Bah! Shikoni kėto barbarė!" ka
thirrur ēdo tiran qė ka shtyrė nė fatkeqėsi viktimėn e vet, kur mė nė fund e
ka pa tė pamundshme me e bėrė skllav. Ngjarja e dhimshme e Shqipėrisė nuk i
ėshtė treguar popullit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Ajo ka qenė
zhdukur nė vendin e vet tė Bajronit dhe tė shteteve tė mėdha, tė cilėt kanė
vendosur tė zhdukin nga faqja e dheut kėtė popull heroik. Nė sallat e errta
tė diplomacisė Europiane pėr shekuj me radhė ka qenė mbyllur e munduar fati
i Shqipėrisė. Edhe tani, me lot ndėr sy dhe krejt e dobėsuar nga robėrija
dhe padrejtėsia e shekujve, ajo po nxjerr pėrpara duart thatanike pėr tė
kėrkuar drejtėsi dhe liri; por akoma mė kot. Po, shpėrblimi i mėkateve ėshtė
vdekja dhe kujdesi i drejtė i Perėndisė nxjerr pėrpara faktin se gjendja e
keqe e sotme e Europės rrjedh drejtpėrsėdrejti po nga ajo politikė qė e
pėrdori pėr Shqipėrinė. Megjithėse ka shumė pėr tė thėnė, dal pėrpara ta
them unė kėtė ndodhi, tė pėrshkruaj tokėn, origjinėn, gjuhėn, zakonet dhe
historinė e kėtij populli, intrigat e Europės pėr ta mbajte kėtė popull
skllav tė Turqisė, mundimet dhe kėrkesat e drejta tė tij pėr liri dhe
pavarėsi, dhe mė nė fund se si Amerika mund ta ndihmojė duke i prirė kėtij
populli nė tė drejtat e veta.
Toka e Shqiptarėve
Valona ishte njė pjesė e vogėl
e kėsaj toke prej sė cilės ata qė shkelėn Shqipėrinė krijuan emrin Albania
nė shekullin XI. Emri i vėrtetė i kėsaj toke ėshtė Shqipėri dhe i popullit
Shqiptar qė domethėnė toka dhe bijt e Shqipes. Shqipėria, nė mes tė Malit tė
Zi dhe tė Austrisė kah Veriu, le Serbinė kah Lindja dhe Greqinė kah Jugu,
dhe shtrihet 390km pėrgjate bregut Lindor tė Adriatikut. Ajo ėshtė shumė
afėr bregut Italian ku qytetet dhe portet prej Brindisi deri nė Venedik
duket sikur duan me thėnė se janė kryenaltė me pėrparimin dhe lumturinė e
tyre pėrpara anės tjetėr tė shkretė tė detit tė fqinjės sė vet. Si nė Jug
ashtu edhe nė Veri tė Shqipėrisė ka porte tė bukur dhe liqenj tė mėdhenj e
tė mrekullueshėm. Buza e Drinit dhe liqeni i Shkodrės, tė cilėt janė tani
pothuaj tė pavozitshėm, duhet qė nėpėrmjet tyre tu zhvillonte njė tregti e
madhe e pėrgjithme. Katėr porte tė tjerė pėrgjatė bregut Shqiptar janė pa
mole dhe pa farė pėrmirėsimi. Lumenjt janė tė mbushur e tė pavozitshėm,
ndėrsa pyje tė mėdhenj po kalben nė balta e moēale. Fusha tė mėdha e
pjellore shėrbejnė vetėm si njė kullote e dobėt pėr tufat e dhenve tė njė
race shumė tė dobėt; i vetmi plug ėshtė parmenda e drunjtė e Romės sė
lashtė. Minierat e punuara prej Romakėve dhe Venecianėve janė zhdukur nga
pamja dhe sdihet fare ku janė. Pėrveē rrugės Egnatia, njė tregues i
pushtimit Romak, ska rrugė dhe fuqi tė mėdha ujrash shkojnė kot, sepse ska
asnjė central elektrik. Nuk ka bankė dhe ka shumė pak tė holla; nuk ka njė
zyrė postare tė vendit veē atyre tė tė huajve. Ka shumė pak gazeta dhe
libra; shumė rrallė lėviz ndonjė lloj maqine dhe madje ska as qeveri tė
vendit.
Ministri i Punėve tė Jashtme tė
Italise, i shquari San Xhuljano, bėri njė pėrshkrim se si mbėrriti nga bregu
i detit deri nė Shkoder, qyteti kryesor, hypur mbi kalė, nėpėr fusha,
moēale, ferrishte e baltra, mbi njė rrugė tė verbėt, ndėrsa gjatė rrugės sė
tij nė njėrin krah kalonte i bukuri lumė pengues dhe i pavozitshem, i cili
me pak shpenzime mund tė bėhet qė tė kalojnė nėpėr tė prej qytetit deri nė
det vaporė prej mė se tre mijė tonelatash. E pamundur! Nė zemėr tė Europės
tė ndodhet njė shkretirė kėsi soji, por qe njė fakt. Nė tė vėrtetė kjo
rrjedh nga se ky vend ka mundėsira pėrparimi mė tė mėdha se ēdo shtet tjeter
i Ballkanit por qė Europa e ka pa tė arėsyeshme me e bėrė kėtė vend tė mjerė
e tė shkretė. Ky vend zė pozitėn gjeografike mė tė mire nė Europe; ai ėshtė
ēelsi i tregtisė sė Ballkanit dhe porta e kalimit pėr nė Lindje. Me gjithė
kėtė, sot nuk ka asnjė udhė hekuri qė ti pėrshkojė Ballkanet prej Adriatiku
nė atė mėnyrė qė kjo tė jetė njė vijim i linjės Austriake.
Origjina e Shqiptarėve
Mbrapa nė kohėt parahistorike,
para se poetėt e Homerit tė kėndonin pėr perėnditė e tyre dhe heronjtė e
pėrrallave, pėrpara se tė shkruhej gjuha greke, rronte njė popull i qujtur
Pellazg. Herodoti (484-425 p.e.s.) iu vesh Pellazgėve historinė e cila kėto
i pėrmend shumė mė parė se sa qytetėrimin e grekėrve; punimi i ashpėr qė
mbulon anėt e Panteonit nė Athine akoma quhet Pellazgjik. Kėta ndėrtuan mure
tė mėdhenj qė quhen ciklopike dhe pėr tė cilėt Prof. Pokok thotė qė qenė
ndėrtuar shumė mė pėrpara se tė egzistonin grekėrit e Homerit. Prej kėsaj
race tė fortė parahistorike mbetėn vetėm Shqiptarėt. Vetėm nė kohė tė vona
u shkoqit se Pellazgėt qenė Ilirianėt e vjetėr, e para degė Indo-Europiane,
perandoria e tė cilėve shtrihesh qė nga Azia e Vogėl deri nė Adriatik dhe
nga Veriu deri nė Danub. Nga studimet e shkrimtarėve tė rinj, si Prof. Maks
Myller dhe Prof. Pot, nė gjuhėn Shqipe u bė e qėndrueshme kjo origjine. Kėto
Ilirianė, qė rrojnė akoma nė Shqipėri si Toskė, u shpėrndanė edhe nė Itali
dhe njihen si Toskė, Toskanė, Etruskė.
Ėshtė e kotė tė kėrkohet pėr
perėnditė e Greqisė nė etimologjinė e gjuhės sė saj. Nė gjuhėn Shqipe kėto
janė shumė tė qarta dhe domethėniet e tyre shumė tė drejta. Pėr shembull,
Kaos ėshtė hapsi, hapėsira; Erebus, biri i Kaosit, ėshtė er-het-os, me e
bėrė tė errėt; Uranos ėshtė I-Vran-os, domethėnė zana e reve, vranėt; Zeus,
Zaa, Zee, Zoot-Zot, zė rrufe; Athena ėshtė E thėna, me thėnė fjalėn; Nemesis,
nemės, domethėnė nam, thirrje e djallit; Muse, Mosois, ėshtė mėsuesi;
Afėrdita domethėnė afėr ditės, agimi. Kur do tė jetė studiuar mirė gjuha
Shqipe dhe kur do tė jenė zhvarrosur gojėdhanat e saj, atėhere shumė nga
veprat e Homerit do tė rishkohen dhe ca nga ato do tė jetė nevoja edhe tė
korigjohen. Herodoti nuk e pati ditė qė emrat e heronjve tė veprės sė
Homerit ishin fare qartė nė gjuhen Pellazgjike. E deri edhe emri i vet i
Homerit mund tė gjurmohet nė gjuhėn Shqipe: I mirė, dhe nė formėn Imiros do
tė thotė poezia e mirė.
Flamuri kombėtar
Nė gjuhėn Shqipe ėshtė
Agamemnon, Ai-ge-mendon, ai qė mendon; Ajaks, ai gjaksi, gjakderdhės;
Priamos, Bir-i-amės, biri i amės e me kuptim ironik Biri i tokės, i vendit;
Akili, i qiellit, njė i zbritur nga qielli; Odiseu, i udhės, udhėtari, aji
qė shėtit; Ithaka, i thak, idhnak; Droilos, Droili(os), ai qė druhet,
frigac. Shumė tė tjera mund ti shtohen kėsaj liste. Nuk ėshtė ēudi nė se
njerėzit qė kanė studiuar gjuhėn Shqipe tė thonė se kjo ėshtė gjuha
origjnale e Homerit dhe qė grekėrit e morėn nga poetėt Pellazgjike tė
shumtėn e kėngėve tė trimėrive dhe ato heroike. Sa dituri e madhe e pret
arkeologun kur toka Shqiptare do tė hapi thesarin e historisė Pellzagjike!
Kėta dhe shumė rrjedhime tė tjera provojnė qė Shqiptarėt sot janė mbi tokėn
e tė parėve dhe flasin gjuhėn e stėrgjyshėve tė tyre. Edhe pėrpara se dega
helene tė njifej nė malet e Thesalisė, Shkodra, qyteti kryesor i Shqipėrisė,
qe pa dyshim kryeqyteti i mbretėrisė madhėshtore tė Ilirisė. Shqipja qe
gjuha amtare e Aleksandrit tė Madh qė pushtoi botėn dhe e Pirros sė Epirit,
njė nga gjeneralėt mė tė mėdhenj qė pėrmend historia dhe pėrballues i fundit
i ushtrive pushtuese Romake. Njė tragjedi, pėrtej pėrfytyrimit tė
tragjedistit, ėshtė kjo qė njė racė e vjetėr dhe e fortė erdhi nė njė
gjendje kaq tė keqe dhe mizore, gjė e cila shikohet si skandal i qytetėrimit
Europian. Nuk ėshtė pėr ēudi qė otomanėt nuk lejuan ndonjė gėrmim nė tokėn
Shqiptare, sepse ajo mund ti sillte ndėrmend kėtij populli lulėzimin e
parė.
Pjesė nga libri i autorit
George F. Williams SHQIPTARĖT
|