|
EDHE BALLKANI DUHET NĖ UE, POR...
Ballkani, ky rajon me njė pozitė tė volitshme
gjeografike, me pozitėn e tij tė pėrshtatshme nė paralelen e 40, me 270 ditė
me diell,12 gadishull me ujė, me klimė alpine kontinentale dhe mesdhetare,
por edhe me konceptin e miteve, legjendave, idoleve, autoktonisė dhe
origjinalitetit, historisė, traditės, virtyteve, vlerave, filozofive tė
ndryshme, bastion i mburrjeve dhe i krenarive tė tepruara. Mburrjet dhe
krenaritė e tepruara ballkanike pėrpos qė kanė zėnė njė vend tė rėndėsishėm
nė analet botėrore, kanė sensibilizuar udhėheqės tė mėdhenj, perandorė,
mbretėr, gjeneralė
qė tė ndėrmarrin hapa tė nevojshėm dhe domosdoshėm pėr
tė ndaluar impaktet e kėsaj mburrjeje tė tepruar dhe krenarie tė ekzagjeruar
edhe nė pjesė tė ndryshme tė globit. Ky rajon i cili cilėsohet si rajon
problematik, pėr shkak tė luftėrave dhe konflikteve permanente nė tė
kaluarėn e deri nė fund tė shekullit tė kaluar, ka sfiduar Evropėn e vjetėr,
tė qytetėruar dhe tė civilizuar. Ndonėse popujt e Ballkanit janė tejet
solidarė, ata njėkohėsisht janė edhe tejet impulsiv dhe nuk mund ta durojnė
njėri-tjetrin, respektivisht prezencėn e njėri-tjetrit. Kjo ka qenė si shkak
i fillimit tė shumė luftėrave dhe konflikteve, tė cilat kanė pasur edhe
impakte botėrore. Me tė drejtė ėshtė konkluduar se Ballkani (s`)ėshtė
prodhuesi mė i mirė i historisė, e shumė pak konsumues i saj, sepse ai edhe
pse ka prodhuar shumė histori, nacionalizmat e shfaqura nė aspekte negative
dhe nė dėm tė popujve tė tjerė, shpesh nė performimin e shovinizmit kanė
krijuar vetėm probleme. Ėshtė koha qė ky rajon tė lėrė pas tė kaluarėn e
bujshme dhe problematike, e tė fokusohet nė aktualitetin dhe nė
futurologjinė e tij. Edhe pse Bizmarku thoshte vazhdimisht: Mos u merrni me
popujt e Ballkanit, se ata janė grindavec dhe konfliktuoz13 ndėrsa,
realiteti dėshmoi tė kundėrtėn. Duke mos u marr me Ballkanin, Evropa shpesh
ndodhej nė pikat kulminante tė rrezikshmėrisė tė tė qenit si Evropė. Kjo u
dėshmua edhe nė luftėrat e fundit nė rajon.
Ajo duke mos u marr sa duhet me kėtė rajon,
lejoi luftėrat e pėrgjakshme, cilėt nuk ishin parė qė nga lufta e dytė
botėrore. Andaj besojmė se tani Evropa e ka kuptuar rėndėsinė e madhe tė
Ballkanit dhe tė moslėēitjes sė tij. Por, Evropa nuk mund tė fajėsohet pėr
lėēitjen qė ja bėjmė ne vetvetes sonė si ballkanas, sepse viteve tė fundit
Evropa ėshtė sensibilizuar mjaft pėr ta futur edhe kėtė rajon nė familjen e
madhe evropiane. Kjo dėshmohet me marrėveshjet e shumta tė UE-sė me shtetet
e Ballkanit, me marrėveshjen pėr stabilizim dhe asocim, ndėrmjetėsimi pėr
ndėrprerjen dhe parandalimin e konflikteve nė Ballkan, e sė fundi edhe me
heqjen e vizave, respektivisht me lehtėsimin pėr lėvizshmėri tė qytetarėve
tė disa shteteve tė Ballkanit, nėpėr Evropė. Ballkani si rajon duhet tė jetė
koshient, se nuk duhet tė pritet asgjė nga Evropa, pa mos u vetėdijesuar dhe
ndėrmarrė diēka pozitive nga vetė Ballkani. Ai duhet tė ketė tė qartė se sa
kohė qė vonohet pėr integrim nė Evropė, aq mė shumė qytetarėt e vetė
irritohen dhe aq mė shumė probleme do tė ketė. Pėr kėtė shtetet e Ballkanit
duhet tė kenė parasysh se integrimi nė UE ėshtė investim, respektivisht
demonstrim i kapaciteteve dhe njė lloj gare. Shtetet ballkanike nuk duhet
absolutisht tė harrojnė Kriteret e Kopenhagės tė vitit 1993: kriteret
politike, ekonomike dhe juridike si dhe ato tė Madridit tė 1995-sė, si
shtojcė apo suplement, kriteret e kapaciteteve administrative tė shtetit.14
Qė Ballkani tė jetė pjesė e UE-sė dhe tė integrohet, ose nė formė tė
grup-shteteve, ose secili shtet veē e veē, (kjo nuk ka rėndėsi) mė me
rėndėsi ėshtė qė tė kultivohen raporte tė mira ndėrfqinjėsore, tė
respektohen tė drejtat e njeriut e shumė gjėra tė tjera. Si kritere politike
llogariten kėtu: stabiliteti politik, i cili mungon nė Ballkan me gjithė
pėrparimet prej breshke, demokracia, si koncept mė i pėrdorur teorik nga
goja e ballkanasve dhe nga politikanėt ballkanas, me ē`rast ėshtė dėshmuar
se ende Ballkani ėshtė larg demokratizimit tė duhur, sundimi i ligjit, ku
dihet se kjo ėshtė pika mė problematike pėr Ballkanin apo pėr shtetet e
Ballkanit. Ballkanasit janė tė parėt qė sjellin ligje, qė stėrzgjatin
procedurat parlamentare, qė i zgjasin fjalimet nėpėr foltoret e
parlamenteve, qė sjellin vazhdimisht ligje, por qė nuk implementojnė
praktikisht shumicėn e atyre ligjeve qė sjellin, tė drejtat e njeriut, qė
janė me rėndėsi tė madhe dhe tė patjetėrsueshme e dihet dhe shihet se ky
kusht apo parim ėshtė mė i keqpėrdoruri nė Ballkan, sepse ende ka shtete
ballkanike si Serbia qė refuzon denacifikimin, nuk kėrkon falje pėr krimet e
bėra ndaj shteteve fqinje, pengon zhvillimin normal dhe konsolidimin e
institucioneve kosovare, nuk dorėzon kriminelėt e luftės, etj.
Pjese nga libri " Shpalosja e labirinthit"
|
