|
Do tė ecim edhe pak mė tutje nė njohje.
Na ndodh qė ta akuzojmė (shumė shpesh) vetveten pse na
mungon njohja.
A thua, a kemi tė drejtė?
Po ju ftoj tė mendoni pakėz pėr kėto tė dhėna: nė
literaturėn inspirative thuhet se truri i njeriut (pos tė tjerash) pėrbėhet
prej tre miliardė qelizash. Tė gjitha kėto qeliza (njė tresh dhe nėntė zero
prapa) me njėra-tjetrėn i kanė nga dhjetė mijė lidhje.
Tė pushojmė pak me njė (gati) anekdotė:
Njėri i thotė shokut: kjo ėshtė tabelė e shahut me 64 fusha.
Por, aq shumė kombinime mund tė bėhen, sa, po ta paguaje ti
ēdo lėvizje me njė kokėrr gruri, do tė ta merrja njė hambar me grurė.
Tjetri thotė: kjo ėshtė e pamundur, nė gjashtėdhjetė e katėr
fusha krijo ti kombinime sa tė duash - a e din sa ėshtė njė hambar me grurė?
Dhe lidhen me kusht. Loja fillon. Ēdo lėvizje - njė kokėrr
grurė. Pas sa e sa ditėsh hambarit nuk i mbeti asnjė kokėrr.
E tėrė kjo ndodhi nė lojė, me lėvizje dhe kombinime nė 64
fusha.
Tash: kur e kemi parasysh trurin e njeriut me 3 miliardė
qeliza, me nga dhjetė mijė lidhje nė secilėn me secilėn, urdhėroni e
llogaritni ju, a mund tė ketė e gjithė bota aq shumė kokrra tė grurit sa tė
mund ti paguajė tė gjitha kėto kombinime?
Atėherė. A kemi tė drejtė ta akuzojmė vetveten pėr mungesė
tė njohjes?
***
Truri i njeriut ėshtė njė mikrokozmos. Kozmos nė miniaturė.
Sikurse planeti tokė nė
njė glob tė vogėl. Bota nė hartė.
Thuhet se njerėzit normalė shfrytėzojnė trurin diku afro
pesė pėr qind. Gjenitė, thuhet, se e shfrytėzojnė kapacitetin e trurit prej
dhjetė deri nė dymbėdhjetė pėr qind.
Logjikisht na del njė matematikė e thjeshtė: nuk janė
njerėzit normalė ata qė e shfrytėzojnė trurin vetėm pesė pėr qind, as nuk
janė gjeni ata qė e shfrytėzojnė trurin deri nė dymbėdhjetė pėr qind.
Njerėz normal do tė duhej tė quheshin vetėm ata qė e
shfrytėzojnė trurin (tė paktėn) pesėdhjetė pėr qind. E gjenitė, ouh, ata do
tė duhej ta shfrytėzonin qind pėr qind.
Kėtu, prandaj, do tė duhej tė vihej theksi: tė ngrihet shumė
lart shkalla e vetėdijesimit.
Mos tė mbetemi gjithmonė duke u sjellė nė atė qarkoren e
njohur sokratiane: Sa mė shumė po di, aq mė shumė po bindem se asgjė nuk
di. Jo. njėqind herė jo. Por: sa mė shumė po di, aq mė shumė po bindem
se mund tė di edhe njė miliard herė mė shumė.
Kjo mund tė quhet njėra prej rrugėve (po them: njėra) pėr
rritjen e shkallės sė njohjes.
Mundėsit e njeriut pėr njohje janė tė pakufishme. Pėr
shkallėn e sotme, kjo duket si njė konstatim i pamatur.
Por, me tė vėrtet, mundėsitė njohėse tė njeriut nuk janė tė
kufizuara. Nė qoftė se, ta zėmė, arrijmė ta shfrytėzojmė trurin qind pėr
qind, atėherė, potenciali i trurit do tė zgjerohej edhe mė tutje.
Sepse jeta ėshtė krijim.
***
Jeta ėshtė lojė. Arti ėshtė lojė. Jeta ėshtė krijim, arti
ėshtė krijim.
A mund ta gjejmė njė ēelės qė ta luajmė lojėn e lehtė e pa
ngarkesa, pa tensione, pa ankthe... Lehtė, si nė lojė, a? Pse tė thellohemi
nė njė fenomen, atje ku na duhet njė jetė njeriu pėr tia prekur fundin?
(... dhe, a mjafton njė jetė njeriu?).
Ta marrim pėr shembull, veturėn: a na del mė mirė nėse
nisemi nė rrugėn e studimit tė (ri)njohjes sė tė gjitha pjesėve tė veturės,
apo tė mėsojmė mirė ngasjen e veturės, pra: shfrytėzimin?
Vetura pėrbėhet prej mijėra e mijėra pjesėve. Secila pjesė e
ka strukturėn e veēantė, funksionin... Nė qoftė se thellohemi nė kėtė fushė,
do tė arrijmė aty ku ėshtė vetura sot: do ta rinjohim atė qė ėshtė.
Ndėrkaq, nė qoftė se mėsojmė ta shfrytėzojmė veturėn pėr
nevoja tona, do tė kėnaqemi.
Menēuria e parė ėshtė: ta mėsojmė ligjin e brendshėm tė
dukurisė.
Edhe kjo pjesė e lojės ėshtė - lojė! Por kjo lojė ėshtė mė e
mira ndėr tė gjitha tė tjerat, sepse, kjo lojė shndėrrohet nė ART tė
jetės.
Fundi i kapitullit tė
parė
Pjesė nga libri i Daut
Demakut, SHENJAT PARA KTHESAVE
Autori ėshtė themelues
dhe udhėheqės i Qendrės sė Mendimit Pozitivnė Prishtinė.
dautdemaku@yahoo.com
mendimipozitiv@yahoo.ccom
|
