|
Nuk ka kohė mė tė mirė se sa tani pėr tė menduarit nė lidhje me marrjen e
disa kėshillave tė menēura pėr tė siguruar lumturinė personale. Ajo ēfarė
vazhdon tė pohojė shkenca, ėshtė se tė menduarit dhe tė bėrit gjėra pozitive
gjatė javės suaj tė punės, nuk janė tė mira vetėm pėr shėndetin tuaj, por
janė shumė pozitive veēanėrisht pėr biznesin. Ja cilat janė 7 zakonet e
njerėzve tė lumtur, bazuar nė kėrkimet e ndryshme shkencore.
1. Ata zgjedhin mirėsinė
Ndėrsa shumica e drejtuesve tė biznesit nuk mendojnė qė mirėsia tė ketė
ndonjė ndikim nė sipėrmarrjen e tyre, provat dėshmojnė tė kundėrtėn?
Studimet e Xhonatan Heid nga Universiteti i Nju Jorkut sugjerojnė se kur
kolegėt e ndihmojnė njėri-tjetrin, kjo e shton ndjenjėn e tė qenit mirė tek
kėta persona.
Kjo ėshtė diēka qė Haidt e quan ngritje lart. Dhe kur ne ndjehemi lart
shpirtėrisht kur shohim njė akt mirėsie, kemi mė shumė tė ngjarė qė tė
sillemi edhe vetė me dashamirėsi. Nga ana tjetėr, mirėsia krijon mirėsi, dhe
pėrmirėson bashkėpunimin dhe produktivitetin ndėrmjet grupeve nė njė
kompani.
2. Ata falin shpesh
Falja ju jep mundėsinė ti shihni gabimet si pjesė tė jetės, tė cilat mund
tė ofrojnė pėrvoja tė jashtėzakonshme dhe leksione sesi tė rriteni mė tej.
Studimet e ndryshme tregojnė se falja mund tė ndihmojnė qė tė mos fiksoheni
pas njė momenti, por tė shihni pėrpara, pasi vetėm kėshtu do tė mund tė
gėzoni jetėn plotėsisht.
3. Ata janė natyrshėm shumė kuriozė
Disa studime sugjerojnė se njerėzit kureshtarė kanė marrėdhėnie mė tė mira,
lidhje mė tė forta dhe njė jetė sociale shumė aktive. Nė fakt, njerėzit e
tjerė tėrhiqen mė lehtė dhe ndihem me komodė kur kanė pėrballė individė tė
tillė.
4. Ata shprehin vazhdimisht mirėnjohje
Disa studime kanė treguar se ndjenja e thellė e mirėnjohjes, mund ta rritė
deri nė 25 pėr qind nivelin e lumturisė, dhe tė ndihmojė nė zvogėlimin e
ankthit dhe depresionit. Ka shumė prova qė tregojnė se njerėzit mirėnjohės
gėzojnė njė shėndet mė tė mirė dhe flenė mė mirė gjumė.
5. Ata janė bujarė
Nė njė studim mbi mė shumė se 600 amerikanė lumturia pėrcaktohej nga sasia e
parave qė ata u jepnin atyre qė kishin nevojė. Sa mė shumė para qė u jepnin
tė tjerėve, aq mė tė lumtur ishin ata. Edhe shkenca gjithashtu konfirmon se
dhėnia ėshtė diēka shumė e mirė pėr shėndetin tonė dhe ngjall mirėnjohjen.
Njė studim i Harvard Business School, arriti nė pėrfundimin se edhe
shpėrblimet emocionale janė mė tė mėdha kur bujaria jonė ėshtė e lidhur me
tė tjerėt.
6. Ata praktikohen tė jenė tė duruar
Nė njė studim tė vitit 2012, studiuesit zbuluan se njerėzit mė tė duruar,
arrijnė mė shumė progres drejt qėllimeve tė tyre, dhe janė mė tė kėnaqur kur
i arrijnė ato (sidomos nėse ato kanė qenė tė vėshtira), krahasuar me
njerėzit mė pak tė duruar.
Studime tė tjera, kanė zbuluar se njerėzit e duruar kanė prirjen tė
pėrjetojnė mė pak depresion dhe emocione negative, dhe mund tė pėrballen mė
mirė me situatat stresuese. Pėrveē kėsaj, ata ndjejnė mė shumė mirėnjohje,
janė mė shumė tė lidhur me tė tjerėt, dhe pėrjetojnė njė ndjenjė mė tė madhe
tė bollėkut.
7. Ata mbajnė njė ditar mirėnjohjeje
Shkenca thotė se ju mund ta trajnoni trurin tuaj qė tė jetė i lumtur dhe
optimist, nė rast se shėnoni nė njė ditar, ēdo 3 ditė, gjėra pėr tė cilat ju
jeni mirėnjohės, dhe kėtė bėjeni pėr 21 ditė rresht. Sipas studimit, kur e
rrisni nivelit tuaj tė pozitivitetit, truri juaj performon mė mirė sesa nė
njė atmosferė negative, neutrale, apo stresuese.
|
