|
Libri poetik Eci mbi njė fije shprese pasqyron shpirtin e kohės qė
jetojmė
Duke hedhur njė vėshtrim tė pėrgjithshėm lexushmėrie poezive tė autorit
Kujtim Mateli, para syve mu shfaqėn lisat e Pėrmetit, ujrat e burimeve tė
asaj ane, kėnga e valėve tė lumit Vjosė, e mbi tė gjitha Frashėri e
rilindasve tė kombit tonė! Udhėtoj nėpėr histori! Ajo mė shfaqet si njė
flakadan nė memorien time, ku nė damarėt e atdheut ėshtė shkruar me gėrma tė
arta fjala Liri! Por, qė tė arrihej deri kėtu, u desh shumė sakrificė e
vetmohim. Mendimi e fjala e poetit tonė kombėtar Naim Frashėri, bėri qė me
vargjet e shkruara prej tij nė poemėn Bagėti e bujqėsi, zgjoi ndjenjat
tona kombėtare tė dashurisė pėr atdheun. E bėra kėtė parantezė stacionale,
sepse poeti Kujtim Mateli, pas vėllimit tė parė poetik Kur mendon pėr tė
tjerėt, na sjell librin e dytė poetik me titull Eci mbi njė fije
shprese. Ėshtė ajo shpresėdritė qė na vjen qysh nga Rilindasit tanė deri
mė sot; si njė flakadan e ndezur si ngjyrat e gjetheve tė pemėve tė
vjeshtės, e si rrjedhojė na fton tė gjithėve pėr te lėmi i grunjtė tė fjalės
poetike qė mbahet pėr ēdo vit Ditėt e Naimit nė Pėrmet. Poeti Kujtim
Mateli, duke qenė edhe biri i kėsaj treve, sa me tradita atdhetare,
patriotike, por edhe letrare, e ngacmon ajo ndjenjė e dėshirė qė tė hedhi nė
copa letre pėr tek blloku i tij vargje poetike. Ai nuk shkėputet dot pėr
asnjė ēast nga realiteti i jetės sonė, prandaj si e tillė kjo e fundit i
ngacmon ndėrgjegjen dhe brenda shpirtit mbjell polenin e frymėzimit
poetik. Vėllimi poetik ėshtė i ndarė nė pesė kapituj. Nė ēdo kapitull
lexuesi do gjejė atė fije shprese pėr jetėn, mendimin filozofik, fjalėn e
gdhendur artistikisht letrar, por edhe metafoėn e krahasimet letrare, tė
cilat u japin frymarrje e oksigjen poezive tėrėsore tė kėtij libri. Qysh nė
titullin e librit, i cili tė bėn pėr vete sapo e lexon atė Eci mbi njė
fije shprese, tė vė nė mendime, rrokesh me vargun ku ai ėshtė me rimė,
pastaj gjen vargun e thyer, e prap ngjitesh te lisat e kėput gjethet e tyre
nėpėr degė. Pra, poezia e kėtij poeti, ėshtė sa e thjeshtė nė tė lexuar, po
aq e atdhetare nė tė kuptuar; saqė kur bashkohen tė dyja ato formėzojnė
fjalėn poetike letrare me bukurinė e saj, na japin forcėn filozofike me
plotė mesazhe pėr tek lexuesi, si hekuri qė rrihet nė kuthrėn e frakėtarit
tė hekurpunuesit. Tek poezia Sythat e mendimit duket qartazi se poeti
ndalet nė radhė tė parė pėr tek ai mendim njerėzor, sepse si qenie njerėzore
qė jemi na duhet tė reflektojmė drejt e tė pėrcjellim shoqėrisė sonė, nė
tėrsinė e saj mendimin pozitiv , me qėllim qė ai ti shėrbejė kėsaj tė fundit
pėr pėrparim e zhvillim. Poeti i mban fort pas vetes ato thėrmija toke e
shkėmbi, oshėtimat e ujrave tė kristalta tė burimeve, bukurinė e lėndinave
ku rriten lulet shumėngjyrshe, kėngėn e zogjve tė cilėt ia marrin kėngės sė
jetės nėpėr pemėt, pra gjithēka qė na rrethon
Dhe me penėn e krijuesit
autori di ta thuri vargun poetik, si rrijedhojė i kėtyre dukurive i ēelin
sythat e mendimit e marrin udhėn e tyre tek ajo fije bari bari ku dėgjohet
lehtė fėshfėrima e shpresave tė jetės sonė. Pra, mendimi bėhet njish me
buqetėn e vargjeve tė poezisė. Po e konkretizojmė me vargjet e poezisė
Sythat e mendimit:
Koha lėviz para syve tanė,
Para kafes pimė me tė dashurit e zemrės,
Para tavolinės bisedat ēelin sythat e mendimit.
Disa ngjarje i shohim
Nuk i fshihen dot dritės sė mėngjesit;
Pjesė nga libri i Xhevahir Cirongu "Shtigjet e vendlindjes"
|
