Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Shkencė 2 - SI PO E NDRYSHON DARVINIZMI MJEKĖSINĖ?

Nga Sadiola XHELILI

albanianpost.com

SI PO E NDRYSHON DARVINIZMI MJEKĖSINĖ?

 

Teksa shumica e kėrkimeve moderne mjekėsore fokusohen nė shkaqet fizike dhe molekulare tė sėmundjeve, mjekėsia evolucionare pėrpiqet tė kuptojė pse ne mund tė kemi evoluar pėr tė qenė tė ndjeshėm ndaj kushteve nė radhė tė parė dhe si mund ta pėrdorim evolucionin pėr t’i luftuar ato.

  

 

Nė moshėn 20-vjeēare, RandolphNesse ishte nė mėdyshje se pse ne plakemi.

Ai kishte dyshime rreth arsyes pse pėrzgjedhja natyrore nuk e kishte eliminuar fare plakjen.

Kėshtu, shpenzoi muaj duke dalė me teori pėr ta shpjeguar atė, por nuk ishte nė gjendje ta zgjidhte gjėegjėzėn.

Kjo pėrtaci e mendjes sė tij kėrkuese do tė hidhte farat pėr njė mėnyrė krejtėsisht tė re tė tė menduarit pėr mjekėsinė.

Disa vite mė vonė, miqtė nė njė muze lokal tė historisė natyrore e drejtuan Nessen-in drejt teorisė se plakja ėshtė thjesht njė efekt anėsor i presionit evolucionar qė ka pėrzgjedhur disa gjene mbi tė tjerėt.

Nėse njė gjendje shfaqet vetėm pasi njė organizėm ka kaluar kulmin e tij riprodhues, atėherė nuk do tė ketė presion selektiv pėr tė parandaluar kalimin.

Si mjek, Nesse e kuptoi se teksa kuptonte se si kėto forca mund tė formonin speciet, ai nuk kishte asnjė ide se si funksionon seleksionimi natyror brenda trupit tė njeriut.

Nesse tani vlerėsohet si njė baba themelues i mjekėsisė evolucionare, ndonjėherė i njohur edhe si mjekėsia darviniane – njė disiplinė relativisht e re dhe nė rritje qė zbaton teorinė evolucionare nė pyetjet rreth shėndetit dhe sėmundjeve njerėzore.

Teksa shumica e kėrkimeve moderne mjekėsore fokusohen nė shkaqet fizike dhe molekulare tė sėmundjeve, mjekėsia evolucionare pėrpiqet tė kuptojė pse ne mund tė kemi evoluar pėr tė qenė tė ndjeshėm ndaj kushteve nė radhė tė parė dhe si mund ta pėrdorim evolucionin pėr t’i luftuar ato.

“Ajo me tė cilėn kemi tė bėjmė kėtu ėshtė njė shkencė e re themelore qė nuk ėshtė aplikuar nė mjekėsi”, ka treguar Nesse.

Ėshtė njė ndėrmarrje shumė e madhe pėr tė pėrmbysur plotėsisht atė qė mendojmė pėr atė qė ėshtė trupi i njeriut dhe si funksionon.

Megjithatė, njė numėr nė rritje shkencėtarėsh po pėrpiqen tė aplikojnė tė menduarit evolucionar pėr tė pėrmirėsuar mjekėsinė.

Tashmė, puna e tyre ka filluar tė ndryshojė tė kuptuarit se si zhvillohen kanceret dhe sėmundjet autoimune.

Po ashtu po zbulon strategji tė reja pėr trajtimin e problemeve tė dėmshme tė lidhura me kujdesin shėndetėsor, siē ėshtė rezistenca antimikrobike.

“Unė kam qenė i habitur qė ka pasur kaq shumė implikime praktike kaq shpejt”, ka thėnė Nesse.

Kanceret janė vetė njė demonstrim i procesit evolucionar nė njė mikrokozmos.

Ato janė grupe qelizash qė vazhdimisht konkurrojnė dhe bashkėpunojnė me njėra-tjetrėn nė mėnyra qė ndihmojnė tumorin tė rritet dhe tė lulėzojė.

Kur njė pacient merr terapi me ilaēe, pėr shembull, ai fut njė presion tė ri selektiv qė zhduk qelizat qė janė mė tė prekshme ndaj trajtimit.

Ata qė janė mė pak tė prekshėm, apo edhe tė imunizuar nga efektet e trajtimit, mbijetojnė pėr tė pėrcjellė tiparet e tyre gjenetike te qelizat qė i ndjekin.

Kjo ėshtė arsyeja pse edhe terapitė shumė tė suksesshme tė kancerit pėrfundimisht do tė ndalojnė sė funksionuari nė shumė pacientė – qelizat e kancerit zhvillojnė rezistencė ndaj trajtimit dhe mė pas rritin nė mėnyrė tė pakontrolluar popullsinė e tyre.

“Ėshtė e diskutueshme qė ky ėshtė shkaku i afėrt i vdekjes nė shumicėn e pacientėve”, ka treguar Robert Gatenby, drejtor i Qendrės sė Ekselencės pėr Terapinė Evolucionare nė Qendrėn e Kancerit Moffitt, nė Florida, SHBA.

Nėpėrmjet lenteve tė tė menduarit evolucionar, laboratori i Gatenby po zhvillon dy strategji tė ndryshme pėr tė trajtuar kancerin: terapinė adaptive dhe terapinė e zhdukjes.

Terapia adaptive synon tė kontrollojė pėrhapjen e kancerit nė vend qė tė pėrpiqet ta eliminojė atė plotėsisht. Dogma pėr 50 vitet e fundit nė trajtimin e kancerit ka qenė qė ju tė aplikoni tė njėjtin medikament, ose kombinim ilaēesh, nė cikle, derisa tė ketė prova tė qarta tė progresionit tė tumorit ose toksicitetit tė tepėrt, sipas Gatenby.

Kjo zakonisht ėshtė mirė pasi tė jetė marrė pėrgjigja maksimale. Por “e kotė”, pasi pjesa mė e madhe e qelizave tė mbetura janė rezistente ndaj ilaēit dhe duke vazhduar me tė njėjtėn terapi, onkologu u jep mundėsinė tė shtohen nė mėnyrė qė popullata e tyre tė bėhet mė e madhe dhe mė e larmishme.

Teoria e tij e terapisė adaptive, synon tė ndryshojė dozėn e barnave pėr njė qasje tė pėrshtatur, thjesht duke dhėnė trajtim tė mjaftueshėm pėr tė rrėzuar tumorin, duke e mbajtur atė sa mė tė vogėl tė jetė e mundur, pa eliminuar plotėsisht popullatėn e ndjeshme.

Pastaj terapia tėrhiqet.

Kjo lejon qelizat e ndjeshme ndaj trajtimit tė vazhdojnė tė lėvizin pėr hapėsirė brenda tumorit, duke parandaluar qė qelizat e tjera rezistente ndaj ilaēeve tė dominojnė pėr shkak tė njė avantazhi adaptiv.

Shpresa, sipas tij, ėshtė se mjekėt mund t’i mbajnė pacientėt gjallė pėr njė periudhė tė gjatė kohore, rreth gjysma e sė cilės nuk duhet tė pėrballen me efektet anėsore qė lidhen me trajtimin.

Tanimė, grupi i tij kėrkimor ka treguar se kjo teknikė funksionon nė njė provė tė vogėl pilot qė pėrfshin pacientė me kancer tė prostatės.

 

 

Pacientėt qė iu nėnshtruan terapisė adaptive morėn gjysmėn e dozės normale tė njė ilaēi kimioterapie gjatė rrjedhės sė provės, gjatė sė cilės ata kaluan 46% tė kohės duke mos marrė fare.

Koha nga fillimi i terapisė deri nė momentin kur kanceri pushoi sė reaguari ndaj trajtimit ishte 19 muaj mė i gjatė nė grupin qė mori kėtė terapi adaptive nė krahasim me ata qė iu nėnshtruan kursit standard tė kimioterapisė.

Pacientėt qė kishin terapi adaptive gjithashtu kishin njė mbijetesė tė pėrgjithshme qė ishte 2.26 vjet mė e madhe se ata nė trajtimin standard.

Nė terapinė e zhdukjes, Gatenby dėshiron ta bėjė atė edhe njė hap mė tej dhe tė pėrdorė atė qė dimė nga mėnyra se si speciet e kafshėve zhduken pėr tė hartuar terapi kurative qė shkaktojnė zhdukjen e popullatave tė kancerit.

Ideja do tė ishte tė mos prisnim qė tumori tė ripėrtėrihet pasi mjekėt tė aplikojnė terapinė fillestare.Por qė ta godasin tumorin me njė terapi krejtėsisht tė ndryshme pėrpara se tė shėrohet – kapja e qelizave tumorale nė befasi me njė cikėl tė shpejtė tė njė ilaēi tė ndryshėm nė kulmin e pėrgjigjes sė tij ndaj atij trajtimi tė linjės sė parė.

Deri mė tani vetėm njė model matematikor ėshtė publikuar pėr tė eksploruar kėtė ide.

Megjithatė, ekipi i Gatenby ka propozuar prova klinike duke pėrdorur terapinė e zhdukjes kundėr kancerit tė pankreasit dhe kancerit tė gjirit.

Mjekėsia evolucionare pėrdoret gjithashtu nė kėrkimin e njė zgjidhjeje pėr njė nga problemet me rritjen mė tė shpejtė tė botės moderne: rezistencėn antibakteriale.

Teksa mjekėsia moderne ka zhvilluar antibiotikė tė fuqishėm pėr tė asgjėsuar bakteret e dėmshme qė infektojnė njerėzit dhe shkaktojnė sėmundje, pėrdorimi i tyre i pėrhapur gjithashtu ka bėrė qė bakteret tė evoluojnė pa dashje pėrmes rezistencės ndaj seleksionimit natyror ndaj kėtyre barnave.

Vlerėsohet se bakteret rezistente ndaj antimikrobikėve vranė mė shumė njerėz sesa HIV/AIDS ose malaria nė vitin 2019, duke marrė mė shumė se 1.2 milionė jetė.

Aktualisht, mjekėt luftojnė sėmundjet e shkaktuara nga bakteret rezistente ndaj antimikrobikėve duke kaluar nė medikamente tė tjera me shpresėn se do tė shmangin mbrojtjen bakteriale kundėr barnave tė tjera.

Por kjo praktikė rrezikon tė vazhdojė ciklin e rezistencės nė vend qė ta ndalojė atė –bakteret po evoluojnė pėr t’u bėrė gjithnjė e mė shumė gjenetikisht rezistente ndaj ilaēeve.

Po ashtu bakteret zhvillojnė rezistencė nė njė sėrė mėnyrash – nga shkėmbimi i materialit gjenetik deri te grumbullimi i mutacioneve tė rastėsishme.

Si rezultat, shkencėtarėt evolucionarė po testojnė qasje tė ndryshme pėr tė zbėrthyer kėto rrugė.

Nė spitale, rezistenca antimikrobike zakonisht ndodh sepse disa nga antibiotikėt e fortė qė pacientėt marrin nė mėnyrė intravenoze kalojnė nė sistemin tretės tė pacientit.Atje, bien nė kontakt me njė komunitet tė gjerė mikrobesh, duke shkaktuar ndryshime tė dėmshme nė ekuilibrin e atij komuniteti dhe duke lėnė disa qė kanė fituar rezistencė ndaj antibiotikėve.

Nėse pacientėt mund tė merrnin anti-antibiotikė qė anulojnė efektin e barnave sapo tė arrijnė nė zorrė, kjo do tė zvogėlonte gjasat qė bakteret atje tė zhvillojnė rezistencė.

Vetė barnat inaktivizuese nuk bėjnė asgjė, klinikisht, por e ndalojnė veprimin e ilaēit nė zorrė.

Por kjo ėshtė njė zgjidhje e pėrgjithshme qė nuk frenon rezistencėn nėse bakteret dhe barnat takohen.

Njė arsye pse rezistenca bakteriale ėshtė kaq e vėshtirė pėr t’u trajtuar ėshtė se ajo nuk ndodh vetėm pėrmes rrugės evolucionare tipike, tė drejtuar nga rastėsia – kur njė mutacion i rastėsishėm i bėn disa baktere mė tė forta dhe tė afta pėr t’i rezistuar ilaēeve.

Kjo ndodh gjithashtu falė transferimit horizontal tė gjeneve, ku sythe tė ADN-sė tė quajtura plazmide mund tė kalojnė drejtpėrdrejt nga njė bakter nė tjetrin.

Dhe kjo ėshtė gjetur tė ndodhė si brenda tė njėjtės specie bakteresh, ashtu edhe ndėrmjet specieve.

Procesi nė fjalė lejon qė mutacionet qė pėrcjellin rezistencėn ndaj ilaēeve tė pėrhapen shumė mė shpejt.

E teksa fushat e kėrkimit tė kancerit dhe rezistencės bakteriale janė mė tė avancuara nė fushėn e mjekėsisė evolucionare, ka ende njė rrugė tė gjatė pėr tė bėrė.

Kritikėt argumentojnė se pavarėsisht se kuptojmė mė shumė rreth teorisė sė mjekėsisė evolucionare, ėshtė e paqartė se deri nė ēfarė mase kjo njohuri e re mund tė pėrdoret praktikisht.

Plus, ka edhe fėrkim intelektual.

Ndėrsa akademikėt darvinianė mund tė jenė tepėr entuziastė, fundi pritės i kėtyre teorive tė reja priret tė jetė mė skeptik.

Mjekėsia evolucionare e vetme nuk mund tė shėrojė askėnd – ėshtė njė kornizė pėr tė menduar pėr problemet nė mjekėsi.

Gatenby beson se qasjet e terapisė adaptive nė kancer, pėr shembull, do tė kėrkojnė ndryshimin e mėnyrės se si ne mendojmė pėr kėto sėmundje.

Se si mjekėsia evolucionare do tė gjejė njė mėnyrė pėr tė bashkėpunuar me industrinė farmaceutike ėshtė gjithashtu njė pikėpyetje e madhe.

Por Nesse – njeriu qė nisi gjithēka – mendon se mjekėsia evolucionare ka ende fuqinė pėr tė ofruar pyetje tė reja dhe pėrgjigje tė reja rreth sėmundjeve.

“Mund tė thuash qė jam pak i pasionuar pėr kėtė sepse ėshtė qesharake. Ekziston njė hendek midis biologjisė evolucionare dhe mjekėsisė, dhe nė fakt po dėmton shėndetin e njeriut”, ka thėnė ai.

Sipas tij, procesi ėshtė i ngadalshėm, por “shkenca gjithmonė fiton”.

 

Marrė nga “BBC”, pėrshtatur pėr “Albanian Post”.