|
Hekuran Toska dhe Rubin Kuqi ishin dy shokė tė
ngushtė. Jetonin nė njė lagje tė Therandės dhe, pothuajse gjatė gjithė
kohės, ishin bashkė. Vetėm gjumin e bėnin nėpėr shtėpitė e tyre. Qė nga
shkolla fillore ishin nė tė njėjtėn klasė, bile ulur edhe nė tė njėjtėn
bankė. Nė moshėn fėmijėrore ishin vėllazėruar - kishin prerė pakė gishtat
tregues dhe kishin pėrzier gjakrat. Tė gjithė ua kishin lakmi shoqėrinė e
tyre.
Pasi kryen shkollėn e mesme vazhduan studimet nė
Universitetin e Prishtinės: Rubini nė fakultetin Juridik, ndėrsa Hekurani nė
atė Teknik. Shoqėrinė nuk e ndėrprenė as atje.
Pothuajse, gati njė vit pas fillimit tė
studimeve, Rubini pėson nė njė fatkeqėsi, ku humb jetėn - goditet nga njė
makinė, vozitėsi i sė cilės ishte i dehur. Lajmi pėr humbjen e shokut mė tė
afėrt e goditi rėndė Hekuranin. Iu errėsua shkėlqimi i ēdo gjėje nė botėn,
tė cilėn ata, e kishin ėndėrruar krejt ndryshe. Para syve tė tij gjithēka
dukej e zbehur, e pavlerė...
Personalisht e dėrgoi trupin e shokut tė tij pėr
ta varrosur nė qytezėn ku ata kishin lindur, rritur sė bashku dhe pėrjetuar
ndjesitė mė tė kėndshme tė jetės. Ishte aq i pikėlluar se qė babai i
Rubinit, e mbante gjatė gjithė kohės pranė vetes. Por edhe tė gjithė ata qė
vinin nė tė pame e ngushėllonin sikurse tė ishte anėtarė i familjes Kuqi. Nė
realitet, ai edhe ashtu ndjehej.
Me ditė tė tera, pas humbjes sė shokut tė tij,
shėtiste pa asnjė cak! Ndėrpreu studimet dhe u kthye nė Therandė. E
vizitonte ēdo ditė varrin e Rubinit dhe qėndronte pran tij me orė tė tėra.
Filloi tė dobėsohej, pasi nuk i kushtonte rėndėsi ushqimit, dhe nė kėrkim tė
ngushėllimit, zbutjes sė dhembjes shpirtėrore pėr humbjen e shokut, filloi
ta konsumoj edhe alkoolin... dhe pas pak javėsh pėrjeton sulm nė zemėr...
Rrėfimi i tij pėr kėtė rast ėshtė mjaft
interesant, prandaj edhe po e sjellim pėrmes kėtij artikulli:
Kur isha nė prag tė vdekjes, pra kur pėsova
sulm nė zemėr, disi u ndava nga trupi im fizik. Nė ato ēaste e ndjeva se
Rubini ishte pranė meje. E shihja si shpirt - trup astral, dhe e ndjeja
pranin e tij - ishte ndjesi e ēuditshme qė nuk e njihja nga bota reale! Pa
lėvizur kokėn unė arrija tė shihja gjithkah!
Nuk e shihja trupin e tij material. Asgjė nuk
arrija tė vėrej nga format materiale, por e shija qartė pamjen e tij - tė
tėrėn! Nė veēanti ishin tė theksuar dhėmbėt e tij tė bardhė dhe sytė e zi,
tė mėdhenj e tė shkėlqyer. Rubini ishte aty, por siē thashė, pa trup
material (fizik). Ishte kjo njė lloj strukture e tejdukshėm pėrmes sė cilės
arrija ta dalloja shumė mirė ēdo pjesė tė trupit tė tij: duart, kėmbėt,
kokėn etj. por pa rroba, megjithėse ky shikim nuk ishte fizik.
Pas pak fillova ta pyes: Rubi, ku po shkoj tash
unė? Ēfarė ka ndodhur me mua? A jam i vdekur apo jo?, por ai nuk mė
pėrgjigjej. Nuk e tha as edhe njė fjalė!
Trupi im astral, shpirti im, apo nuk di si ta
quaj, shėtiste nėpėr dhomė e Rubini levitonte bashkė me mua. Nuk mė largohej
pėr asnjė ēast. E kisha njė ndjesi se ishte disi i pikėlluar - sė paku ashtu
mė dukej mua!
Kur mjekėt pėrpiqeshin tė mė kthenin nė jetė, ai
me kėrshėri, bashkė me mua, shikonte trupin tim mbi krevat, dhe dridhej nė
momentet kur ai goditej nga aparati i elektroshokut. Mė kujtohet gjithashtu,
dhe atė shumė mirė, se u ndjeva shumė keq, disi i mjerė, para se ta humb
kėtė vizion - faktikisht nė ato ēaste unė isha kthyer nė jetė, por isha
akoma nė gjendje kome.
Tani e shija Rubinin nga trupi im fizik! Ai
qėndronte pezull mbi mua, dhe prapė vazhdoja ta pyesja: Ēfarė po ndodh
Rubi?- por ai prapė nuk mė pėrgjigjej.
Rubini iku atė moment kur mjeku tha: Pėr Zotin
ky djalosh do tė mbetet gjallė!. Dhe atėherė, para se tė largohej u mundua
tė thotė diēka, por pa sukses. Buzėqeshi ėmbėl dhe u largua. Kėtė pėrjetim
nuk do ta harroj kurrė.
Nuk po arrij ta kuptoj as sot e kėsaj dite, se a
po mė priste Rubini tė kaloj edhe kufirin e fundit dhe tė mė pėrgjigjej dhe
sqaronte se ēfarė nė tė vėrtet kishte ndodhur me mua, apo dėshironte tė mė
inkurajoj, tė mė jep zemėr dhe guxim, tė mė nxis qė unė atė kufi mos ta
kaloj, pasi kam arsye pėr tė jetuar edhe mė tej!!! Pavarėsisht tė gjitha
kėtyre, ai u tregua se ishte shoku im mė i mirė - shoku i vėrtet. Dėshmoi se
shoqėria hyjnore nuk vdes asnjėherė - ajo mbetet e amshuar.
Rrėfimi i Hekuranit nuk ėshtė tregim i pazakontė
- pėr raste tė tilla kemi lexuar dhe dėgjuar sa e sa herė. Shumė njerėz qė
kanė pėrjetuar vdekje klinike, dėshmojnė se e kanė parė trupin e tyre
fizik, por edhe tė personave tė tjerė e edhe tė familjarėve, bile i mbajnė
mend edhe bisedat e tyre gjatė atyre ēasteve kritike. Ėshtė kjo dukuri,
njė projeksion mental nė ato ēaste apo realitet i pakapshėm pėr shqisat tona
tė kufizuara, do tė mbetet, me gjasė, edhe gjatė enigmė e pazgjidhur pėr
qenien njeri.
Bazuar nė njė ndodhi tė vėrtet
|
