Disa nga rregullat e domosdoshme para dhe gjatė procesit tė hipnotizimi
Para se tė filloni ta praktikoni hipnozėn nė qenie njerėzor,
pavarėsisht fokusimit tė saj, qoftė pėr qėllime mjekuese, mendore apo
thjesht eksperimentale, duhet ti keni parasysh disa rregulla qė janė tė
domosdoshme, para dhe gjatė procesit hipnotik.
- Praktikoni hipnozėn nė persona qė lajmėrohen vullnetarisht;
- Mos u mundoni ta hipnotizoni personin kundėr
dėshirės dhe vullnetit tė tij:
- Nė asnjė rast, mos eksperimentoni me persona
tė sėmurė rėndė psikikisht, tė sėmurė nga zemra ose me njerėz depresiv;
- Mos tentoni ta keqpėrdorni hipnozėn pėr
manipulime tė pandershme dhe tė pamoralshme;
- Gjatė procesit hipnotikė, preferohet ose edhe
ėshtė e domosdoshme kur punohet me gjininė femėrore ose me persona qė nuk i
takojnė rrethit tuja tė ngushtė, tė jetė i pranishėm edhe personi i tret si
dėshmitarė;
- Nėse ju bie rasti tė aplikoni hipnozėn tek
ndonjė fėmijė, gjithsesi tentoni qė i pranishėm nė seancė tė jetė edhe
prindi i tij (saj) ose personi kujdestar.
Po e theksoj: qėllimi
i kėtij kursi nuk ėshtė qė ju ta luani rolin e magjistarit, parashikuesit,
mjekut etj., dhe ta pėrdorni kėtė dukuri, pra hipnozėn, pėr qėllime
manipulues duke pėrfituar nga fatkeqėsitė e tė tjerėve.
Siē e dini tė gjithė, shėndeti i njeriut (ku shpesh ėshtė nė
pyetje edhe jeta e tij) ėshtė shumė i ēmueshėm, prandaj nuk do tė ishte e
arsyeshme qė tė merrni njė pėrgjegjėsi aq tė madhe duke u munduar tė luani
rolin e kujtdo qoftė - profetit ose mjekut. Profetėt janė krijesa tė
pėrzgjedhura, krijesa tė shenjtė dhe posedojnė fuqinė dhe vullnetin e dritės
hyjnore pėrmes sė cilės shpėrndajnė rrezet e arta shėruese dhe bartin
mesazhet e Perėndisė tek njerėzimi. Ndėrsa mjeku, i cili nga ana e organeve
kompetente ėshtė cilėsuar si individ i specializuar dhe i ėshtė dhėnė
titulli dr., i bartė tė gjitha pėrgjegjėsitė ligjore pėr veprimet e veta me
pacientė...
Me kėtė nuk dua tė them se ju nuk guxoni ta pėrdorni hipnozėn
pėr shėrim, por pėrdorimi i saj duhet tė ketė qėllim human dhe tė jetė nė
pėrshtatshmėri me situatėn. Ju mund ta pėrdorni hipnozėn pėr largimin e
shprehive tė padėshiruara: veseve, huqeve e manive psikike; sėmundjeve tė
varėsisė: heqjen dorė nga pirja e duhanit, alkoolit etj.; largimin e
streseve negative tė krijuara nga faktor tė shumtė, objektiv apo subjektiv,
pėr zhvillimin dhe ngritjen e nivelit tė inteligjencės, pėr stimulime
kreative etj. Pėr gjithēka tjetėr qė del jashtė kėtyre kornizave, pra pėr tė
gjitha pasojat e mundshme nga pėrdorimi i pavend ose keqpėrdorimi i
hipnozės, pėrgjegjėsia, morale apo ligjore, do tė bie mbi ju. Kemi tė bėjmė
me njė shtresim shumė tė ndjeshėm, me ndėrdijen e njeriut, me shpirtin e
tij, andaj po apeloj qė tė jeni shumė, shumė tė kujdesshėm gjatė pėrdorimit
tė saj, e nė veēanti, sugjestioneve tė dhėna.
Njohja e vetvetes
Para se tė fillojmė me zbatimin e hipnozės nė praktikė duhet
ti zhvillojmė disa aftėsi psiko-fizike e, para sė gjithash, kontrollin e
rreptė ndaj vetvetes. Pa e arritur njė kontroll tė tillė, ne nuk mund ti
neutralizojmė e dhe ti zhdukim tė metat tona, e pėr kėtė na duhet durim
dhe koncentrim tė mendimeve. Vetėm me vullnet dhe dėshirė, tė gjitha kėto
arrihen shumė lehtė.
Nė literaturėn e autorėve tė ndryshėm mund tė hasni shpesh nė
mendime, se pėr induktimin e gjendjes hipnotike nuk duhen kurrfarė
ushtrimesh, unė, megjithatė, nė qoftė se dėshironi tė bėheni njė
hipnotizues komplet, nė kuptim tė plotė tė fjalės, iu kisha preferuar qė
ti zbatoni ushtrimet qė do tė pasojnė.
Qėllimi
Hapi i parė qė duhet bėrė nė kėtė drejtim ėshtė orientimi i
caktuar, pra - QĖLLIMI. Pa qėllim nuk ka koncentrim, kurse
koncentrimi ėshtė burimi i sukseseve. Pėr tė pasur sukses duhet me ēdo
kusht tė besoni nė realizimin e qėllimeve qė ia keni parashtruar vetes, e
qė nė kėtė rast ėshtė aftėsia pėr hipnotizim. Duhet tė besoni nė aftėsitė
tuaja. Nė qoftė se ju nuk i besoni vetvetes, atėherė si do tė mund tė
kėrkoni nga tė tjerėt qė tju besojnė?! Aq sa keni vetėbesim, aq edhe do
tė arrini.
Vetėm ai njeri qė kontrollon vetėn mund tė sundojė mbi tė
tjerėt, pra rrethit tė vetė mund tia imponojė vullnetin e tij. Me fjalė tė
tjera, ai duhet tė jetė zotėrues dhe dirigjues i dėshirave dhe vullnetit
tė vetė, e jo rob i tyre.
Sundimi mbi vetveten ka pėr qėllim qė individi ta fitojė dhe
forcojė ndjenjėn e vetėbesimit, e me kėtė edhe ndjenjėn e superioritetit
ndaj rrethit tė vetė. Kėto veti mundet secili individ, me ushtrime qė do ti
cekim mė vonė, ti zotėrojė dhe ti zbatojė. Pėr tė arritur sa mė mirė ta
njohim vetveten, e nėpėrmjet kėsaj edhe arritjen e forcės pėr tė
hipnotizuar, duhet ta zbatojmė metodėn e psikologut tė njohur Sigmund
Freudit - Psikanalizėn.
Kjo metodė, e cila ėshtė shumė e pėrshtatshme dhe shumė
praktike, duhet tė zhvillohet nė mbrėmje, para se tė bini nė gjumė. Pasi tė
rehatoheni nė shtrat, mbyllni sytė dhe mundohuni ti ringjallni pėrsėri nė
mendime aktivitetet tė cilat i keni bėrė gjatė ditės, nga momenti kur jeni
zgjuar e deri nė momentin e shtrirjes nė shtrat. Mendoni pėr gjithēka!
Jo vetėm pėr ato qė i keni bėrė ose pėrjetuar ju personalisht, por edhe pėr
ato qė i keni vėrejtur ose dėgjuar edhe tek te tjerėt.
Pasi ta kaloni shiritin filmor tė ditės nė mendime, do tė
ishte mirė qė pranė vetės ta keni edhe njė fletore dhe laps. Fletėn e
fletores ndajeni nė dy pjesė: nė njėrėn anė shėnoni simbolin +, pėr
veprimet pozitive, ndėrsa nė anėn tjetėr simbolin - , pėr veprimet
negative. Pasi ti keni shėnuar veprimet qė i konsideroni si pozitive ose
si negative, atėherė analizoni dobitė dhe dėmet qė i keni pasur nga kėto
veprime. Pastaj mendoni dhe shėnoni se ēfarė duhet bėrė nė perspektivė. Pėr
veprimet negative mundohuni tė gjeni rrugėzgjidhje sa mė tė mirė, duke i
mėnjanuar pasojat e tyre, ndėrsa pėr veprimet pozitive, kėrkoni mundėsi qė
dobitė e tyre tė shtohen edhe mė. E kur ėshtė fjala pėr veprimet e
individėve tė tjerė, atėherė shėnoni se ēfarė do tė bėnit dhe si do tė
silleshit ju po tė ishit nė vendin e tyre...
Kėtė mėnyrė psikoanalitike, mundėsisht ushtrojeni sė paku tri
herė nė javė. Kjo metodė ėshtė mėnyra mė e mirė pėr ta njohur vetveten nė
mėnyrė tė pėrgjithshme, por edhe tė tjerėt, dhe njėkohėsisht rrit aftėsitė e
tė mbajturit mend, zhvillon koncentrimin dhe mėnjanon vetitė negative tė
personalitetit. Koha e pakėt qė do ta humbni pėr ushtrim, do tju
kompensohet disa fish dhe atė ju do ta vėreni qė nė javėn e parė. Por, mos
harroni: duhet ta kemi gjithnjė parasysh parashtrimin e qėllimeve tė
dėshiruara, pa marrė parasysh se pėr ēfarė veprimi ėshtė fjala.
Koncentrimi
Arritja e qėllimeve
tė parashtruara fillon me ushtrimin e koncentrimit. Koncentrimi, siē thamė,
ėshtė burimi i sukseseve dhe paraqet ēelėsin e aftėsive tė larta punuese.
Sėmundje e kohės sonė konsiderohet mungesa e koncentrimit, mungesa e
harmonisė sė brendshme dhe asaj tė jashtme. Shumė njerėz e konceptojnė
nocionin koncentrim nė mėnyrė tė gabuar. Ata mendojnė se koncentrimi vlen
vetėm pėr ata qė mėtojnė drejt njė zhvillimi tė lartė shpirtėror. Kjo ėshtė
e gabuar. Koncentrimi ėshtė ēėshtje e jetės sė pėrditshme. Pėr tė qenė i
koncentruar nuk nevojitet ndonjė pėrgatitje e posaēme ose ndonjė ushtrim
i rėndė. Nė fakt, duhet qė gjithė atė qė e bėn, ta kryesh me vėmendje tė
pėrqendruar; qė gjatė ēdo pune, gjatė ēdo detyre tė thellohesh me tė gjithė
qenien brenda qėllimit tė caktuar qė tė mund ta realizosh atė nė mėnyrė tė
drejtė. Koncentrimi pra, nuk ėshtė ndonjė forcė konvulsive, nuk ėshtė
ndonjė orvatje e detyruar, por vetėm orientim tjetėr, nė tė cilin fuqitė
tona behėn mė tė rregullta dhe aplikohen mė mirė, ndėrsa energjia, e cila
ishte e shkapėrderdhur, kursehet, sepse atė qė e bėjmė nė mėnyrė tė
koncentruar na merr mė pak kohė, ndėrsa nervave tona mė pak fuqi.
Duhet tė cekim se ekzistojnė dy drejtime koncentrimesh: ai i
vetėdijshmi dhe ai i pavetėdijshmi. Koncentrimi i pavetėdijshėm arrihet pa
kurrfarė mundi, sepse rrjedh si nxitje ose e shprehisė ose e interesimit
tė madh, derisa koncentrimi i vetėdijshėm arrihet mė me vėshtirėsi. Por,
nė qoftė se koncentrimi i vetėdijshėm bėhet nė mėnyrė tė organizuar mirė,
pas njė kohe ai realizohet sikurse koncentrimi i pavetėdijshėm. P.sh., gjatė
bisedės nė njė ambient tė lirė, ju nuk keni nevojė pėr koncentrim tė
vetėdijshėm, aty koncentroheni pavetėdijshėm, derisa nė njė ambient tjetėr
masiv, ku janė prezentė njerėz me respekt etj., ju duhet ta aktivizoni
koncentrimin e vetėdijshėm. Nė librin Sistemi im i suksesit, autori Oskar
Shelbah nė lidhje me koncentrimin thotė: Koncentrimi ėshtė faktori mė i
rėndėsishėm me rastin e punės mendore tė njeriut tė suksesit; me ndihmėn e
tij bėhet i mundur, jo vetėm mendimi i vetėdijshėm logjik, por edhe
mendimi i ndėrdijshėm logjik si krijim, do tė thotė krijim produktiv
shpirtėror. Tė koncentrohesh do tė thotė: tė pėrmbahesh, tė pėrqendrohesh
nė njė pikė, e pastaj kėtė ta vėsh nėn dritėn e qartė tė vetėdijes,
d.m.th., ta kapėsh dhe ta kuptosh me tė gjitha hollėsitė e saj.
Ushtrimet pėr arritjen e koncentrimit janė tė shumta dhe tė
ndryshme, por kėtu do ti cek vetėm disa, tė cilat konsiderohen si mė tė
suksesshmet:
a) Para se tė shkoni pėr tė fjetur, bėjeni shprehi qė
rrobat tuaja ti rregulloni me kujdes, duke iu dhėnė mė kėtė rast ai veprim
njė kėnaqėsi tė veēantė.
b) Ēdo obligim
mundohuni ta kryeni me vullnet deri nė fund, pavarėsisht nga pengesat dhe
vėshtirėsitė qė ju paraqiten; mundohuni ti mėnjanoni ato pa shqetėsime, si
pengesa e vėshtirėsi normale.
c) Merreni njė libėr
dhe lexojeni nė njė vend publik, zakonisht nė ndonjė qendėr ku frekuentimi
i masės ėshtė i dendur dhe ka shumė zhurmė, duke u munduar qė ta kuptoni
pėrmbajtjen e tekstit, pa u shqetėsuar apo dekoncentruar nga zhurma. Njė gjė
tė tillė mund ta provoni edhe nė shtėpi, nėn zhurmėn e kasetofonit ose
televizionit etj.
d) Merreni njė gotė tė mbushur me ujė nė dorėn e
djathtė, pėrkatėsisht me krahė tė zgjatur, duke e mbajtur atė nė atė pozitė
2-3 minuta dhe gjatė kėsaj kohe tė mos ju derdhet asnjė pikė ujė. Pastaj
provojeni edhe me dorėn e majtė. Koha e ushtrimit zgjatet gradualisht, pėr
ēdo javė nga njė minut, derisa tė arrini qė gotėn ta mbani nė atė pozitė sė
paku 10 minuta.
e) Merreni ndonjė fotografi tė ndonjė personaliteti qė e
adhuroni ose tė ndonjė anėtari tė familjes, vendoseni para syve dhe
vėshtrojeni pėr njė minutė, dhe pastaj, pas mbylljes sė syve, mundohuni ta
pėrfytyroni atė figurė shpirtėrisht, mundėsisht me tė gjitha detajet. Ky
ushtrim ėshtė ndėr ushtrimet mė tė mira tė koncentrimit vizual, dhe duhet
tė ushtrohet derisa tė arrihet, qė symbyllurazi tė shihet fotografia, e
tillė ēfarė ėshtė nė realitet.
Pasi tė arrini ti pėrvetėsoni kėto ushtrime, mund tė vazhdoni
me tė tjerat. Por, nuk ėshtė e preferuar qė tė kalohet nė ushtrimin tjetėr
pa e pėrsosur tė para, pasi qė tė gjitha ushtrimet janė tė lidhura ngushtė
mes veti dhe efekti i dėshiruar i tyre do tė japė rezultat vetėm kur tė
zotėrohen qė tė gjitha nė mėnyrė tė plotė.
Forcimi dhe stabilizimi nervor
Me arritje tė dėshiruar tė koncentrimit, ju faktikisht keni
arritur edhe njė lloj stabilizimi nervor. Forca nervore paraqet kushtin
kryesor pėr arritjen e magentizmit personal dhe aftėsinė e hipnotizimit,
sepse i dobėti nuk mund tė mbisundojė mbi mė tė fortin. Fjala nerv, rrjedh
nga latinishtja qė do tė thotė: dell, damar. Nė kuptim figurativ do tė
thotė:
a) gjendje e pėrgjithshme e njeriut, sjellje, qėndrim a
ndjeshmėri qė varet nga gjendja e acaruar e sistemit nervor;
b) tėrėsia e energjive tė brendshme, qė ve nė veprim
njeriun pėr tė arritur diēka;
c) forcė e brendshme pėr tė shprehur diēka;
d) pjesa mė e rėndėsishme, thelbi i diēkaje etj.
Kjo do tė thotė se sistemi nervor paraqet koordinatorin
kryesorė nė funksionimin dhe harmonizimin e organizmit nė pėrgjithėsi.
Pra, nėpėrmjet nervave, truri baraspeshon funksionimin e tė gjitha
organeve, e ky funksionim, nė tė vėrtetė, ėshtė vetė jeta. Prandaj, vetė
stabilizimi i sistemit nervor ka rėndėsi shumė tė madhe, jo vetėm pėr
arritjen e ndonjė qėllimi tė dėshiruar, por edhe nė gjithė kontinuitetin e
rrjedhave tė jetės.
Njerėzit nervoz janė njerėz me nerva tė dobėta ose tė sėmurė dhe
kėshtu ata nuk mund tė kenė forcė sugjestive e aq mė pak hipnotike.
Simptomat qė tregojnė nervozen janė tė ndryshme si: brejtja e thonjve me
dhėmbė, luhatja nė karrige, shėtitje nėpėr dhomė, gjestikulimi gjatė
bisedės, lėvizja e ndonjė objekti nėpėr duar etj., pa pasur ndonjė shkas.
Kėto simptome, nė qoftė se vėrehen, duhet patjetėr tė mėnjanohen. Duke i
mėnjanuar kėto veprime, njėkohėsisht i shėrojmė edhe nervat.
Pėr ti mėnjanuar kėto simptome pėrdoret metoda e relaksimit.
Kjo metodė ėshtė e njėjtė si ajo e psikanalizės, por kjo ka njė pėrparėsi,
sepse mund tė zbatohet nė ēdo vend dhe nė ēdo kohė, si ditėn ashtu edhe
natėn.
Duhet ta merrni pozicionin qė ju pėrshtatet mė sė miri, ulur
ose shtrirė. Mbyllni sytė dhe filloni ti largoni tė gjitha brengat dhe
mendimet negative qė ju shqetėsojnė. Pastaj filloni tė meditoni se duhet
gjithnjė tju shmangeni kėtyre vetive negative, tė cilat, nė fakt, janė
simptome tė nervozes. Mėnjanoni ēdo dyshim nė suksesin tuaj, pasi qė dyshimi
ėshtė armiku kryesor i sukseseve. Pasi tė jeni relaksuar, pėrpiquni tė
mendoni (pėrfytyroni) ndonjė sekuencė nga njė ngjarje qė ju sjell
kėnaqėsi shpirtėrore, pra, ndonjė ngjarje qė ju ka lėnė pėrshtypje tė
thella pozitive nė ndėrdijen tuaj, e cila me anė tė relaksimit do tju
ringjallė prapė ato kėnaqėsi dhe do ta harmonizojė edhe gjendjen tuaj
shpirtėrore.
Ushtrimet duhet tė zgjasin prej 5-15 minuta. Por munden, sipas
vullnetit dhe dėshirės, tė vazhdohen edhe deri nė 30 minuta e mė tepėr.
Nė qoftė se gjatė ushtrimit tė metodės sė psikanalizės keni
vėrejtur se keni veti tė shumta negative, atėherė edhe ushtrimet duhet tė
pėrsėriten mė shpesh, sė paku njė herė nė ditė.
Nuk ėshtė me rėndėsi se i ēfarė karakteri ėshtė mendimi a
pėrfytyrimi, me rėndėsi ėshtė qė ju tė arrini ta ndryshoni gjendjen
shpirtėrore nė kuptim pozitiv brenda kėtyre minutave, nga gjendja e tendosur
nė gjendje tė qetė, e kjo bėhet vetėm duke pėrfytyruar ndonjė rast, siē
thamė mė lartė, me pėrshtypje tė forta pozitive.
Vazhdon...
|