Gjėja qė dėshirohet, pra duhet tė
supozohet. Nė mėnyrė sa mė tė fortė qė tė bėhet kjo, aq mė i fortė bėhet
pėrfytyrimi, i cili pastaj aq mė shumė i mbisundon ndjenjat dhe nė kėtė
mėnyrė realizohet.
Tė mos thuhet se ėshtė marrėzi tia supozosh
vetes ta zėmė shėndetin, atėherė kur nuk e ke shėndetin; ose tia supozosh
vetes se nuk ke dhembje atėherė kur dhembjet i ke aty. Kjo, ēėshtė e
drejta, na duket e pakuptimit, po, megjithatė, mendimi, pėrkatėsisht
pėrfytyrimi: dhembjet kanė pushuar, mė nuk mė dhemb askund,
do tė bėjė qė dhembjet tė zvogėlohen, kuptohet po tė supozojmė se
pėrfytyrimi e ka forcėn e duhur. Ju ka rėnė tė dėgjoni gjė ndonjėherė pėr
fakirėt? Me anė tė fuqisė sė imagjinatės, do tė thotė me anė tė
sugjestionit, shumė prej tyre arrijnė tė bėhen krejt tė pandjeshėm. Kur
njeriu i paudhėzuar i vėshtron eksperimentet e tyre, ta zėmė shpėrthimin e
muskujve tė tyre me shpatė, atėherė mendon se pėrjeton njė mrekulli tė
vėrtetė. Ndėrkaq ēdo gjė aty ėshtė fare e natyrshme dhe e kuptueshme dhe atė
qė e bėn fakiri, mund ta bėjė kushdo qė pėrdor autosugjestionin dhe e
shfrytėzon fuqinė e tij.
Dukurit e kėtij lloji janė fare tė thjeshta:
dhembjen ta zėmė e ndiejmė vetėm atėherė kur me anė tė pėrfytyrimeve arrin
nė vetėdijen tonė. E kjo gjė mund tė ndodhė vetėm nėse ai pėrfytyrim e
tėrheq vėmendjen tonė. Ndėrkaq, nėse nuk ėshtė fjala pėr njė
rast tė tillė, atėherė nuk e ndiejmė as dhembjen. Pra, nėse supozojmė se
vėrtet nuk ndiejmė kurrfarė dhembjeje, atėherė edhe pėrfytyrimi pėr
mosekzistimin e dhembjes kuptohet se vjen nė radhė tė parė nė mendimin tonė,
prandaj pėr kėtė shkak edhe presioni i shqisave (ndjenjat e dhembjes),
i shkaktuar nga tė therurat e trupit, nuk arrin tė depėrtojė nė vetėdije,
sepse vėmendja ėshtė kthyer nė anėn tjetėr.
Se kjo vėrtet ėshtė kėshtu, do ta keni provuar
tashmė vetė disa herė. A sju ka ndodhur ndonjėherė deri mė tashti tė
lėndoheni dhe kėtė tė mos e keni hetuar? Kėtė gjė do ta keni vėrejtur vetėm
pas disa javėsh. Kjo ndodh njėsoj sikur me fakirin, pėrpos qė vėmendja juaj
nuk ėshtė larguar me anė tė pėrfytyrimit mbi mosekzistimin e dhembjes, por
me gjėra tė tjera.
Kush nuk mėsohet tė kuptoj pse ndonjė
autosugjestion thjesht duhet tė veprojė, pse ndjenja ėshtė mė e fuqishme se
vullneti, pse mu me ndihmėn e qėndrimit pasiv zhduket nga vetėdija ajo qė
ėshtė negative, ai kurrė nuk do tė arrijė tė bėjė me sukses
autosugjestionin. Qenėsore ėshtė ēėshtja e njohurisė. Kur tė jetė zgjidhur
ajo, atėherė tė gjitha tė tjerat sjanė asgjė tjetėr, pos njė lojė dhe
zbavitje fėmijėsh.
Ashtu siē vepron fuqia e mendimeve nė mbretėrinė
e funksioneve organike, po ashtu ajo pengon dhe ndihmon nė fushėn e
shpirtėrores. Nėse mė detyron pėrfytyrimi se kam kujtesė tė dobėt, vėshtirė
se do tė mė mbetet gjė nė kujtesė; nėse konsideroj se ndonjė punė mendore
nuk do tė mund ta bėj, atėherė do tė ndodhė ajo gjė etj. Ndėrkaq,
pėrfytyrimet tjera do tė veprojnė krejtėsisht ndryshe: ato do tė shtojnė
aftėsitė pėr punė, do ta rrisin forcėn dhe mundėsinė e njeriut. E meqė mu
kjo e fundit ka rėndėsi tejet tė madhe pėr arritjen e suksesit, dy herė mė
shumė ėshtė e nevojshme tė bėhet autosugjestioni i vetėdijshėm. Meqė nė
mendime njeriu bėn ndikim nė vetveten, tė manifestuar nė mendime,
shfrytėzojeni fantazinė dhe supozoni fort se ajo qė dėshironi do tė
pėrmbushet. Mos harroni: Sugjestionit duhet ti besoni plotėsisht, ai
duhet tė jetė i qartė dhe i kuptueshėm. Pėrherė ta keni ndėr mend se
sugjestioni do tė realizohet gjithmonė nė pėrputhje me pėrmbajtjen.
Ngritja dhe forcimi i vetėbesimit
Nė mėnyrė qė me anė tė ndikimit nė vetvete tė
rritet dhe tė forcohet nė radhė tė parė vetėbesimi, kėrkohet
ta vėshtrosh veten shpesh nė pasqyrė. Me kėtė rast duhet ta vėshtrosh drejt
nė sy dhe vėmendjen tėnde ta pėrqendrosh nė pėrfytyrimin: Unė jam
njeri i cili ka besim nė vete!. Kuptohet se me kėtė rast nuk bėn
ta varėsh hundėn, por duhet tė kesh shprehje fytyre tė njė njeriu fare
stabil dhe tė sigurt. Sugjestioni i tillė qė ushtrohet ēdo ditė ka vlerė tė
pazėvendėsueshme. Ai edhe frikacakun mė tė madh, pėr njė kohė tė shkurtėr, e
bėn tė ndryshojė, e sidomos atėherė kur thėniet e vete i argumenton edhe me
dėshmi. Pėr kėtė qėllim jua pėrkujtoj programin, planin dhe vendimet tė
cilat i merrni pėr ēdo ditė dhe tė cilat nė rast tė realizimit dhe tė
plotėsimit, bėjnė qė ideja e vetėbesimit tė mbisundojė njeriun me
sovranitet.
Autosugjestioni i tė folurit
E tash nja dy-ti fjalė pėr ata lexues tė mi tė
cilėt i brengos ndjenja se vullneti i tyre ėshtė fare i pafuqishėm pėr tė
luftuar kundėr ndikimeve negative. Nė rast tė tillė duhet tė bėhet sulfrimi,
do tė thotė tė ushtrohet ndikimi me anė tė fjalės sė shqiptuar.
Me kėtė rast aksioni i drejtpėrdrejtė i vullnetit, siē kam theksuar mė
parė, tė drejton kundėr shkatėrruesit tė harmonisė jetėsore. Po ajo gjė qė
te mėnyrat e pėrmendura mė parė tė sugjestionit vetėm mendohet, kėtu ndėrkaq
shqiptohet, ēėshtė e drejta jo aq zėshėm, por megjithatė aq sa pėr tu
dėgjuar qartė me veshėt e tu. Ajo qė duhet tė ndodh duhet tė formulohet
shkurt, madje sipas parimeve, tė cilat tashmė janė theksuar dhe pėrcaktuar.
Formula duhet tė jetė kėshtu e shkruar dhe e prerė. Gjatė
ditės duhet tė shqiptohet disa herė duke pasur besim tė madh nė veprimin e
saj. Nė kėtė rast ka rėndėsi edhe rrethana se duhet tė nisemi nga pikėpamjet
e vetėkuptimit, sepse kjo zėrin e bėn fort tė bindshėm, kurse
edhe vetė pėrfytyrimet, tė cilat krijohen mė kėtė rast, bėhen edhe mė tė
forta.
Pėr ēdo dėshirė, pėr ēdo gjendje shpirtėrore
gjendet lehtė formula pėrkatėse. Si e do nevoja, nė tė njėjtėn kohė sipas
mundėsisė merret vetėm njė. Ndėrkaq, nėse njeriu lėngon nga njė sėrė
sėmundjesh dhe tė metash, do tė pėrdorė atė formulė qė i pėrfshin tė gjitha.
Ta zėmė: Nervat e mi janė tė qetė dhe nuk kam asnjė brengė
etj. Me rastin e autosugjestionit ėshtė mirė qė njeriu tė jetė vetėm; me
rastin e shqiptimit tė ndonjė fjale duhet tė merrni frymė thellė dhe
ngadalė. Edhe gjatė autosugjestionit, tė zbatuarit sistematik dhe tė
rregullt ka rėndėsi tejet tė madhe: pėr kėtė shkak duhet tė caktohet kohe e
saktė kur do tė ndikosh nė vete; momenti mė efikas ėshtė nė mėngjes dhe nė
mesditė, e pėrpos kėsaj edhe nė mbrėmje pak para gjumit. Formula e caktuar
pastaj duhet tė shqiptohet me temp tė shpejtuar 20-25 herė.
Shqiptimi i pandėrprerė nė mėnyrė tė lirė i
formulės sugjestive ka rėndėsi tejet tė madhe, sepse nė kėtė mėnyrė kurrnjė
mendim tjetėr nuk do tė jetė nė gjendje tė tėrheq vėmendjen nga ndonjė
objekt tjetėr. Nėse ta zėmė formulėn sugjestive e shqiptojmė tejet shpejt,
me shpejtėsinė me tė madhe, atėherė aty kurrfarė mendimi
tjetėr nuk mund tė pėrzihet dhe nė kėtė mėnyrė, mendimi qė shqiptohet, bėhet
mė i fortė dhe mė aktiv. Se mendimi i shqiptuar drejt mbisundon pėrherė mbi
ne, mund tė vėrehet lehtė edhe vetė. lėshojeni krejtėsisht tė lirė dorėn
tuaj tė djathtė pa e shtrėnguar me kėtė rast asnjė muskul, dhe
ashtu tė lirė lėreni tė varur pėr trup, e pastaj shqiptojeni mendimin tjetėr
pa e ndėrprerė asnjė pjesė tė sekondės: Nuk mund ta ngris dorėn, nuk
mund ta ngris dorėn etj. etj. Tashti kur e pėrsėritni se nuk mund
ta ngritni dorėn, pėrpiquni qė, megjithatė, ta ngritni, do tė shihni se e
keni kot, dhe nėse pėrpiqeni edhe disa fish mė shumė. Ndėrkaq, nėse pėrkrye
tė gjithave, megjithatė, e ngritni dorėn do tė thotė se mendimin nuk e keni
shqiptuar drejt dhe shpejt sa duhet dhe pėr kėtė shkak ka dominuar mė shumė
mendimi i kundėrt.
Njeriu pėrherė mund tė bėjė vetėm atė gjė
qė momentalisht ia sugjeron pėrfytyrimi mė i fortė. Dhe pėr kėtė kur
mė thoni se jeni nė gjendje edhe tė ecni dhe tė qėndroni dhe ti bėni edhe
njė mijė punė tė tjera, e qė me kėtė rast pėrfytyrimi pėrkatės tė mos ju
shfaqet nė vetėdije, sėrish do tjua pėrkujtoj ndėrdijen, ku krijohen dhe
nga ku dalin pėrfytyrime mbi ēdo gjė qė mund ta bėni ju.
Me kėtė, lexues tė nderuar, e pėrfundoj kreun nė
tė cilin u njoftuam me nxitėsin shpirtėror tė suksesit. Kur tė dimė se si
pėrdoret autosugjestioni, do ta kemi nė dorė mjetin mė tė fuqishėm pėr tė
arritur suksesin personal. Nėse kėtė mjet do tė dimė ta pėrdorim me vetėdije
dhe racionalisht, duke u bazuar mbi gjithė atė qė kemi thėnė mė parė,
sukseset e shumanshme qė do ti arrini me kėtė rast do tė na ngazėllojnė
edhe rrethin tonė.
MENDONI POZITIVISHT!
Mendimet janė forcė e cila vė nė lėvizje edhe qiellin
edhe tokėn.
|