Kronologji e shkurtėr e
pėrdorimit tė kėtij simboli
1) Aparenca e parė
historike: afėrsisht nė vitin 2300 para erės sonė nė disa gdhendje qė
gjenden nė Lagash tė Babilonisė (Iraku i sotėm);
2) E shfaqur nė monumente tė qytetėrimit tė Hititėve, 1250 para
erės sonė;
3) E pėrdorur si simbol kryesor i Perandorisė sė Bizantit;
4) E pėrdorur nga Sulxhuket (Turqi) nė shekullin e 13 tė erės
sonė;
5) Pėr herė tė parė shfaqet e dokumentuar nė Evrope rreth vitit
1800 tė erės sonė (pikturat tė cilat e dokumentojnė ketė, ndodhen nė njė
manastir nė St.Emmeram/Regensburg tė Gjermanisė);
6) E pėrdorur pėr herė tė parė si simbol nė armatura nė Habsburg,
16 mars 1365;
7) Qė nga 1433 ėshtė pjesė simbolikes sė ushtrisė gjermane;
8) Qė nga shekulli i 15 ėshtė e pėrdorur nė Rusi, fillimisht nga
Carėt e tani nga shteti;
9) Shqipėria e pėrdor nė flamur dhe e ka simbol kombėtar. Ėshtė
simboli ynė mė i lashtė.
Ja se ē'simbolizon shqiponja me dy koka
Shqiponja me dy koka
konsiderohet nga shumė studiues si simboli mė i lashtė i botės. Ka
simbolizuar gjithmonė pushtetin. Nuk ka asnjė emblemė dhe asnjė kuptim
heraldik qė mund tė pėrafrohet me tė dhe tė jetė i mbushur me njė antikitet
tė tillė.
Po cila ėshtė rruga e kėtij
simboli nėpėr shekuj, ēfarė simbolizon ai nė tė vėrtetė, ku e ka zanafillėn,
pse e pėrdorin shumė shtete dhe ku mund tė ketė lindur?
Kėto dhe pyetje tė tjera
kanė qenė objekt i shumė studimeve tė cilėt janė bėrė nė lidhje me tė. Njė
nga kėto ėshtė ai qė shpjegimin nė lidhje me simboliken e shqiponjės me dy
koka e jep nėpėrmjet okultizmit. Le tė shohim se si ka ardhur deri nė ditėt
tona simboli ynė kombėtar, por mbi tė gjitha le tė shohim nėse ėshtė vėrtet
simboli ynė dhe a jemi tė sigurt nėse e dimė domethėnien e tij?
Pėr tė kuptuar se
ē'simbolizon shqiponja me dy koka duhet tė shikosh shumė larg nė lashtėsi.
Janė rreth 4300 vjet qė na ndajnė qė nga gdhendja mė e lashtė qė tregon njė
shqiponjė me dy koka (e gjetur nė Babiloni).
Nė tempullin e vjetėr
summer, nė qytetin Eshnunna (Tell Asmar), shfaqet simboli i njė shqiponjė me
dy koka. Shqiponja me dy koka ishte simboli i zotėve dhe prezantonte
pushtetin dhe absoluten. Ky simbol shfaqet nė monumentet e perandorisė sė
parė Hittite dhe i atribuohej perėndisė Nergal. Gjithashtu, ai ishte njė nga
simbolet mė tė fuqishme tė kulturės fenikase.
Pra, lashtėsia e kėtij
simboli daton qė nė fillimet e qytetėrimeve. Me e veēanta e tij qėndron nė
pėrdorjen e elementit tė dy kokave. Ėshtė pikėrisht ky detaj ai qė ėshtė
edhe ēelėsi i shpjegimit tė kuptimit tė kėsaj embleme tė lashtė.
Po si ka mundėsi qė ky
simbol i fuqishėm i botės antike dhe i qytetėrimeve mė tė njohura pagane tė
qėndronte nė tė njėjtin rang, tė ishte pėrsėri mė i fuqishmi i heraldikes
mesjetare, tė behej paradoksalisht simbol i krishterimit (perandoria
bizantine e kishte simbol kryesor ndėrsa kisha ortodokse edhe sot e kėsaj
dite e ka simbol shqiponjėn sė florinjtė me dy koka) dhe tė jetė edhe sot
simbol i shumė shteteve, ushtrive e shoqėrive?! Pėr tė bėre njė lloj
krahasimi, ndahet nė dy periudha pėrdorimi i kėtij simboli, nė erėn tonė dhe
para erės sonė.
Studiues tė ndryshėm tė
cilėt japin shpjegimin nė lidhje me ketė simbol, janė dakord nė tė njėjtėn
pikė. Ky simbol, nė fillimet e erės sonė pavarėsisht se u pėrdor nga mbretėr
e perandori, qėndroi vetėm si kompozim figurativ pasi kuptimi qė fshihte nė
vetvete, u kamuflua qėllimisht.
Prej kohėsh ėshtė arritur
nė pėrfundimin se ky simbol nuk ėshtė shqiponjė me dy koka, ashtu si
emėrtohet nga e gjithė bota, por ėshtė njė feniks, njė shpend legjendash e
mistik i cili nė lashtėsi ishte qenia mė magjike. Pėr tė kuptuar se pėrse, e
nga kush, ky simbol u transformua dhe u emėrtua shqiponjė me dy koka duhet
tė dimė se ēfarė simbolizonin kėto dy shpendė, shqiponja dhe feniksi nė
antikitet.
Simboli i shqiponjės gjatė
shekujve
Ka simbolizuar diellin,
zjarrin, ajrin, jetėn, qiellin dhe Zotat e diellit. Zeusi nė skeptrin e tij
mbante njė shqiponjė. Ajo ishte simbol i perėndisė qė drejtonte gjithė
hierarkinė qiellore (sipas mitologjisė sė grekėve tė lashtė, tė cilėt e
trashėguan ketė tė fundit nga pellazgėt.) Pėr paganėt, shqiponja, ajo
natyralja (me njė koke), ishte njė emblemė e Jupiterit, i cili ishte Zot i
moralit, ligjit, rregullit dhe dėnues i fajtoreve. Tek Druidet ajo ishte
simbol i qenies hyjnore.
Nė Enciklopedinė e Kelteve
thuhet se: "Shqiponja ėshtė emblemė e Zotėve tė Qiejve dhe e Diellit qė mbyt
errėsirėn. Shqiponja me dy krerė, ėshtė simbol i zotėve binjake dhe
simbolizon pushtet dhe gjithėdije tė dyfishtė. Ky ėshtė njė simbol me
origjinė Lindore dhe shfaqet gjithashtu edhe nė traditat e Eellsit dhe tė
Irlandės, por nė traditėn Kelte shfaqet mė rralle". Shqiponja dhe luani i
Innishoeen ishin tė pėrdorura si simbole kryesore keltiko- druide.
Sipas indianeve tė
Amerikės, shqiponja ėshtė pika nėpėr tė cilėn rrjedh energjia nė Botė.
Shqiponja gjithashtu kryen "udhėrrėfimin eterik mes boteve", ku ajo
shndėrrohet nė udhėheqėse dhe u sjell personave energjinė dhe informacionin
pėr tė kaluar nė botė tė tjera.
Nė vitin 102 para erės
sonė, konsulli romak Marius, dekretoi qė shqiponja me njė kokė tė bėhej
simbol i Perandorisė sė Romes (mė poshtė do tė shohim se pėrse Perandoria e
Romes pati ndikimin e shqiponjės me dy koka dhe kush e solli atė).
Besohet se flamuri i parė
standard i Profetit Muhamed, nė shekullin e 7-tė tė erės sonė, ishte njė
flamur pa asnjė lloj simbolike nė tė, kjo pėr tė qenė nė kundėrshtim me
flamurin kombėtar standard tė fisit pagan Quraish tribe, Al -Uqaab, i cili
kishte njė shqiponjė te zeze tė vendosur mbi njė sfond tė bardhe. Shqiponja
e tyre ishte e konsideruar si e shenjtė dhe besohej se merrte shpirtrat nga
Toka pėr nė qiell.
Shamanėt turq tė Azisė
Qendrore gjatė ritualeve tė tyre ndėrtonin njė shkalle me 7-tė ose 9-tė
stika druri dhe nė maje vendosnin shqiponjėn. Pėr ta, shqiponja ishte simbol
i hyjnores dhe ajo konsiderohej si roje dhe shoqėrues i shpirtrave nė
momentin e lėnies sė Tokės pas vdekjes.
Gdhendjet e gjetura nė
shkėmbinj nė kėto zona tregojnė se sa e rėndėsishme ishte kjo simbolike.
Religjioni shaman turk mbijetoi edhe pėr shumė kohe pas pranimit tė Islamit.
Tougrul Beig (993 - 1063 era jonė), themeluesi i shteti Selxhuk kishte
emėrtimin metaforik "Shqiponjė". Nė heraldiken e mesjetės dhe nė atė
moderne, shqiponja ėshtė simbol i guximit dhe mbahet pikėrisht pėr tė
treguar njė gjė tė tillė.
Shikim i shkurtėr mbi shqiponjėn me dy koka dhe heraldiken
Pėr tė lashtėt, shqiponja
me dy koka ishte emblemė e ekuilibrit i cili konsistonte nė njė trup tė
pėrbashkėt qė udhėhiqej nga dy koka, njėra femra tjetra mashkulli.
Gjithashtu ajo simbolizonte universin nė tėrėsi, i cili ishte i ndėrtuar nga
dy forca, ato superiore dhe ato inferiore.
Kjo qenie ėshtė perfekte
nga tė gjitha pikat e shikimit dhe perfeksioni ėshtė i tipizuar nė tė dyja
kokat, tė cilat kanė tė njėjtin dinjitet. Ėshtė emblemė e finalizimit tė
individit, ku shpirti arrin ciklin final dhe fuqinė absolute. Duke pasur njė
simbolike kaq tė fuqishme, ajo u pėrdor gjerėsisht nga shumė popuj.
Shqiponjat janė tė
pėrdorura nė heraldikė si nė formėn e pikturave ashtu edhe nė atė tė
gdhendjes. Jo vetėm shqiponja e plotė por edhe pjesė tė saja si koka,
flatrat apo kthetrat, janė pėrdorur si simbolika nga shumė vende.
Ashtu si luani qė
konsiderohet mbreti i kafshėve, ashtu dhe shqiponja konsiderohet mbreti i
shpendėve. Duke qenė se ka njė simbolikė kaq tė fuqishme, shqiponja ėshtė
pėrdorur gjerėsisht nė tė gjithė anėt e Globit. Ajo ka ekzistuar paralelisht
si simbol me njė ashtu edhe me dy koka. Simboli i shqiponjės (si me njė dhe
me dy koka) ėshtė pėrdorur mė shumė nė Evropėn Kontinentale sesa nė
heraldiken angleze. Kur mbretėronte Henry III (1216 - 1272), shqiponja haset
vetėm nė tre raste. Shpesh shqiponjat (pėrjashto heraldiken italiane), janė
tė pikturuara me sqepin, gjuhen dhe majat e flatrave me ngjyra tė ndryshme
nga ajo e trupit. Njė shqiponjė mund tė jetė e paraqitur me njė apo edhe me
dy koka dhe tė paktėn nė njė rast (nė Gjermani) ekziston edhe njė variant ku
shqiponja ėshtė me tre koka. Versioni i thjeshtė, ku dy kokat shohin nė
drejtime tė kundėrta dhe shqiponja ka vetėm njė trup, ėshtė edhe simboli i
cili trajtohet si ai origjinali. Ndryshimet e tjera dhe shtesat qė i janė
bėrė si p.sh. kryqe, armė, kurora, luanė etj. i pėrkasin kryesisht periudhės
sė shekullit tė 11-tė, periudhe e cila mbahet edhe si lulėzim i heraldikes.
Monedha islamike tė
periudhės sė Khalif Nasreddin Mahmoud bin Mohammad (vitet 1200) mbajnė nė
njėrėn anė shqiponjėn me dy koka dhe nė anėn tjetėr yllin e Davidit. Ndėrsa
shqiponja me dy koka e Bizantit ėshtė shfaqur fuqishėm, rreth shekullit tė
13 nė heraldiken perėndimore.
Njė rast i veēantė ėshtė
edhe pėrdorimi i emblemės sė shqiponjės me dy koka nga heraldika e
hebrenjve. Ky ėshtė njė nga faktet mė interesante - veēanėrisht sepse bėhet
fjale pėr periudhėn e mesjetės. Dihet botėrisht qė hebrenjtė, nuk kanė
preferenca pėr tė tjerėt e kėsaj botė, pasi konsiderojnė vetėn si popull i
zgjedhur. Nė njė dorėshkrim Mahzor ( libėr hebre ) tė shek. 15-tė, i cili
ndodhet nė Bibliotekėn Ambrosiana tė Milanos, tregohet njė koleksion armesh,
ku njė shqiponjė me dy koka shfaqet para tė gjitha shenjave tė tjera.
Rusia dhe ndikimi i
fuqishėm i shqiponjės me dy koka tė sllavet
Ky simbol, njė ndikim tė
fuqishėm pati edhe nė Rusi. Aktualisht, shqiponja me dy koka ėshtė emblemė
shteti nė Rusi. Ajo ėshtė vendosur mbi monedha, flamuj, dokumente zyrtare,
vula etj.
Ky simbol u shfaq pėr herė
tė parė nė Rusi nė vitin 1472 me dhėnien e tė drejtave tė fronit pėr Sofiya
Paleolog, pėr shkak tė martesės sė saj me Ivan Vasilevich III. Sofiya
Paleolog ishte mbesa e perandorit tė fundit tė Bizantit, perandorisė e cila
pati shqiponjėn me dy koka si simbol kryesor.
Carėt rus e konsideronin
veten si perandorė tė perandorisė sė trete, ku e para ishte Roma (nė Romė u
pėrdor shqiponja si simbol) ndėrsa e dyta ishte Kostandinopoja e mė pas
Bizanti (po ashtu me shqiponjėn me dy koka si simbol). Edhe vete emri i
tyre, Car, ishte transformim i emrit Cezar.
Nė gjoksin e shqiponjės mė
1730 u vendos shenjtori Georgy Pobedonosec i cili shfaqet hipur mbi njė kalė
tė bardhe duke vrare njė dragua. Ky ishte simboli i triumfit tė sė mirės mbi
tė keqen. Kėtė ndikim ata e pėrcollėn edhe nė vendet e tjera sllave, tė
cilat kishin qenė pjesė e perandorisė bizantine. Aktualisht shqiponja me dy
koka pėrdoret nga Serbia dhe nga Mali i Zi.
Ngjyra e zeze e shqiponjės
dhe kuptimi i saj
Ngjyrat e ndryshme tė
shqiponjės kishin tė bėnin me rangjet e ndryshme tė cilat pėrfaqėsoheshin me
kėtė shenjė. Sipas shpjegimeve tė autoreve tė ndryshėm, shqiponja e artė me
dy koka, ishte simboli mbretėror.
Kėshtu me radhė do tė vinin
edhe ngjyrat e tjera, ku e argjendta ishte pėr rangje me tė ulėta, ato me
ngjyra tė ndryshme (unike apo tė pėrziera) i pėrkisnin shtresave tė tjera,
apo edhe momenteve e vende tė ndryshme sipas tė cilave pėrdoreshin. Ndėr
kėto klasifikime, vend tė veēantė ka shqiponja e zeze, e cila nuk kishte
shkėlqimin e artė tė shqiponjės mbretėrore, por me hijen qė ka impononte
seriozitet dhe autoritet. Ajo ishte shqiponja qė pėrdorej nė luftė.
Shqiponjat e zeza pėrdoreshin kur kryheshin luftėra dhe ngjyra e tyre nuk
kishte tė bėnte me rangun pasi tė gjithė mbanin shqiponjė tė zeze nė beteje.
Simboli i Feniksit, njė
prej qenieve me mistike
Tregojnė pėr tė emrat e
njohur tė botės antike latine dhe greke.
Pėr tė parė se ē'lidhje ka
simboli i shqiponjės me dy koka me atė tė feniksit legjendar, duhet tė
sqarojmė mė parė se ēfarė simbolizonte feniksi. Nė lidhje me feniksin kanė
shkruajtur edhe disa prej emrave mė tė njohur tė antikitetit. Ja se ē'thonė
dy prej tyre.
Sipas historianit latin,
Ovid:
Ovidi e pėrshkruan kėshtu
feniksin: "Shumica e qenieve tė gjalla lindin nga qenie tė tjera, por
ekziston njė specie e cila riprodhon vetveten. E quajnė feniks. Ky nuk jeton
me fruta apo me bimė, por me rrėshire dhe me lėngje pemėsh aromatike. Kur ai
ka jetuar 500 vjet, ndėrton njė fole nė maje tė njė peme arre apo palme.
Nė tė ai akumulon kanelle
dhe gjithfarė lloje bimėsh tė tjera aromatike nga tė cilat nxirren esencat e
parfumeve. Ndėrton me to njė fole nė tė cilėn vendoset dhe ndėrsa vdes,
nxjerr jashtė frymėn e tij tė fundit e cila pėrzihet me erėn e bimėve
aromatike.
Nga trupi i feniksit qė
vdiq del njė feniks i ri, i destinuar qė tė jetoje po aq gjatė sa edhe
paraardhėsi i tij. Sapo rritet ai largohet nga pema e cila ishte vendlindja
e tij dhe varri i paraardhėsit. Ai merr me vetė hirin e tė parit dhe e ēon
nė tempullin e diellit nė Heliopolis, nė Egjipt. Ai jeton nė vetmi."
Herodoti do tė shkruante
pėr Feniksin:
"Njė shpend tjetėr i
shenjtė ėshtė feniksi. Unė vetė nuk kam parė ndonjė feniks, pėrveē rasteve
kur e kam parė tė pikturuar, por ėshtė njė shpend shumė i rralle dhe viziton
qytetin e diellit, Heliopolis, nė intervale qė zgjasin afėrsisht 500 vjet.
Ai ėshtė momenti nė tė cilin feniksi vdes dhe nga hiri i tij lind
pasardhėsi."
Kėtu shihet qartė se
feniksi ka tė beje me kultin e lashtė egjiptian tė diellit. Shpjegimin e
kėtij simboli dhe lidhjen qė ka ky me atė tė shqiponjės me dy koka e japin
studiuesit e okultit dhe tė Masonerisė. Masoneria ėshtė bazuar pikėrisht nė
religjionet e lashta misterioze tė Egjiptit dhe tė Babilonisė.
Nė vazhdimin
tjetėr do tė lexoni:
Si lindi
masoneria dhe ēsimbolizon ajo?;
Pse simboli i feniksit u emėrtua
shqiponjė me dy koka;
A ėshtė shqiponja me dy koka simbol qė
i pėrket shqiptarėve? etj.
|