|
PARATHĖNIE
Njė ndėr revistat mė
tė vjetra dhe tė njohura nė botė ėshtė Nacional Geographic. Kjo revistė u
themeluam nė Uashington nė vitin 1888, nga njė grup njerėzish me profesione
tė ndryshme. Ata ishin zbulues, gjeograf, mėsues, jurist, udhėtarė,
hartograf, oficerė ushtrie, ekonomistė etj. Pra, njerėz intelektualė qė
kishin njė pasion tė madhe pėr natyrėn, etjen pėr tė mėsuar pėr popujt dhe
kulturat e tyre. Kėta njerėz bėnė zbulime tė mėdha gjeografik si: Kanonin e
Madh, Gurin e Verdhė, ngulėn flamurin amerikan nė cepin mė verior tė tokės,
matėn lartėsitė mė tė larta tė maleve, pėrcaktuan shpėrndarjen e florės dhe
faunės, na bėnė tė njohur doket dhe zakonet e popujve duke sjellė jetėn e
vėrtetė tė njerėzimit pa censurė, ashtu siē e shikonin dhe ishin njerėzit me
tė mirat dhe tė kėqijat e tyre.
Nė revistėn Nacional
Geographic e cila tashmė botohet nė disa gjuhė tė botės ėshtė shkruar nė
faqet e saj dy herė pėr shqiptarėt dhe Shqipėrinė. Pėr herė tė parė u ka
kushtuar vėmendje shqiptarėve nė vitin 1931, 56 faqe, ndėrsa herėn e dytė
pas rreth 70 vitesh mė 2000, 30 faqe. Pėr lexuesin kėtė herė do sjellim tė
plotė revistėn Nacional Geographic tė vitit 1931 e cila ishte suplement i
gazetės greke TO VIMA nė maj tė vitit 2003. Nė kėtė numėr tė kėsaj reviste
pasqyrohet njė vėzhgim shumė interesant i Melville Chater ishte zbulues,
studiues, gazetar dhe autor i librave: Ditėt Dalmate, Aty ku priten
kufijtė e lindjes sė diellit, Udhėtari mė i madh i Historisė. Ai ishte
bashkėpunėtor i revistės Nacional Geographic, dhe sė bashku me shoqėruesin
e tij Nexhdet Kurraxhian, shqiptarin me banim nė SHBA qė nė udhėtim ėshtė
prezantuar me variantin amerikan tė emrit, Nik Karter, pėrgatisin numrin e
revistės sė shkurtit 1931, me njė material kushtuar tėrėsisht Shqipėrisė, me
titullin: "Shqipėria, Mbretėria mė e re e Evropės".
Gjatė leximit tė kėtij
materiali duhet pasur parasysh se shkrimi ėshtė bėrė pėrpara rreth 78
vjetėsh dhe pėr kėtė arsye mundet tė ketė pasaktėsi, opinione e vlerėsime,
tė cilat mundet tė jenė hedhur poshtė nga historia. Gjithsesi ėshtė njė
shkrim dashamirės dhe real, gjithmonė pėr vitet nė tė cilėn ėshtė shkruar.
Ku autori na sjellė doket, zakonet dhe pėrpjekjet e kombit shqiptar pėr
mbijetesė. Nė sy bie edhe trajtimi i gjenezės shqiptare duke na lė tė
kuptojmė se z.Chater ka bėrė kėrkime shkencore mbi shqiptarėt dhe ēėshtjet
qė lidhen me ta.
Pėr shkak tė historisė
sė gjatė tė rajonit tonė shpesh herė mendojmė se shtetet e sotme tė
Ballkanit kanė njė jetė shekullore. Por kur gėrmojnė nėpėr faqet e historisė
sė vėrtetė do tė shohim se shumė shtete Ballkanike janė themeluar dhe kanė
krijuar historinė e tyre me gėnjeshtra dhe mite qė nuk kanė ekzistuar
asnjėherė. Ka nga kėto shtete Ballkanike qė duke pėrvetėsuar figurat
kombėtare tė kombeve tė tjera duan tė krijojnė historinė e tyre, por kjo
ėshtė njė metodė politike e dėshtuar pėr shek. XXI.
Bashkėpunėtori i
Nacional Geographic, Melville Chater, na shėtit nė Shqipėrinė e vitit
1931, tre vjet pas shpalljes sė mbretėrisė. Teksti ėshtė i shkruar me njė
vėshtrim tė mprehtė e depėrtues. Me shumė vlera janė edhe fotografitė e
kohės qė ka bėrė udhėtari i huaj Melville Chater dhe shumė udhėtarė tė tjerė
qė nėpėrmjet aparatit fotografik na sjellin Shqipėrinė dhe njerėzit e saj tė
atyre viteve. Siē thotė ai nė shkrimin e tij shqiptarėt fituan edukatėn e
qarkullimit me zor. Tregon se ato vite ekzistonte njė ligj, sipas tė cilit
ēdo banor i zonave fushore ishte pėrgjegjės pėr mirėmbajtjen e njė pjese tė
rrugės me gjatėsi gjashtė metra. Gjatė udhėtimit tė tij z.Chater, vėren se
shqiptarėt ende ruajnė zakonet e tyre tė vjetra tė trashėguara qė nga koha e
ilirėve.
Nė kėtė libėr tė vogėl
lexuesi do tė mėsojė edhe njėherė se shqiptarėt janė trashėgimtarė tė
ilirėve, dhe nuk kanė zbritur nga mali ashtu siē shkruajnė dhe pretendojnė
disa pseudohistorianė tė cilėt kanė botuar njė palo Enciklopedi qė vetėm
shkencė nuk kishte aty, por siē doli ishte njė pamflet qė i shėrbeu
politikės ditore primitive sllave.
Historiani Ferdinand
Schevill do tė shkruante nė librin e tij Ballkani, Historia dhe Qytetėrimi:
Vetėm dy gjuhė janė autoktone dhe tė mėdha greqishtja dhe shqipja, e
para ardhur nga errėsira egjeniane dhe e shkruar nė pergamenė
e nė letėr, e dyta kalėruar mbi natėn pellazgjike e gdhendur nė gurė,
nė gjak dhe nė shpirtėra...
Ky ėshtė njė vlerėsim
shkencor, sepse ėshtė vėrtetuar se shqiptarėt janė mė tė vjetrit qė e
shkruajtėn gjuhėn e tyre nė gur, e lanė tokėn me gjak dhe ruajtėn trashėgim
shpirtin pastėr
pellazgjik, ilir e arbėrorė.
Si pėrfundim le tė
jetė ky studim i amerikanit Melville Chater pėrgjigje pėr ata akademik qė
nuk duan tė lexojnė dhe tė dėgjojnė pėr historinė e vėrtetė tė popullit
shqiptar i cili jeton nė trojet e veta qė atėherė kur nuk kishte njeri
tjetėr nė Ballkan.
Arben LLALLA
|
