Pėr ty, lexues!
Po tė drejtohem Ty, lexuesi i shkrimeve tė mia, po ta vė
zemrėn time nė kėtė letėr e po tė them, me germa tė mėdha tė shtypit: TĖ
DUA!
Tė dua sa gjuhėn e bukur shqipe! Tė dua a gjakun e pastėr tė
kombit, tė dua sa Atdheun e shtrenjtė tė shqipeve.
Tė dua e tė dua e tė dua... Sa e dua vetė Zotin! Sepse Ty do
tė tė mbeten gjuha, gjaku dhe Atdheu - amanet!
Kozmopolitėt do tė thonė: Deklaratė patetike! Ani. Le tė
thonė. Unė e di, saktėsisht e di se: Po nuk deshe veten tėnde - nuk mund ta
duash askėnd tjetėr nė botė! (Kozmopolitėt le ti hanė pėrrallat e veta).
Lexuesi im, Zotin e kam dėshmitarė se po e them tė vėrtetėn
e plotė: Tė dua me gjithė zemėr, tė dua, sepse ti je: mė i miri ndėr tė
mirėt nė botė, mė i dashuri ndėr mė tė dashurit nė botė dhe mė
i vuajturi ndėr mė tė vuajturit nė botė...
Tė dua pėr vuajtjen dhe qėndresėn tėnde, sepse, po tė futej
vuajtja jonė, siē tha njė i urtė, nė njė kompjuter - qė i ka parametrat
normale pėr ekzistencėn e njė populli - kompjuteri do tė thoshte: jo, ky
komb, pas gjithė kėtyre pėsimeve, ėshtė zhdukur para njėqind vjetėsh.
E Ti, lexuesi im, nuk u zhduke, por u rilinde, si Feniksi!
Pėr ēdo ditė u bėre edhe mė i ri, pėr ēdo ditė u bėre edhe mė i fuqishėm,
pėr ēdo ditė u bėre edhe mė i menēur, pėr ēdo ditė u bėrė edhe mė i bukur!
Nė laboratorėt pėr zhdukjen tonė, larg tokės sonė, kuzhinat
e shėmtisė distiluan helme tė panumėrta pėr ne. Dhe, me kėto helme bėnė
shkatėrrime tė mėdha shpirtėrore. Mbollėn farėn e helmėt tė urrejtjes.
Por, Ti je i menēur, lexuesi im, Ti e di se, pėrveē shpirtit
tonė dhe Zotit, ne nuk kemi askėnd tjetėr nė botė dhe ti nuk do tė lejosh tė
rritet ndėr ne fara e helmėt e urrejtjes. Ti do ta kultivosh PAJTIMIN e
zemrės me zemėr. Ti do tė dallosh mollėn e sherrit, ti e di: kur dy
vėllezėr pėrēahen e vriten - gjithmonė fiton - armiku i tyre!
Ti e di mirė kėtė, prandaj:
TĖ DUA!
Tė dua pa kusht, sepse prej teje nuk kėrkoj asgjė, madje as
votėn. Po tė shkruaj Ty, lexuesi im, nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt, tė
thjeshtė, tė qartė, sepse kėtė shkrim e kuptojnė tė gjithė. Nuk dua tė
shkruaj pėr elitėn, pėr disa. Gjuhėn e elitės nuk e kuptojnė tė gjithė,
kurse gjuhėn e tė gjithėve elita e kupton. E unė i dua tė gjithė, do tė doja
tė komunikoja me tė gjithė. Sepse: vetėm kur janė tė gjithė, sė bashku me tė
gjithė - krijohet tėrėsia. Mjaft ndarje, plasaritje, urrejtje...
Shpirti ėshtė pika bashkuese e tė gjitha qenieve tė
gjalla. Aty nė shpirt, nuk ekzistojnė kufizimet, shtrėngesat, frika,
dyshimet e ndarjet e helmėta tė tjera. Aty, nė shpirt, gjenden qetėsia e
plotė, harmonia e pėrkryer, dashuria e thellė, krijimtaria e pakufishme,
dituria e pafund dhe gėzimi i pastėr. Por: edhe pajtimi i plotė.
Tė bashkohemi tė gjithė nė ylberin e qetėsisė e tė dashurisė
hyjnore, nė shpirtin tonė, qė aq shumė e do mirėsinė dhe pajtimin (Gjithmonė
do tė ketė nevojė pėr pajtim).
*
Nė mėnyrė tė veēantė dua tu drejtohem (siē do tė thoshte L.
B..):
-atyre, qė nuk kanė nevojė pėr njė rrugė,
-atyre, qė nė kėto ēaste e kanė humbur rrugėn,
-atyre qė nė mėnyrė
tė disiplinuar e kėrkojnė rrugėn,
-atyre, qė e dinė, por nuk janė tė aftė ta ndjekin rrugėn,
-atyre, qė me thjeshtėsi e ndjekin rrugėn,
-dhe, nė fund, them unė: atyre qė e dinė se ligjet e
mendjes janė mbretėria e pakontestueshme e gjithė e botės.
Vazhdon...
Pjesė nga libri i Daut Demakut, SHENJAT PARA KTHESAVE
Autori ėshtė
themelues dhe udhėheqės i Qendrės sė Mendimit Pozitivnė Prishtinė.
dautdemaku@yahoo.com
mendimipozitiv@yahoo.ccom
|