Rėndėsi tė madhe duhet kushtuar qėndrimit
optimist nė jetė. Kjo ėshtė e nevojshme jo vetėm qė tė jemi pėrherė tė
vullnetshėm, nė mėnyrė qė smira dhe pakėnaqėsia tė mposhten shpejt, por nė
radhė tė parė qė tu pėrgjigjemi ligjeve tė mendimeve. Mendimet, ēėshtė e
drejta, janė shkaku kryesor i suksesit.
Mendimet e mėdha, tė fuqishme, tė cilat e
mbisundojnė ndjenjėn, bėjnė tė na drejtojnė dhe tė na udhėheqin, tė na cytin
drejt ngadhėnjimit ose drejt shkatėrrimit.
Mendimet kėtu e kanė kuptimin e pėrfytyrimeve,
do tė thotė tė figurės shpirtėrore, qė krijohen qoftė me anė tė ndikimit tė
jashtėm, qoftė me anė tė mendimit tonė. Ato mund tė krahasohen me qenie tė
cilat pėrmes pėrkushtimit dhe kujdesit i ngjallim dhe tė cilat sipas
qėllimit tė vet ndikojnė nė proceset shpirtėrore nė tru, me ērast ose i
prishin ose i pėrparojnė.
Vullneti kryesisht ėshtė sundimtar i atyre
pėrfytyrimeve. Gjatė gjithė kohės qė ai vigjilon mbi tė nėnshtruarit e vet,
pa lejen e tij nuk mund tė shfaqet asnjė pėrfytyrim. Ndėrkaq, nėse nuk
vigjilon apo nėse me fuqinė e vet nuk bėn asgjė, atėherė lehtė mund tė ndodh
e kundėrta.
Ashtu siē kemi thėnė, pėrfytyrimi e udhėheq
trupin dhe ndikon nė tė atėherė kur e sundon emocioni. Kur ndodh ky rast,
vullneti privohet nga fuqia e vet dhe pėrfytyrimi, kur tė jetė fare i
mundshėm, bėhet realitet. Ekzistojnė dy lloje pėrfytyrimesh: pozitive
dhe negative. Derisa pozitivet krijojnė suksesin, lumturinė
dhe shėndetin, negativet sjellin sėmundjen, pakėnaqėsinė, gabimet dhe
dėshtimet.
Kur mendohet, pra pozitivisht?
Pozitivisht mendohet kur njeriu nuk ankohet nė
pengesat dhe nė pakėnaqėsitė, nėse nuk merr frymė pėr shkak tė tyre, siē
vepron sot shumica e njerėzve, nėse frikėn nga sėmundja e dėbon nga zemra e
vet dhe vetes i thotė vazhdimisht se ēdo gjė do tė bėhet mirė dhe se ēdo gjė
qė dėshiron ta arrish - do tė plotėsohet domosdo.
E kur mendohet negativisht?
Kur ēdo gabim merret si fillim i shkatėrrimit
vetjak, kur vazhdimisht mendohet se vetėm tė tjerėt kanė suksese, kurse
vetveten e konsideron vetėm si fatkeq, tė cilit ēdo gjė i vete mbrapsht, kur
tėrė ditėn e lume nuk di tė punojė gjė tjetėr, pėrpos tė mendojė pėr dertet
dhe dhembjet e veta.
E kuptoni, pra, pse i jap kaq rėndėsi qėndrimit
tė drejtė nė jetė?
Secili ėshtė farkėtues i fatit tė vet; njeriu
atė qė e mbjell, atė gjithsesi edhe do ta korrė.
Po ti kemi me bollėk pėrfytyrimet e shėndetit,
do tė jemi tė shėndosh; po ti kemi me bollėk pėrfytyrimet e fuqisė dhe tė
guximit, mund tė jemi tė fuqishėm dhe tė guximshėm; po ti kemi me bollėk
pėrfytyrimet e vetėbesimit, do tė jemi tė arsyeshėm dhe tė qetė nė punėn
tonė.
E dini, pra, tashti pse kam thėnė se duhet ti
besoni madhėshtisė sonė? Sepse, vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė bėhemi tė
mėdhenj.
Ēmendojmė tė bėhemi, tė tillė edhe do tė jemi,
asgjė tjetėr!
Nėse mendoni se kurrė nuk do tė arrijmė asgjė,
atėherė vėrtet kurrė asgjė nuk do tė arrijmė; nėse megjithatė mendojmė se
domosdo do tė krijojmė atė qė dėshirojmė, atė edhe do ta arrijmė me siguri.
Prandaj tė krijojmė kushte shpirtėrore tė
suksesit, tė mendojmė vetėm pozitivisht.
Si tė bėheni fare pozitivė
Pranoj se kjo ėshtė mė e lehtė tė thuhet sesa tė
realizohet, sepse rėndom ndodh kėshtu: njeriu sa mė shumė tė pėrpiqet tė
mendojė pozitivisht, atė me shumė e ndien kur shfaqen mendimet negative. Pse
ndodh kėshtu? Fjala ėshtė mu pėr atė qė e kemi thėnė mė parė:
emocionet ka kohė qė ndodhen nė pushtetin e mendimeve negative, gjė qė bėn
tė shkatėrrojė ēdo pėrpjekje tė vullnetit rreth synimeve tė tij pėr tė
pasur vetėm mendime pozitive.
E si ndodh kjo?
Fare e qartė se me anė tė edukimit pėrmes
ndikimeve tė ndryshme sikundėr edhe me anė tė pėrvojės sė deritanishme
jetėsore brenda njeriut janė zgjuar frika dhe brengosja. Natyra e njeriut
bėn qė ai, mundėsisht, pėrpiqet ti evitoj nga vetja tė gjitha pengesat dhe
pakėnaqėsitė. Porse, nėse tashmė ka fituar pėrvojė tė keqe, atėherė ajo i
mbetet e ngulitur nė kujtesė dhe pėr kėtė shkak mė vonė shfaqet shpesh frika
nga pėrjetimi i tillė apo i ngjashėm me tė. E frika ėshtė bazė e
pėrshtatshme pėr pėrfytyrimet negative.
Ėshtė gjė qenėsore dhe karakteristik se
pėrfytyrimet qė e sundojnė trupin nuk ėshtė e thėnė qė pėrherė tė arrijė nė
vetėdije. Ato veprojnė dhe shpesh shfaqen, kurse njeriut as qė i shkon nė
mendje se ato ekzistojnė fare. Po tė vėshtrojmė fushėn e veprimit tė tyre,
do tė arrijmė deri te ndėrdija, ku kanė arritur pėrfytyrimet.
Ndėrdija pėr tė cilėn kam folur shpeshherė ėshtė
pjesė e unit tonė, i cili vepron fshehurazi, ekzistimi i tė
cilit konstatohet me anė tė manifestimeve tė tij pėrmes trupit. Aty ndodhin
tė gjitha proceset qė janė tė domosdoshme pėr realizimin e pėrfytyrimeve.
Aty lindin tė gjitha nxitjet e pavetėdijshme shpirtėrore dhe trupore. Aty
ėshtė qendra e fuqisė qė rregullon funksionet e gjithmbarshme tė organizmit
dhe qė e mban trupin gjallė. Dhe nėse ajo ndėrdije vepron nė mėnyrė fare tė
pavarur, ajo nė pjesėn mė tė madhe i nėnshtrohet vetėdijes dhe nė rrethana
tė caktuara vepron sipas vullnetit tė vet apo tė huaj; nė tė, pra, mund tė
bėhet ndikim nė veprimin e saj. E mjet i kėtij veprimi janė pėrfytyrimet e
pėrmendura tė cilat nė ndėrdije mund tė arrijnė me pajtimin apo pa pajtimin
tonė.
Tashmė siē e dini pėrfytyrimet krijohen me anė
tė mendimeve ose me anė tė ndikimit tė jashtėm.
Nė rastin e parė pėrfytyrimet janė kryesisht figura tė kujtesės dhe jo aq
tė rėndėsishme. Vetėm atėherė kur tė mbahen nė vetėdije me vėmendje dhe kur
ta kenė bėrė pėr vete ndjesinė ato depėrtojnė nė ndėrdije,
kėtė herė me pajtimin tonė. Me kėtė rast ėshtė e rėndėsishme qė pėrfytyrimet
e nxitura me anė tė mendimit rėndom zhduken vetvetiu, porse nė raste tė
jashtėzakonshme ndodh qė qėllimisht, pėrmes koncetrimit, tė
shkaktohen nė vetėdije.
Nėse pėrfytyrimet krijohen me anė tė ndikimit tė
jashtėm, kjo gjė ndodh pėrmes veprimit shqisor (tė parit, tė dėgjuarit,
etj.). Kur ndodh kjo dhe kur ekziston vullneti, atėherė pėrfytyrimet fare
lehtė do tė shfaqen nė vetėdije, duke supozuar se nuk ėshtė fjala pėr
pėrfytyrime tė tilla tė cilat kaherė kanė mbisunduar ndjenjat, para se tė
jenė nxitur nga veprimi shqisor. Atėherė, kuptohet, me anė tė vullnetit
vėshtirė tė bėhet punė me to.
Nėse vullneti nuk merr kurrfarė qėndrimi negativ
ndaj pėrfytyrimeve qė janė shkaktuar me anė tė ndikimit tė jashtėm, atėherė
ato, meqė nuk hasin nė kurrfarė pengesash, menjėherė shkojnė nė ndėrdije, nė
mėnyrė qė aty, nėse janė tė fortė sa duhet, tė zhvillojnė veprimin e tyre.
Me kėtė rast kemi tė bėjmė me sugjestionin (ndikimin). Ndikimi
i ndėrdijes bėhet me kėtė rast edhe pa pėlqimin tonė, duke pėrjashtuar,
kuptohet, sugjestionin e vetėdijshėm.
Shembulli (modeli) edhe kėtu ėshtė mėsuesi mė i
mirė. Ta themi kėtė figurativisht: kėto shqyrtimet e fundit i kemi bėrė me
anė tė konstatimit se mendimi pozitiv ėshtė i pamundshėm, apo
tė paktėn tepėr i vėshtirė, nėse pėrfytyrimet negative dominojnė, sado qė tė
bėjė pėrpjekje vullneti. Si shkak kryesor theksohet frika, tė
cilėn pėrfytyrimit negativ ia ofron pushteti mbi trupin. Qė tė jem mė i
qartė do tju pėrkujtoj edhe njė herė se secili pėrfytyrim ėshtė i fortė dhe
qė gjendet nė kufijtė e sė mundshmes, bėn tė realizohet, do tė thotė me anė
tė vetėdijes ia detyron organizmit vullnetin e vet. Ai vullnet i
pėrfytyrimit e bėn trupin e tillė ēfarė vetė pėrfytyrimi kushtėzohet
shpirtėrisht, qoftė ai pozitiv, qoftė ai negativ. Nėse, ta zėmė, pėrmbajtja
e pėrfytyrimit pėrmban shtangimin e dorės, ta marrim vetėm kėtė rast i cili
ėshtė fare i kuptueshėm, atėherė ky shtangim dore edhe do tė ndodhė, do tė
thotė ai tė cilin e mbisundon pėrfytyrimi i tillė, nuk do tė mund tė bėjė me
dorė kurrfarė lėvizjesh.
Kurdoherė qė tė jetė fjala pėr dukuritė thjeshtė
nervoziste, kjo gjė kuptohet lehtė, porse edhe dukuritė organike mund tė
shkaktohen me anė tė pėrfytyrimeve, siē do ta shihni kėtė mė vonė.
Nė vazhdimin tjetėr, ndėr tė tjera, do tė
lexoni:
Si lindin pengesat shpirtėrore;
Ndjenja mė e fortė se vullneti;
Vėmendja u jep shpirt mendimeve;
Autosugjestioni i vetėdijshėm etj.
|