Nė moshėn 20-vjeēare, RandolphNesse ishte nė mėdyshje se pse ne plakemi.
Ai kishte dyshime rreth arsyes pse pėrzgjedhja natyrore nuk e kishte
eliminuar fare plakjen.
Kėshtu, shpenzoi muaj duke dalė me teori pėr ta shpjeguar atė, por nuk ishte
nė gjendje ta zgjidhte gjėegjėzėn.
Kjo pėrtaci e mendjes sė tij kėrkuese do tė hidhte farat pėr njė mėnyrė
krejtėsisht tė re tė tė menduarit pėr mjekėsinė.
Disa vite mė vonė, miqtė nė njė muze lokal tė historisė natyrore e drejtuan
Nessen-in drejt teorisė se plakja ėshtė thjesht njė efekt anėsor i presionit
evolucionar qė ka pėrzgjedhur disa gjene mbi tė tjerėt.
Nėse njė gjendje shfaqet vetėm pasi njė organizėm ka kaluar kulmin e tij
riprodhues, atėherė nuk do tė ketė presion selektiv pėr tė parandaluar
kalimin.
Si mjek, Nesse e kuptoi se teksa kuptonte se si kėto forca mund tė formonin
speciet, ai nuk kishte asnjė ide se si funksionon seleksionimi natyror
brenda trupit tė njeriut.
Nesse tani vlerėsohet si njė baba themelues i mjekėsisė evolucionare,
ndonjėherė i njohur edhe si mjekėsia darviniane njė disiplinė relativisht
e re dhe nė rritje qė zbaton teorinė evolucionare nė pyetjet rreth shėndetit
dhe sėmundjeve njerėzore.
Teksa shumica e kėrkimeve moderne mjekėsore fokusohen nė shkaqet fizike dhe
molekulare tė sėmundjeve, mjekėsia evolucionare pėrpiqet tė kuptojė pse ne
mund tė kemi evoluar pėr tė qenė tė ndjeshėm ndaj kushteve nė radhė tė parė
dhe si mund ta pėrdorim evolucionin pėr ti luftuar ato.
Ajo me tė cilėn kemi tė bėjmė kėtu ėshtė njė shkencė e re themelore qė nuk
ėshtė aplikuar nė mjekėsi, ka treguar Nesse.
Ėshtė njė ndėrmarrje shumė e madhe pėr tė pėrmbysur plotėsisht atė qė
mendojmė pėr atė qė ėshtė trupi i njeriut dhe si funksionon.
Megjithatė, njė numėr nė rritje shkencėtarėsh po pėrpiqen tė aplikojnė tė
menduarit evolucionar pėr tė pėrmirėsuar mjekėsinė.
Tashmė, puna e tyre ka filluar tė ndryshojė tė kuptuarit se si zhvillohen
kanceret dhe sėmundjet autoimune.
Po ashtu po zbulon strategji tė reja pėr trajtimin e problemeve tė dėmshme
tė lidhura me kujdesin shėndetėsor, siē ėshtė rezistenca antimikrobike.
Unė kam qenė i habitur qė ka pasur kaq shumė implikime praktike kaq
shpejt, ka thėnė Nesse.
Kanceret janė vetė njė demonstrim i procesit evolucionar nė njė mikrokozmos.
Ato janė grupe qelizash qė vazhdimisht konkurrojnė dhe bashkėpunojnė me
njėra-tjetrėn nė mėnyra qė ndihmojnė tumorin tė rritet dhe tė lulėzojė.
Kur njė pacient merr terapi me ilaēe, pėr shembull, ai fut njė presion tė ri
selektiv qė zhduk qelizat qė janė mė tė prekshme ndaj trajtimit.
Ata qė janė mė pak tė prekshėm, apo edhe tė imunizuar nga efektet e
trajtimit, mbijetojnė pėr tė pėrcjellė tiparet e tyre gjenetike te qelizat
qė i ndjekin.
Kjo ėshtė arsyeja pse edhe terapitė shumė tė suksesshme tė kancerit
pėrfundimisht do tė ndalojnė sė funksionuari nė shumė pacientė qelizat e
kancerit zhvillojnė rezistencė ndaj trajtimit dhe mė pas rritin nė mėnyrė tė
pakontrolluar popullsinė e tyre.
Ėshtė e diskutueshme qė ky ėshtė shkaku i afėrt i vdekjes nė shumicėn e
pacientėve, ka treguar Robert Gatenby, drejtor i Qendrės sė Ekselencės pėr
Terapinė Evolucionare nė Qendrėn e Kancerit Moffitt, nė Florida, SHBA.
Nėpėrmjet lenteve tė tė menduarit evolucionar, laboratori i Gatenby po
zhvillon dy strategji tė ndryshme pėr tė trajtuar kancerin: terapinė
adaptive dhe terapinė e zhdukjes.
Terapia adaptive synon tė kontrollojė pėrhapjen e kancerit nė vend qė tė
pėrpiqet ta eliminojė atė plotėsisht. Dogma pėr 50 vitet e fundit nė
trajtimin e kancerit ka qenė qė ju tė aplikoni tė njėjtin medikament, ose
kombinim ilaēesh, nė cikle, derisa tė ketė prova tė qarta tė progresionit tė
tumorit ose toksicitetit tė tepėrt, sipas Gatenby.
Kjo zakonisht ėshtė mirė pasi tė jetė marrė pėrgjigja maksimale. Por e
kotė, pasi pjesa mė e madhe e qelizave tė mbetura janė rezistente ndaj
ilaēit dhe duke vazhduar me tė njėjtėn terapi, onkologu u jep mundėsinė tė
shtohen nė mėnyrė qė popullata e tyre tė bėhet mė e madhe dhe mė e
larmishme.
Teoria e tij e terapisė adaptive, synon tė ndryshojė dozėn e barnave pėr njė
qasje tė pėrshtatur, thjesht duke dhėnė trajtim tė mjaftueshėm pėr tė
rrėzuar tumorin, duke e mbajtur atė sa mė tė vogėl tė jetė e mundur, pa
eliminuar plotėsisht popullatėn e ndjeshme.
Pastaj terapia tėrhiqet.
Kjo lejon qelizat e ndjeshme ndaj trajtimit tė vazhdojnė tė lėvizin pėr
hapėsirė brenda tumorit, duke parandaluar qė qelizat e tjera rezistente ndaj
ilaēeve tė dominojnė pėr shkak tė njė avantazhi adaptiv.
Shpresa, sipas tij, ėshtė se mjekėt mund ti mbajnė pacientėt gjallė pėr njė
periudhė tė gjatė kohore, rreth gjysma e sė cilės nuk duhet tė pėrballen me
efektet anėsore qė lidhen me trajtimin.
Tanimė, grupi i tij kėrkimor ka treguar se kjo teknikė funksionon nė njė
provė tė vogėl pilot qė pėrfshin pacientė me kancer tė prostatės.
Pacientėt qė iu nėnshtruan terapisė adaptive morėn gjysmėn e dozės normale
tė njė ilaēi kimioterapie gjatė rrjedhės sė provės, gjatė sė cilės ata
kaluan 46% tė kohės duke mos marrė fare.
Koha nga fillimi i terapisė deri nė momentin kur kanceri pushoi sė reaguari
ndaj trajtimit ishte 19 muaj mė i gjatė nė grupin qė mori kėtė terapi
adaptive nė krahasim me ata qė iu nėnshtruan kursit standard tė
kimioterapisė.
Pacientėt qė kishin terapi adaptive gjithashtu kishin njė mbijetesė tė
pėrgjithshme qė ishte 2.26 vjet mė e madhe se ata nė trajtimin standard.
Nė terapinė e zhdukjes, Gatenby dėshiron ta bėjė atė edhe njė hap mė tej dhe
tė pėrdorė atė qė dimė nga mėnyra se si speciet e kafshėve zhduken pėr tė
hartuar terapi kurative qė shkaktojnė zhdukjen e popullatave tė kancerit.
Ideja do tė ishte tė mos prisnim qė tumori tė ripėrtėrihet pasi mjekėt tė
aplikojnė terapinė fillestare.Por qė ta godasin tumorin me njė terapi
krejtėsisht tė ndryshme pėrpara se tė shėrohet kapja e qelizave tumorale
nė befasi me njė cikėl tė shpejtė tė njė ilaēi tė ndryshėm nė kulmin e
pėrgjigjes sė tij ndaj atij trajtimi tė linjės sė parė.
Deri mė tani vetėm njė model matematikor ėshtė publikuar pėr tė eksploruar
kėtė ide.
Megjithatė, ekipi i Gatenby ka propozuar prova klinike duke pėrdorur
terapinė e zhdukjes kundėr kancerit tė pankreasit dhe kancerit tė gjirit.
Mjekėsia evolucionare pėrdoret gjithashtu nė kėrkimin e njė zgjidhjeje pėr
njė nga problemet me rritjen mė tė shpejtė tė botės moderne: rezistencėn
antibakteriale.
Teksa mjekėsia moderne ka zhvilluar antibiotikė tė fuqishėm pėr tė asgjėsuar
bakteret e dėmshme qė infektojnė njerėzit dhe shkaktojnė sėmundje, pėrdorimi
i tyre i pėrhapur gjithashtu ka bėrė qė bakteret tė evoluojnė pa dashje
pėrmes rezistencės ndaj seleksionimit natyror ndaj kėtyre barnave.
Vlerėsohet se bakteret rezistente ndaj antimikrobikėve vranė mė shumė njerėz
sesa HIV/AIDS ose malaria nė vitin 2019, duke marrė mė shumė se 1.2 milionė
jetė.
Aktualisht, mjekėt luftojnė sėmundjet e shkaktuara nga bakteret rezistente
ndaj antimikrobikėve duke kaluar nė medikamente tė tjera me shpresėn se do
tė shmangin mbrojtjen bakteriale kundėr barnave tė tjera.
Por kjo praktikė rrezikon tė vazhdojė ciklin e rezistencės nė vend qė ta
ndalojė atė bakteret po evoluojnė pėr tu bėrė gjithnjė e mė shumė
gjenetikisht rezistente ndaj ilaēeve.
Po ashtu bakteret zhvillojnė rezistencė nė njė sėrė mėnyrash nga shkėmbimi
i materialit gjenetik deri te grumbullimi i mutacioneve tė rastėsishme.
Si rezultat, shkencėtarėt evolucionarė po testojnė qasje tė ndryshme pėr tė
zbėrthyer kėto rrugė.
Nė spitale, rezistenca antimikrobike zakonisht ndodh sepse disa nga
antibiotikėt e fortė qė pacientėt marrin nė mėnyrė intravenoze kalojnė nė
sistemin tretės tė pacientit.Atje, bien nė kontakt me njė komunitet tė gjerė
mikrobesh, duke shkaktuar ndryshime tė dėmshme nė ekuilibrin e atij
komuniteti dhe duke lėnė disa qė kanė fituar rezistencė ndaj antibiotikėve.
Nėse pacientėt mund tė merrnin anti-antibiotikė qė anulojnė efektin e
barnave sapo tė arrijnė nė zorrė, kjo do tė zvogėlonte gjasat qė bakteret
atje tė zhvillojnė rezistencė.
Vetė barnat inaktivizuese nuk bėjnė asgjė, klinikisht, por e ndalojnė
veprimin e ilaēit nė zorrė.
Por kjo ėshtė njė zgjidhje e pėrgjithshme qė nuk frenon rezistencėn nėse
bakteret dhe barnat takohen.
Njė arsye pse rezistenca bakteriale ėshtė kaq e vėshtirė pėr tu trajtuar
ėshtė se ajo nuk ndodh vetėm pėrmes rrugės evolucionare tipike, tė drejtuar
nga rastėsia kur njė mutacion i rastėsishėm i bėn disa baktere mė tė forta
dhe tė afta pėr ti rezistuar ilaēeve.
Kjo ndodh gjithashtu falė transferimit horizontal tė gjeneve, ku sythe tė
ADN-sė tė quajtura plazmide mund tė kalojnė drejtpėrdrejt nga njė bakter nė
tjetrin.
Dhe kjo ėshtė gjetur tė ndodhė si brenda tė njėjtės specie bakteresh, ashtu
edhe ndėrmjet specieve.
Procesi nė fjalė lejon qė mutacionet qė pėrcjellin rezistencėn ndaj ilaēeve
tė pėrhapen shumė mė shpejt.
E teksa fushat e kėrkimit tė kancerit dhe rezistencės bakteriale janė mė tė
avancuara nė fushėn e mjekėsisė evolucionare, ka ende njė rrugė tė gjatė pėr
tė bėrė.
Kritikėt argumentojnė se pavarėsisht se kuptojmė mė shumė rreth teorisė sė
mjekėsisė evolucionare, ėshtė e paqartė se deri nė ēfarė mase kjo njohuri e
re mund tė pėrdoret praktikisht.
Plus, ka edhe fėrkim intelektual.
Ndėrsa akademikėt darvinianė mund tė jenė tepėr entuziastė, fundi pritės i
kėtyre teorive tė reja priret tė jetė mė skeptik.
Mjekėsia evolucionare e vetme nuk mund tė shėrojė askėnd ėshtė njė kornizė
pėr tė menduar pėr problemet nė mjekėsi.
Gatenby beson se qasjet e terapisė adaptive nė kancer, pėr shembull, do tė
kėrkojnė ndryshimin e mėnyrės se si ne mendojmė pėr kėto sėmundje.
Se si mjekėsia evolucionare do tė gjejė njė mėnyrė pėr tė bashkėpunuar me
industrinė farmaceutike ėshtė gjithashtu njė pikėpyetje e madhe.
Por Nesse njeriu qė nisi gjithēka mendon se mjekėsia evolucionare ka
ende fuqinė pėr tė ofruar pyetje tė reja dhe pėrgjigje tė reja rreth
sėmundjeve.
Mund tė thuash qė jam pak i pasionuar pėr kėtė sepse ėshtė qesharake.
Ekziston njė hendek midis biologjisė evolucionare dhe mjekėsisė, dhe nė fakt
po dėmton shėndetin e njeriut, ka thėnė ai.
Sipas tij, procesi ėshtė i ngadalshėm, por shkenca gjithmonė fiton.
Marrė nga BBC, pėrshtatur pėr Albanian Post.
|