Dashuria merr trajtėn e secilės zemėr...
Si ēdo festė tjetėr, pėrmes sė cilės manifestohen
ndjesi gėzimi: buzėqeshje, pėrshėndetje, pėrqafime, dhurata e urime me
mesazhe nga mė tė ndryshmet, edhe 14 shkurti - "Dita e tė dashuruarve" apo
"Shėn Valentini", frymon po nė kėtė madhėshti ndjesish. Ndoshta mė tė
veēantė e bėnė kėtė ditė emocioni mė i fuqishėm qė mund ta pėrjetoj njeriu,
ndjenja mė e thellė, mė e zjarrtė dhe mė e pastėr, ēelėsi universal, ēelėsi
magjik pėr tė gjitha dyert e jetės njerėzore qė quhet - DASHURI.
Tė gjithė e dimė se jeta pa dashuri ėshtė e
mjerė. "Aty ku mungon dashuria, lėshon rrėnjė mjerimi" - thotė njė urti.
Jeta pa dashuri i pėrngjanė konturave tė njė strukture boshe. Dashuria e
pėrmbush atė, i jep formė, elasticitet, ngjyra tė gėzuara, shkėlqim tė
artė... frymėn hyjnore. Dashuria pra, i jep kuptim jetės, ngjall shpresat,
nxit motivin, ndez nė botėn tonė tė brendshme impulsin e pashuar tė
energjisė, energji e cila depėrton deri nė poret mė tė imta tė qenies sonė,
duke na rrėmbyer trupin dhe shpirtin... me njė fjalė: dashuria ėshtė
perlė e lumturisė! Dhe nė kėtė kontekst, nuk
mund tė shkruhet pėr dashurinė e tė mos pėrmendet edhe i shenjti, Shėn
Valentini, i cili njihet nė tėrė rruzullin tokėsor si pajtor i tė
dashuruarve ose mbrojtės i dashurisė. Edhe pse u ndoq, u persekutua, u
burgos e nė fund ju pre edhe koka, ai pėr asnjė ēast nuk u pendua, nuk u
pėrul, nuk u ndal sė predikuari dashurinė e cila duhet tė bėjė folenė nė
zemrėn e gjithsecilit.
14 shkurti i vitit 269, dita
kur u ekzekutua Shėn Valentini, u rikthye nė ditė pėrkujtimi pėr tė, duke
mos u zbehur shekuj me radhė dhe duke u festuar deri nė ditėt tona si Dita
e Shėn Valentinit apo Dita e tė dashuruarve.
Pse bash Dita e Shėn
Valentinit apo Dita e tė dashuruarve?
Pavarėsisht se kjo festė
shpeshherė lakohet nė konotacion religjioz, disa duke e pėrvetėsuar, tė
tjerė duke e gjykuar, mesazhi i saj, megjithatė, mbetet hyjnorė. Dashuria
nuk ka pėrkufizime! Ajo nuk ėshtė produkt e as pronė e asnjė komuniteti
fetar - ajo nuk mund tė pėrvetėsohet... dashuria ėshtė ndjenjė - NDJENJĖ
HYJNORE andaj i takon secilės qenie qė frymon nė kėtė hapėsirė tė lirė tė
universit tė pafund.
Shumė legjenda qarkullojnė pėr
kėtė ditė. Disa nga elemente e kėtyre legjendave qė kanė udhėtuar ndėr
shekuj deri nė ditėt tona, kuptohet, se kanė pėsuar ndryshime me kalimin e
kohės, qė shpesh krijojnė edhe konfuzione. Mendohet se kjo festė ka rrėnjė
pagane. Ka filluar tė kremtohet nga romakėt e lashtė, kur ata akoma nuk
ishin tė krishterė. Dita e dashurisė konsiderohej prej tyre si ditė e
veēantė dhe festohej nė mėnyrė madhėshtore. Dashuria tek romakėt pagan
ishte e drejtuar, me nderimet dhe respektin mė tė lartė, pėr zotin e tyre.
Gjithashtu, sipas kalendarit romak, muaji shkurt konsiderohej si arritja e
pranverės ose stina e rilindjes, dhe nė kėtė muaj, e nė veēanti kah mesi i
tij, fillonin festimin me ceremoni tė ndryshme, nė mesin e tė cilave bėnin
pjesė edhe ritet e kėrkimit tė fatit mes tė rinjve pėrmes formave tė lloj-llojshme,
ose thėnė ndryshe, pėrmes "lotarive" tė dashurisė, nga ku edhe krijoheshin
bashkime, fejesa tė cilat pėrfundon me martesė.
Me kalimin e kohės, kjo festė
pėsoi ndryshime dhe u emėrtua si festa e "Shėn Valentinit" ose "Dita e tė
dashuruarve", bazuar nė legjendėn e mėposhtme. Megjithėse edhe kjo ėshtė
kontestuese, pasi janė disa versione nė qarkullim ku pėrfolėn disa persona
me kėtė emėr (3 sipas Enciklopedisė Katolike, me tė
njėjtin emėr, tė tre martirė tė cilėt u ekzekutuan po nė tė njėjtėn ditė -
me 14 shkurt 269
!), unė e pėrzgjodha kėtė tregim
si versionin mė tė besueshėm pėr kėtė ditė:
Mendohet se Shėn Valentini
lindi kah fundi i shekullit tė 2-tė dhe ishte peshkop nė Interamna (sot:
Terni) tė Italisė, deri mė 14 shkurt tė vitit 269, kur edhe u ekzekutua nga
perandori Claudius II (Marcus Aurelius Claudius).
Thuhej se ai kishte njė kopsht shumė tė bukur pėr tė cilin pėrkujdesej me
plot pasion. Ai nuk i pengonte kurrė fėmijėt e rrethit qė tė loznin brenda
tij, bile, herė pas here, dilte nė dritare pėr ti soditur ata dhe pėr ta
ndjerė sadopak gėzimin dhe harenė e tyre fėmijėrore. Para se tė binte muzgu,
ai zbriste nė kopsht dhe tė gjithė fėmijėve qė loznin aty, ua dhuronte nga
njė lule me kėshillėn qė tia dėrgonin prindėrve si shenjė respekti e
dashurie qė kishin pėr ta. Mendohet se kėtu e ka burimin edhe shkėmbimi i
dhuratave tė vogla, tė cilat edhe sot u jepen personave tė dashur, sidomos
nėnave.
Derisa Shėn Valentini po
pėrkujdesej pėr kopshtin e tij, i dėgjon dy tė rinj, tė fejuar, teksa po
ziheshin mes veti. Ai u del pėrpara me njė trėndafil tė kuq nė dorė dhe me
njė pamje tė qetė e rrezatuese, ia dhuron tė rinjve atė, duke kėrkuar nga
ata qė ta shtrėngojnė qė tė dy bishtin e tij, dhe me kėtė i shpalli ata si
persona tė martuar. Ky veprim i Shėn Valentinit, si me shkop magjik, ktheu
paqen mes kėtyre dy tė fejuarve dhe forcoi dashurinė mes tyre. Fjala u
pėrhap shpejtė dhe njerėzit filluan tė vinin tek Shėn Valentini pėr ta
bekuar martesėn tyre. Meqė nė atė kohė, perandori Claudius II, kishte
ndaluar me urdhėresė fejesat dhe martesat, shkaku i luftėrave, Shėn
Vlentini burgoset dhe dėnohet me vdekje.
Supozohet se kjo ėshtė edhe
arsyeja qė nė festėn e Shėn Valentinit ndihet ēdo kund aroma e kėndshme e
trėndafilave si simbol i dashurisė ndėrmjet tė fejuarve, burrit e gruas,
dashurisė ndaj njerėzimit, dashurisė ndaj Zotit.
Derisa Shėn Valentini
qėndronte nė burg mendjen e kishte tek fėmijėt dhe dashnorėt e rinj. Ai iu
lut Zotit me njė kėrkesė, dhe Zoti ia plotėsoi atė - ia dėrgoi dy pėllumba.
Dy pėllumbat u bėnė bartėsit e mesazheve tė dashurisė. Nė qafėn e njėrit
pėllumbat ishte lidhur edhe njė ēelės. Ishte ēelėsi i kopshtit tė
dashurisė.
Me kalimin e shekujve,
zemra, trėndafilat e kuq dhe pėllumbat u kthyen nė simbol mė tė preferuara
pėr ta shprehur ndjenjėn e dashurisė. Edhe sot e kėsaj dite, zemra,
trėndafili i kuq dhe pėllumbi paraqesin simbolikėn mė sublime, jo vetėm pėr
dashurin romantike, por edhe pėr mbarė dashurinė njerėzore.
Festėn e Shėn Vlanetinit nuk
duhet kuptuar vetėm si festėn e tė rinjve, festėn e tė fejuarave, por si
mrekullinė e quajtur DASHURI. Dashuria nuk ėshtė e limituar, nuk ka
pėrkufizime, nuk njeh moshė... nuk njeh status... Dashuria ėshtė dhurata mė
fisnike e Perėndisė nė tė cilėn gjendet paqja hyjnore, andaj nuk duhet
veēuar nė kėtė festė edhe zemrat e vetmuara. Nė kėtė kontekst dua ta pėrmend
shkrimtaren dhe regjisoren e madhe franceze, Marguerite Duras qė shkruante:
"Unė jam gjithmonė e dashuruar nė njė ide, nė njė frymėzim, nė njė
mundėsi..." Ēdo formė e dashurisė ėshtė pjesė e
pandarė e procesit jetėsor dhe ushqim mė se i domosdoshėm pėr shpirtin
njerėzor. Nuk ėshtė e rėndėsishme se ēfarė dashurie kultivojmė, e
rėndėsishme ėshtė prania e elementit tė saj me tė gjithė fuqinė dominuese qė
nuk ėshtė kurrė e tepėrt pėr qenien hyjnore. Shumė bukur e ilustron kėtė D.
Demaku pėrmes njė aforizmi ku thotė: Nė botė mund tė ketė tepėr
urrejtje, tepėr vuajtje, tepėr mjerim, por kurrė nuk do tė ketė tepėr
dashuri. Dhe vėrtet, kjo botė e stėrmbushur me urrejtje, vuajte e
mjerim, ka nevojė pėr shumė mė shumė dashuri.
Prandaj, festimi i 14 shkurtit - "Ditės sė tė
dashuruarve", pėrmes njė dhuratė simbolike, qoftė edhe pėrmes njė puthjeje
tė vetme, le t'i sjell zemrave dhe shpirtrave tė tė gjithė qenieve njerėzore
pakė ngrohtėsi, pakė butėsi, pak bukuri, pak siguri... dhe shumė, shumė
dashuri, duke i lėnė anash, ose harruar, bile pėr pak orė, ngarkesat e
pėrditshmėrisė pėrplot me strese, ndjenjėn e shėmtuar tė zemėrimit, mėrisė,
zilisė, xhelozisė...
"Dashuria ėshtė si ajri i pastėr, sa
herė merr frymė njeriu, e freskon trupin e vet".
|