Esat
Mekuli
SI
KE MUNDUR?
(Duke
lexuar tekstin e njė dokumenti nga viti 1939, i cili u publikua tash vonė, e
shkruar nga I. A.)
Fjalė pas fjale faqe tė tėra ke shkruar
faqe dhune, robėrie e smire?
Ėndėrrues i dikurshėm, nė burgje i sprovuar,
ti robėrosh tė tjerėt? Tė ndjellish ditė errėsire?!
Si ti marr sot, nė kėto ditė lirie,
fjalėt e tua farmak?
Po shkrimet tua tė tjera, qė aq tė patėn hije?!
Syve si tu besoj?
Ti, qė nderimin e pate hak, vallė,
lirinė e tjetrit ta vėsh nė darė e lak?!
(Jeta e re, nr. 4, fq.390, Prishtinė, 1979
Ne kemi sjellė tė dy variantet e poezisė sė E.
Mekulit, sepse ato dallojnė nga njėra tjetra. Ne kemi bėrė pėrkthimin e
variantit koratisht, por duke ditur se vetė autori ka botuar nė shqip kėtė
poezi, ne nuk po e botojmė atė kėsaj radhe. Ndryshimet qė vėrehen sigurisht
qė E. Mekuli i kishte parasysh, veēanėrisht ai kėto i bėn pėr lexuesin e
gjuhės serbokrate tė kohės kur u botua poezia. Njė tjetėr reagim
interesant ėshtė edhe ai qė Ivo Andriq dhe veprat e tij tė hiqen nga
literatura (L. Radoviq, 2008) dhe librat e letėrsisė shkollore nė Kosovė (D.
Kostiq, 2010). Njė kėrkesė e tillė u bė edhe nga dr. Ibrahim Rugova nė vitin
1988 (V. Lalić, 2008; A. Paliq, 2013).
Pėrshkrimi fizik i dokumentit
Dokumenti i Ivo Andriqit sot ruhet nė: Arhiv
Serbije, [Jugoslavije, m.a.] fondi i: Milan Stojadinoviqit, kutia 37, f.
1-13 dhe ėshtė i daktiloshkruar nė dy kopje, e para me ngjyrė blu ndėrsa e
dyta me ngjyrė tė zezė. Ėshtė daktiloshkruar me grafema ēirilike. Ėshtė i
paginuar nė fund nė mes te faqeve me numra 1-13, dhe kopja e parė me laps
plumbi me tė njėjtit numra, ndėrsa kopja e dytė ėshtė e papaginuar me laps
plumbi. Faqja e parė ka pėrmbajtėn e dokumentit, ku janė tė shėnuar dhjetė
kapituj me numra romak. Nė fund tė faqes sė parė, djathtas, poshtė ėshtė
shkruar me stilograf me ngjyrė blu nga kryeministri dhe ministri i punėve tė
jashtme i Serbisė sė asaj kohe, Milan M. Stojadinoviq: Referat i z. Ivo
Andriq, 30 janar 1939.
Dokumenti nuk ka titull autorial. Data e
krijimit tė tij, merret ajo qė ka shėnuar Stojadinoviqi me dorė nė faqen e
parė, po ne jemi tė mendimit se dokumenti ėshtė hartuar tė paktėn disa ditė
mė herėt (gjithashtu nuk jemi dakord se ky dokument u hartua me 1 janar tė
vitit 1939, siē mund tė haset nė ndonjė shkrim tė autorėve shqiptarė).
Fletėt e dokumentit kanė dimensione: 28.8cm x 20,6cm. Nuk kanė shenja
filigranes. Dokumenti nuk ka shėnime tė tjera.
Dokumenti lexohet lehtė. Ėshtė nė gjendje shumė
tė mirė. Ruhet nė njė kuti kartoni sė bashku me disa dokumente tė tjera me
pėrmbajtje tė ngjashme, pėr tė cilat do shkruajmė njė herė tjetėr. Dokumenti
ėshtė i ndarė nė dhjetė kapituj dhe ka edhe katėrmbėdhjetė nėnkapituj, tė
parėt tė shkruar me grafema kapitale ndėrsa tė dytėt me grafema normale.
Ēfarė ėshtė Elaborati i Ivo Andriqit pėr
Shqipėrinė i vitit 1939?
Njė ndėr projektet e shumta pėr zhdukjen,
shpėrnguljen e asimilimin e shqiptarėve si dhe pėr pėrvetėsimin e
territoreve tė tyre etnike dhe ndarjen e tyre nė mes tė fqinjėve si dhe
zhbėrjen e shtetit tė tyre tė cunguar, ėshtė edhe ai i nobelistit jugosllav,
Ivo Andriqit. Ky projekt ka pėrmbajte raciste (A. Stipēeviq, 1992), dhe
mbėshtet gjenocidin mbi shqiptarėt (S. Ēekiq, 2009), ėshtė punuar me
pėrkushtim, (S. Keēmezi-Basha, 2014) vetėdije tė plotė, qėllime tė qarta dhe
ide largėpamėse, nga Ivo Andriqi nė janar tė vitit 1939, pėr kryeministrin
dhe ministrin e punėve tė jashtme tė Mbretėrisė Serbe Kroate Sllovene,(MSKS)
Milan M. Stojadinoviqin (M. M. Stojadinović, Ni rat ni pakt. 1963), i cili
ka shėnuar me dorėn e tij nė tė djathtė, poshtė tė faqes sė parė tė
dokumentin datėn 30 janar tė vititi 1939 dhe emrin e autorit, Ivo Andriq.
Kėtė Elaborat Andriqi e shkroi kur ishte me funksion
ndihmės ministėr i punėve tė jashtme (A. Stipēeviq, 1992) nė MSKS (D.
Kostiq, 2010), qė nė fakt ishte persnoni me pėrgjegjėsi mė tė madhe nė
ministrinė e punėve tė jashtme tė MSKS, pasi M. Stojadinoviq ishte
kryeministėr, I. Andriqi kryente punėt e ministrit tė punėve tė jashtme (R.
Paviq, 2001). Mė 25 mars tė vitit 1941 nė Vienė, Ivo Andriqi firmos paktin
Trepalėsh pėr bashkimin e MSKS me shtetet fashiste (L. Radoviq, 2008).
Leximi i kujdesshėm i tekstit tė Elaboratit
hedh dritė mbi disa ngjarje dhe personalitete historike shqiptare, psh. siē
ėshtė Republikėn e Mirditės si krijesė e ideuar, financuar dhe mbėshtetur
nga serbėt, (B. Horvat, 1988) etj, por edhe mbi pretendimet serbe pėr tė
pasur njė baraspeshė nė rajon ndaj pretendimeve greke e italiane.
Ne kemi bėrė njė pėrkthim ad literam tė tėrė
Elaboratit duke ruajtur besnikėrisht terminologjinė profesionale
diplomatike, juridike, gjeopolitike, politike, ekonomike dhe toponiminė. Nė
ato vende ku nė origjinal mungonte kuptimi i fjalės nė fjali, ne nė kllapa
kemi vėnė fjalėn qė mungon ose atė qė duhej tė ishte. Nuk kemi bėrė asnjė
lloj ndėrhyrje nė tekst sikurse ėshtė bėrė nė botimet sllavish ose nė
pėrkthimet shqip.
Pjesė nga libri "Shtėpia e verdhė"
|