Ngjashmėria mes njerėzve
Shumica e konsiderojnė krahasimin mes njerėzve
si jo tė moralshėm dhe tė pakuptimtė, ky qėndrim megjithatė nuk ėshtė edhe
plotėsisht i gabuar.
Pėr ta kuptuar saktė tė gjithė kėtė koncept,
duhet njė gjė tė qartėsohet. Ndėrgjegje ėshtė e njėjtė tek tė gjithė
njerėzit, me kėtė mendohet, se ne njerėzit, thellė nė brenditė tonė, jemi tė
njėjtė. Ajo ēfarė neve na dallon, ėshtė shpirti dhe dukja e jashtme fizike.
Pa kurrfarė dyshimi, tė gjithė njerėzit duken ndryshe dhe paraqesin
karakteristika tė ndryshme. Nėse dy njerėz e kanė njė mendim tė njėjtė kjo
nuk do tė thotė se nė karaktere janė tė njėjtė, megjithėse kanė qėndrim tė
njėjtė ndaj jetės, secili njeri nė formėn e vet ėshtė plotėsisht tjetėr.
Secili njeri ėshtė njė individ, njė unikat. Por kjo nuk ėshtė arsyeja pėr tė
qenė ambicioz, dhe assesi egoist. Ndėrgjegjja, e cila ėshtė e njėjtė tek tė
gjithė, bėnė qė tė gjithė njerėzit tė duken simpatik, pasi qė ajo i lidhė
ata. Njerėzit qė dėgjojnė ndėrgjegjen e tyre, arrijnė gjithnjė tek i njėjti
pėrfundim. Nėse kemi tė bėjmė me ndonjė vendim, p. sh. se ēfarė ėshtė e
drejtė dhe ēfarė ėshtė e padrejtė, tė gjithė ata njerėz qė veprojnė sipas
ndėrgjegjes sė tyre, arrijnė gjithnjė te i njėjti pėrfundim. Kjo, pasi
ndėrgjegjja, njerėzit gjithnjė i drejton dhe i bind pėr atė se ēfarė ėshtė
e drejtė e ēfarė e padrejtė, ēfarė ėshtė e saktė e ēfarė e gabuar. Vetė
dukja e njeriut si njė unikat nė vete dėshmon dhe njė herė ekzistencėn e
Zotit.
Bėrja e krahasimeve mes unikateve ėshtė e
pakuptimit, ndoshta edhe e marrė. Njeriu mund tė bėjė krahasime vetėm mes
kopjeve dhe assesi mes qenieve tė llojit tė veēan. Bėrja e krahasimeve ėshtė
gjithashtu edhe jo religjioze. Vetėkuptohet, se njė i zi i pėrngjanė njė tė
ziu tjetėr mė shumė se sa njė tė bardhi, p.sh. hunda, forma e fytyrės etj.
Megjithatė, kėta nuk kanė gjėra tė njėjta por tė pėrafėrta, pasi asnjė njeri
nuk i ngjanė plotėsisht tjetrit, bile edhe pigmenti i ngjyrės sė lėkurės
ėshtė i ndryshėm. Njerėzit qė nė dukje i pėrngjajnė njėri-tjetrit,
ndryshojnė nė realitet plotėsisht nga njėri- tjetri. Ngjashmėria nuk ka
kurrfarė domethėnie. E vetmja qė i lidhė njerėzit ėshtė etika dhe morali.
Bazuar nė arsyet e lartpėrmendura, nuk duhet qė askush tė druaj, se ka edhe
njė asi-kėsi. Secili mund tė niset nga ajo se ai ėshtė lloj i veēantė, dhe
ashtu siē ėshtė, duhet tė respektohet dhe akceptohet nga tė tjerėt. Nė tė
njėjtin kontekst, edhe ai vetė do i respektoj dhe akceptoj tė tjerėt, pasi
ai e di, se edhe njerėzit e tjerė janė qenie tė llojit tė veēant dhe qenie
tė mrekullueshme mu sikurse ai vet. Pėr kėtė arsyeje, ai e nderon tjetrin
dhe me dinjitet sillet ndaj tij. Falė ndėrgjegjes, e cila ėshtė e njėjtė
tek tė gjithė njerėzit, ata edhe kanė qėndrim simpatik kundrejt
njėri-tjetrit edhe mirėkuptohen pėr mrekulli mes veti.
Gjithēka ėshtė krijuar nga Zoti
Teoria e evolucionit e cila pretendon se jeta
ėshtė krijuar rastėsisht, sot mė, pothuajse nuk qėndron. Teoria, sipas sė
cilės tė gjitha gjallesat dhe jeta ka marr frymė pėrmes njė krijuesi, sot
mbėshtetet edhe nga shkenca moderne, edhe pse pa vullnetin dhe dėshirėn e
saj.
Pasi qė gjithēka ėshtė krijuar nga Zoti, duhet
qė njerėzimit nė pėrgjithėsi ti sheh gjėrat e mira. Njerėzit nuk duhet qė
tė urrehen mes veti, pėrkundrazi ta duanė njėri-tjetrin. Secili duhet ta
ketė tė qartė, se gjithēka qė Zoti ka krijuar, ėshtė e mirė dhe e bukur, dhe
krijesat e Zotit duhet tė respektohen, nderohen dhe dashurohen. Tė gjitha
luftėrat dhe tė gjitha konfliktet, qė janė pėrhapur aq shumė mes njerėzve,
nuk do tė ndodheshin, nėse njerėzimi do tė ishte i vetėdijshėm pėr kėto
fakte. Egoizmi, ambiciet dhe tė gjitha vetit e ndryshme satanike do tė
zhdukeshin, nėse njeriu do ta kishte kuptuar, se gjithēka ėshtė krijuar nga
Zoti dhe e gjithė kjo mrekulli ėshtė shumė e bukur dhe meriton dashuri.
Si pėrfundim
Ne pamė se secili njeri ėshtė unikat nė vete,
pra njė qenie e veēantė dhe e papėrsėritshme. Nga kjo logjik njeriu duhet tė
mendoj, se pėr ēfarė arsyeje ėshtė krijuar dhe cila ėshtė detyra e tij nė
kėtė botė. Pasi ne tani dimė se secili nga ne ėshtė i veēantė, njeriu duhet
tė ndihet i lumtur dhe ta falėnderoj Zotin pėr kėto mirėsi. Ai duhet ta
sheh vetėn si njė qenie e veēantė, si diēka e nderuar. Besimi i gabueshėm,
se ka njerėz tė ngjashėm, bie vetėm deri te urrejtja, pasi qė njeriu nuk do
konsiderohet si diēka e veēantė. Vetė nga natyra e tij, njeriu nuk dėshiron
qė tė ketė njė pasqyrim tė vetin. Ngjashmėria ēon kah imitimi, derisa
imitimi ėshtė mashtrim i vetvetes.
Pasi tani e kemi tė qartė, se gjithēka ėshtė
krijuar nga Zoti, dimė gjithashtu, se ne tė gjithė duhet ti shohim gjėrat
me sy tė mirė.
Ne do tė ndiheshim mirė dhe tė lumtur nė kėtė
botė, nėse ne kėtė e introvertojmė, pra e pėrpunojmė shpirtėrisht, dhe nėse
ne, sė paku, mundohemi ti duam njerėzit edhe kur jemi nga ata tė urryer.
Dhe jo secili nga ne e ka kėtė koncept tė mrekullueshėm, tė cilin e kam
pėrshkruan unė.
Edhe nėse njeriu i ėshtė ekspozuar sfidave tė
ndryshme, ai duhet tė pėrpiqet tė ketė durim dhe mbi tė gjitha, ti sheh
gjėrat e mira, gjėrat pozitive.
Trajtoje tjetrin, ashti si ti dėshiron tė
trajtohesh nga ai, dėshiroj tjetrit atė qė ia dėshiron vetes.
|
Vetė binjakėt ndryshojnė nga njėri-tjetri, si nė
karakter ashtu edhe nė dukje tė jashtme. Nė shikim tė parė duket ashtu,
sikurse binjakėt nuk dallohen, por nė fakt, nėse njeriu qėndron bashkė
me kėta njerėz tė mrekullueshėm pėr njė kohė mė tė gjatė, shpejt arrin
tė bėjė dallimin mes tyre.
Binjaket Olsen |
|