e dukjes sė jashtme. Mistiku sheh
pėmes botės materiale(ndonse jo nė tė njėjtėn mėnyrė siē e kam parė unė nėn
ndikimin e kėpurdhave nga Bali). Mistiku ėshtė nė kontekt tė drejtėpėrdrejtė
me fushat tek tė cilat intelekti nuk mund tė depėrtojė. Ai ėshtė i
vetėdijshėm kėtyre fushave dhe si tė tilla i pėrjetonė, sepse mistika jo
vetėm qė dallon nga religjioni (i cili ėshtė praktikė rituale) por edhe nga
filozofia (e cila ėshtė praktikė analitiko-logjike). Mistik quhet njeriu, i
cili ka depėrtuar me ndihmėn e relativitetit tė spekulimeve metafizike deri
te siguria e pėrjetuar.
A duhet, pra, ta pranoj se dėshira ime pėr
njohje mė tė gjerė ėshtė mistike? Nuk ėshtė numėr i vogėl njerėzish, pėr tė
cilėt miistika ėshtė vetėm formė e mendimit iracional. Nuk janė tė pakėt,
ata qė janė tė bindur, se ėshtė e lidhur me telepatinė, magjinė, hipnozėn.
Pėr disa ėshtė persiatje mbi Zotin, pėr tė tjerėt disciplinė mendore e
asketėve religjioz. Mė afėr tė vėrtetės janė ata tė cilėt e definojnė si
intuitė intelektuale, apo edhe si dialektikė ndjenjash. Filozofi indian
Radakrishnan ia pėrshkruanė aftėsinė e njohjes. E emėrton si mendim
integrativ, i cili fenomenet i lidhė me shkaktarėt e ri, nuk i klasifikonė,
nuk i analizonė, sikurse qė bėnė mendimi analitik, pėrkundrazi i ndėrlidhė
dhe i integronė.
Mistiku, shkencėtari, poeti, muzikanti tė
gjithė thithinė energji nga instikti i tė dhėnitė kuptim botės sė
pakuptimtė. Por mistiku veēohet nga tė tjerėt me atė se me pėrpjekjet
personale dėshironė tė shpėtojė, qė tė zgjohetė nga errėsira nė dritė.
A tia them kėtė Joganandės? Se dėshiroj tė
zgjohem? Fjala buddha rrjedhė nga rrėnja e fjalės sankrite budh, qė do
tė thotė tė dish, tė kesh njohuri, tė zgjohesh. Pėr kėtė shprehje pėr Budėn
nė gjuhėn serbokroate mund tė jetė Budan. Kur zgjohem jam Budan. Kjo
tingėllon shumė mė arritshėm sesa pohimi i Joganandės tė bėhem Buda nė
ēastin kur e kuptoj se veē jam i tillė. Kur bėhem i vetėdijshėm tė vėrtetės,
e cila ėshtė nė ēastin e tashėm, pėrnjėherė zgjohem. I zgjuar nuk ėshtė Zoti
por njeriu, i cili ėshtė zgjuar nga ėndėrra pėr ekzistimin e botės materiale
nė dritėn e tė kuptuarit mė tė lartė.
Princi Gotama nuk ėshtė i vetmi i Zgjuari i
botės. Veēantia e tij ėshtė historike, kulturore; gėzon famėn e mėsuesit tė
madh, jo si i deleguar i Zotit nė tokė, sepse ēėshtja e Zotit nė kuadėr tė
budizmit nuk ėshtė e rėndėsishme. Shkaku i natyrės rituale e pjesės mė tė
madhe tė praktikės sė budizmit na duket mė e pėrshtashme qė budizmin ta
quajmė religjion, edhe pse vetėm nė dukjen e jashtme ėshtė i tillė. Mendimi
budist qarkullonė nėpėr nivele tjera. Nuk i ndėrronė proceset nė gjėra dhe
ngjarjet nė objekte. Deri nė njė masė tė caktuar ėshtė shkencė psikologjike:
formė e vėshtirė e njohjes sė vetvetes dhe rolit tė kėsajė vlere nė botė. E
me kėtė edhe arti i lidhshmėrisė me realiteti. Dhe kėshtu gjendja e
zgjuarsisė mendore nė esencė ėshtė shėndet optimal shpirtėror!
Tash mė ėshtė e qartė se ēfarė kėrkoj nga
Jogananda. Kam ardhur nė terapi! Si i sėmur kam ardhur: i dėrmuar, i
pasigurtė, neurotik, i pabesė, i padurueshėm, i shqetėsuar, pėrplotė me
poezi e pavlerė, i ngopur me mut metafizik, rob i shprehive dhe reflekseve
tė fituara, i gozhduar nė kryqin e iluzioneve kotradiktore. Kam ardhur si
viktimė e mjedisit kulturo-ideor, i cili mė ka formėzuar. Kam ardhur me
qėllim qė atė mjedisė ta tejkaloj dhe tė nxirrem nga sundimi i
zemėngushtėsisė. Ta krijoj distancėn, e cila do tė ishte bėrė kufi i lirisė
sime.
Furrishėm dola nga qelia qė Joganandės tia them
se si tash definitivisht jam i vetėdijshėm se ēfarė po kėrkoj nga ai. Jam i
sėmur. E tė sėmurit i nevoitet mjeku. Do tė bėj krejt ēka kėrkon nga unė. Le
tė mė operojė, le tė mė prenė, e pėrsėri tė mė qepė.
Kur hyra i dihatur nė sallėn qėndrore, murgjit
rrinin ulur nė tre rreshta tė gjatė dhe nė kor recitonin mendimet e Budės.
Dola jashtė. Nė kopshtin me rrotė lutėse hasa nė lamėn Labsanga, i cili me
buzėqeshje mė pyeti se mos po e kėrkoj mikun tim. Tunda kokėn nė shenjė
pohimi.
Pėr fat tė keq, para dy orėve na ka braktisur
zgjati fytyrėn gjysmė ngushllueshėm, gjysmė shpirtligshėm ka shkuar nė
Zanskar. Dhe bėri me dorė kah shkrepat ngjyrė hiri-kaltėrt, tė cilat
qėndronin nė anėn tjetėr tė lumit Ind dhe ngjiteshin kah majet e
mjegullosura.
Fragment nga libri Shegerti i magjistarit
|
