Lindur nė Galicė tė Drenicės, rrjedh nga njė
familje bujare me njė traditė tė trashėguar tė atdhetarisė brez pas brezi.
Azemi qysh i ri, duke dėgjuar nėpėr odat tona pėr bėmat e trimave tė kohės
si: Ahmet Delisė, Hasan Prishtinės, Isa Boletinit, Bajram Currit e shumė tė
tjerėve, tė cilėt po pėrpiqeshin pėr njė organizim tė mirėfi lltė
mbarėpopullor nė luftėn pėr ēlirim dhe bashkim kombėtar, e kuptoi mė se
qartė fi llim e kėsaj rruge, andaj pa hezitim e me pėrkushtim iu bashkua
kėsaj lėvizjeje. Ai, sė bashku me shokė, sė pari formoi ēetat e kaēakėve,
pra radhėt e armatosura, e mė pastaj kjo Lėvizje mori pėrmasat e kohės qė
veproi dhe u njoh tėrė kohėn si Lėvizja e Kaēakėve tė Kosovės. "Kaēak"- nė
gjuhėn turke do tė thotė "ilegal". Kėsaj Lėvizjeje nė fi llim i priu Shaqir
Smaka i Kastriotit tė Drenicės e pas rėnies sė tij me pietet i priu pėr 12
vjet me radhė Azem Bejtė Galica. Ai me ēetat e Drenicės, si tė thuash, ishte
bosht i kėsaj Lėvizjeje dhe mbante lidhje tė forta mė krerėt mė pėrparimtarė
tė kohės, si: Hoxhė Kadrinė, Hasan Prishtinėn, Bajram Currin e tė tjerė.
Lėvizja Kaēake atė kohė ishte bėrė sinonim i
lėvizjes sė masave tė gjėra popullore, ngase mbronte interesat dhe aspiratat
tona tė pėrgjithshme pėr liri e bashkim kombėtar. Nga vitet 20 tė shek. XX
Lėvizja Kaēake e Kosovės kulmoi duke u bėrė e vetmja forcė reale nė tabanin
kombėtar. Qeveria e Beogradit u shtrėngua qė tė mos kursejė forcat e veta tė
xhandarmėrisė pėr tė asgjėsuar Azemin dhe bashkėluftėtarėt e tij. Lėvizja e
Kaēakėve tė Kosovės kishte orientim demokratik, pėr kėtė mėritėn mė tė madhe
pa dyshim se e kishte Komiteti i Maleve tė Kosovės dhe personalitetet qė
drejtonin atė.
Krahas luftėrave tė njėpasnjėshme qė Azemi i
bėnte kundėr pushtuesit serb, ai dėnonte rėndė edhe hafi jet e spiunėt, tė
cilėt po i shėrbenin pushtuesit. Kėtė Azemi edhe e kishte zbatuar nė disa
raste, duke i dėnuar bashkėpunėtorėt e pushtuesit. Nė njė rast ai kishte
dėnuar njė tė tillė qė ishte bashkėpunėtor i Kost Peēancit. Azemi kishte
marrė tė dhėna tė sakta se mė 29 janar tė vitit 1919, Kostė Peēanci me njė
tog xhandarėsh tė regjimentit tė 21-tė tė divizionit tė Prishtinės do tė
shoqėrohej nga njė hafi je shqiptar, tė cilėt do tė shkonin nė drejtim tė
Pejės, duke kaluar nėpėr Runik.
Azemi Bejta me shokė i vunė pritė kėtij
divizioni, duke eliminuar hafi jen dhe duke lėnė tė vrarė po ashtu edhe 29
xhandarė serbė. Ky ėshtė vetėm njė episod nga dhjetėra e dhjetėra luftėra e
pėrleshje tė Azem Bejtės kundėr forcave tė armatosura e pushtuese serbe.
Azemi bashkėpunonte ngushtė me shokėt e tij qė
drejtonin masat popullore nė krahinat e tjera tė vendit, si: me Sadik Ramėn
e Gjurgjevikut, me Hasan Ferrin nga Plava, Isuf Mehanin e Sanxhakut, Idriz
Seferin e Moravės sė Gjilanit, Kalosh Danin e Kėrēovės etj. Kėshtu ai i
konsolidoi radhėt e veta. Nė maj tė vitit 1919 Azem Bejta kishte pas vetes
rreth 8.000 deri 10.000 luftėtarė e qė nė aksionet e para prenė lidhjet
telefonike tė Mitrovicės me rrethe tė tjera. Mė 12 maj Pashiqi ishte pėr
vizitė nė Francė dhe atje e alarmojnė nga Beogradi me anė tė telegramit:
"Popullata e Drenicės nė krye me Azem Bejtėn janė ngritur nė kryengritje
dhe ēdo hap pėr tė ndėrruar diēka ėshtė i kotė!"... Kryeministri Pashiq i
kthen telegramin Qeverisė sė tij, nė tė cilin thuhej: "Tė merren tė gjitha
masat pėr ta shtypur popullin shqiptar tė rebeluar!". Kėtu shihet qartė se
qeveria serbe me kėtė dėshironte tė godiste me tė gjitha mjetet e veta
luftarake kokėn e lėvizjes ēlirimtare tė Kosovės nė krye me Azem Bejtė
Galicėn. Hordhitė serbe e rrethuan atė disa herė pėr ta likuiduar, si nė:
Abri, Radishevė, Kotorr, Ēiēavicė etj. Por ai gjithherė doli fi timtar.
Veēojmė rrethimin qė iu bė mė 1920 nė muajin shkurt nė fshatin Gradicė. Nė
kėtė rrethim tė hekurt qė nga mėngjesi i asaj dite u zhvillua njė luftė e
ashpėr ndėrmjet forcave tė mėdha tė xhandarmėrisė serbe dhe luftėtarėve
shqiptarė nė krye me Azemin dhe dhjetėra shokė tė tij, si: Mehmet Delinė e
Radishevės, Fazli Beranin, Ajet Ēaushin etj. qė rezistuan tėrė atė ditė tė
ftohtė shkurti, madje duke i lėnė tė vrarė armikut rreth 30 ushtarė. Azemi
me shokė ēau rrethimin, duke i mbetur njė bashkėluftėtar i ēlirimtares i
vrarė dhe disa tė tjerė tė plagosur. Me veprime tė matura e tė vendosura
Azemi arriti qė palėn serbe ta bindė se ka tė bėjė me njė forcė reale me tė
cilėn duhet biseduar e dialoguar, pasi qė me forcė nuk e shtypėn dot. Si
rezultat i tėrė kėsaj u njoh zona e lirė e Drenicės qė nga populli atė kohė
u quajt "Arbėria e Vogėl".
Kjo marrėveshje ndodhi nė qershor tė atij vit,
madje kishte edhe njė mori zonash tė tjera tė lira si ajo e Junikut, e Hasit
etj. Si gjithmonė, edhe kėsaj radhe, pushtuesi serb veproi me prapaskenė:
kushtet e marrėveshjes mbi "zonat e lira" ishin qė prijėsit tė merreshin me
qetėsimin e rendit, qė tė mos merreshin me aksione tė armatosura, qė tė
respektohej marrėveshja mbi "paqen e zonave tė lira" etj. Autoritetet e
Beogradit, si Neshiqi e Vujiēiqi, u munduan qė me dredhi tė bisedojnė edhe
me udhėheqėsit e tjerė tė ēetave: me Mehmet Delinė, Fazli Beranin etj., por
pa sukses. Gjatė kėsaj kohe Azem Bejta ngriti edhe kullėn nė Galicė dhe deri
diku respektoi marrėveshjen mbi atė "paqe"... Edhe pėrkundėr kėtij
pasiviteti tė ēastit Azemi gėzonte autoritet tė gjerė tek masat, sepse gjatė
gjithė atyre luftėrave me okupatorin serb, ai kishte dalė gjithmonė fitimtar
dhe ishte treguar strateg i mirė, kėshtu qė doli edhe fj ala se Azem Bejta
po fluturon me kalin e tij, se ėshtė i pakapshėm, se nuk e merr plumbi etj.
Ndėrkaq populli i thuri edhe kėngė lavdie qė
ende janė nė kujtesėn tonė kombėtare, si: "Me dy trima qė i ka Shqipnia, si
ka mbreti as shtatė krajlia Azem Bejta e Mehmet Delija, me ta nė sherr ka ra
Serbia"...Gjatė tėrė kėsaj kohe Serbia bėnte planet e veta pėr likuidimin e
kryeparėve tė ēetave dhe pėr shtypjen e Lėvizjes Kaēake nė pėrgjithėsi,
kėshtu qė pėrfi toi nė kohė e me armatimin mė tė rėndė mė 14 korrik 1924
rrethoi Galicėn, Lubavecin dhe Mikushnicėn.
Filloi njė luftė e pabarabartė dhe e
pamėshirshme. Pas njė kohe, Azemi me disa shokė arriti ta ēajė rrethimin,
mirėpo nė tėrheqje e sipėr, nė afėrsi tė fshatit Mikushnicė, Azemi goditet
rėnde nga njė plumb ogurzi, disa nga shokėt e tij vriten e shumė tė tjerė
plagosen. Shokėt Azemin e plagosur e marrin mbi supe e diku sigurojnė njė
qerre me qe dhe marrin rrugėn nė drejtim tė Gjurgjevikut e mė tej pėr tė
shkuar nė drejtim tė Shqipėrisė sė pavarur, ku sapo kishte triumfuar
Revolucioni Demokratik i Qershorit. Kėtė e kishte dėshiruar edhe Azem Bejta
pasi qė paraprakisht ishte njoftuar nė detaje nga patriotėt demokratė si
Hasan Prishtina e Bajram Curri.
Gjatė rrugės Azemi vdes, ndėrsa shokėt e tij me
anė tė disa litarėve e lėshuan nė njė shpellė tė thellė rreth 30 metra dhe
vdekjen e tij e mbajtėn sekret para armikut. Nė kėtė mėnyrė nėn emrin e
Azemit vazhdoi edhe pėr disa kohė rezistenca e Lėvizjes Kaēake. Ndėrkaq
bilanci i egėrsisė serbe mbi Arbėrinė e Vogėl ishte me pasoja tė rėnda, me
mbi 75 civilė shqiptarė tė vrarė, qindra tė plagosur, mbi 123 shtėpi tė
djegura e tė bėra rrafsh me tokė, sė bashku me to edhe Kulla
e Azemit, qindra bagėti tė grabitura me gjithė pasuritė e
tjera. Nami pėr Azemin jetoi gjatė edhe pas vdekjes sė tij. Lėvizja kaēake
vazhdoi rezistencėn nėn emrin e tij tė prirė nga Mehmet Delia, qė njihej me
emrin Mehmeti i Vogėl sė bashku me Shotėn duke dhėnė kushtrimin: Oooo prite,
prite Azem Galicėn, ooo hej!...
Kujtimi pėr tė do tė rrojė pėrherė. Azem Bejta
me luftėn dhe sakrificat e tij pėr ēlirim kombėtar zuri vendin e nderit nė
faqet e historisė sonė tė ndritur e tė shkruar sa e sa herė me gjak. Ai
ishte dhe mbeti simbol i rezistencės kundėr armikut pėr liri kombėtare,
ishte dhe mbeti prijėsi i Lėvizjes Kaēake gjithėpopullore.
P. S. Edhe sot e gjithė ditėn (qė mbi 15 vjet),
prijėsit e institucioneve tė shtetit tė Kosovės nuk u kujtuan qė pėr hir tė
gjithė kėsaj sakrifi ce, pėr hir tė kėsaj fi gure kaq markante, pėr hir tė
veprimtarisė sė Lėvizjes Ēlirimtare tė burrave tė dheut, ta pėrkujtojnė kėtė
fi gure kaq madhore me njė akademi solemne - mund tė jetė shkaku i mungesė
sė kohės, ngase kėto institucione ishin tė zėna me pėrkujtimin e Fadil
Hoxhės, tė Mahmut Bakallit etj. Ėshtė obligim i shtetit tė Kosovės, qė mė
pas tė ringrihet Kulla e Tij - legjendė, qė do tė personifi konte vatrėn
ēlirimtare nga kanė dalė shkėndijat e qėndresės sė popullit tonė tė zhuritur
pėr liri! Mbase Qeveria ka punė e halle mė tė mėdha?!...
Pjesė nga libri
Shkrime publicistike
|