Ndryshimi i stinėve mund tė ndikojė
jashtėzakonisht nė shėndetin tonė mendor, duke na lėnė tė ngėrthyer me
disponim tė ultė dhe pasivitet. Temperaturat e ulėta, ditėt e shkurta,
mungesa e dritės sė diellit, mund tė kenė njė ndikim shumė mė tė madh nė
disponimin dhe energjinė tonė. Shumė prej nesh e gjejmė vetėn duke ngrėnė mė
shumė ose duke fjetur mė gjatė nė dimėr. Me kėtė rast, edhe me disa
kilogramė mė tepėr. Nė anėn tjetėr, ne jemi mė tė gėzuar dhe energjik kur
dielli ndriēon dhe ditėt janė mė tė gjata.
Pėr disa njerėz ndryshimi nė gjatėsinė e ditės
dhe mungesa e diellit mund tė ketė njė ndikim shumė mė tė madh nė disponimin
dhe energjinė e tyre dhe tė ēojė nė njė formė tė depresionit tė quajtur
Ērregullim Emocional Sezonal (Seasonal Affective Disorder). Kjo formė e
depresionit zakonisht shfaqet nė fund te vjeshtės ose nė fillim tė dimrit,
ndėrsa simptomate tilla si humbja e energjisė, gjumė i tepruar, tė ngrėnit e
tepruar, humbje e interesimit nga aktivitetet e mėparshme, fillojnė tė
zhduken mė ardhjen e pranverės.
Periudha ndėrmjet Dhjetorit dhe Shkurtit,
gjithashtu mund tė jetė mė e vėshtirė pėr tu pėrballur, pėr personat qė
edhe nė periudhėn tjetėr tė vitit kanė vėshtirėsi emocionale ose sėmundje
mendore, tė tilla si ankthi, depresioni ose ērregullimi bipolar.
Mė poshtė janė disa mėnyra tė cilat mund tė ju
ndihmojnė pėr tė pakėsuar efektin qė mund tė ketė dimri nė shėndetin tuaj
mendor:
Ekspozohuni mė shumė ne dritė ose diell
Rekomandohet qe ju tė ecni ose qėndroni nė
ambientet jashtė shtėpisė suaj, nė natyrė, sė paku pėr njė orė nė ditė,
sidomos nė mesditė. Nėse kjo nuk ėshtė e mundur, atėherė uluni pranė
dritareve tė shtėpisė, me mė shumė ndriēim. Kjo ėshtė shumė e rėndėsishme
pasi qė drita e diellit e rregullon orėn tonė biologjike (ritmin cikardian),
sistem ky i cili e rregullon gjumin tonė dhe gjendjen e zgjimit nė periudhėn
24- orėshe. Po ashtu ekspozimi nė dritėn natyrale, rregullon nivelin e
substancės kimike nė trupin tonė tė quajtur serotonin, e cila ėshtė
pėrgjegjės nė ngritjen e disponimt dhe energjisė.
Shpeshtoni kontaktet shoqėrore
Ėshtė shumė e lehtė tė izoloheni mė shumė gjatė
dimrit. Mirėpo tė qenit i rrethuar me njerėzit tuaj tė dashur, mund tju
bėjė tė ndiheni mė mirė. Bisedoni me ata pėr mėnyrėn se si ndjeheni. Edhe
pse mund ta keni mė vėshtirė tė largoheni nga shtėpia, dhe do tė preferonit
komunikimin nė mėnyrė elektronike ose pėrmes rrjeteve sociale, jepni
prioritet kontakteve fizike mė tė afėrmit tuaj. Forma elektronike e
komunikimit nuk mund tua jep, ngrohtėsinė dhe kualitetin e komunikimit tė
drejtpėrdrejtė.
Pėrpiquni tė bėni sa mė shumė aktivitete fizike
qė mundeni
Edhe pse kjo mund tė jetė gjėja e fundit qė do
tė dėshironit tė bėni, aktiviteti fizik mund tė ndihmojė nė ngritjen e
disponimit dhe energjisė. Hulumtimet sugjerojnė se stėrvitja nė natyrė, si
ēiklizmi apo vrapimi, mund tė jetė po aq efektiv sa antidepresantėt nė
trajtimin e depresionit. Aktivitetet fizike po ashtu ndikojnė nė prodhimin
e endorfinave, tė cilat janė substanca kimike nė tru qė veprojnė si qetėsues
natyral, pėrmirėsojnė aftėsinė pėr tė fjetur, gjė qė redukton stresin dhe
jep ndjenjėn e rehatisė dhe mirėqenies.
Hani ushqime tė shėndetshme dhe shmanguni
karbohidrateve
Ngrėnia e karbohidrateve siē janė ėmbėlsirat,
makaronat rrisin nivelin e sheqerit nė gjak dhe ju duket qė jeni ngopur, por
do tė uriteni shumė shpejt. Ėshtė nė pėrgjithėsi njė ide e mirė pėr tė
shmangur ushqimet qė shkaktojnė ngritjen dhe uljen e shpejtė tė nivelit tė
sheqerit nė gjak, pasi kjo mund tė ndryshojė gjendjen emocionale dhe tė
rrisė ndjenjėn e irritueshmėrisė. Reduktoni ushqimet e pėrpunuara, si orizi
i bardhė dhe makaronat, ushqimet qė pėrmbajnė sheqerna tė rafinuara,
alkoolin dhe kafeinėn. Hani mė shumė proteina, siē janė fasulet, bizelet,
brokoli, mishi I kuq dhe yndyrna tė shėndetshme si peshku dhe vaji i tij. Po
ashtu mė shumė fruta dhe perime tė ndryshme nė dietėn tuja do tė balancojė
nivelin e sheqerit nė gjak, gjė qė do tė ndikojė edhe nė pėrmirėsimin e
gjendjes suaj emocionale.
Nėse vėreni se simptomat tuaja janė keqėsuar,
dhe asgjė nga ajo qė bėni vetė nuk po ju ndihmon, flisni me psikologun pėr
ndihmė.
Autorja ėshtė specialiste e Psikologjisė Klinike
dhe Psikoterapisė
|