|
Miq tė Shėndetit Natyral, sot do tju shkruaj
pėr aneminė sepse prek jo pak nga ne.
Pa e zgjatur nė hollėsi mjekėsore, anemia ndodh kur numri i qelizave tė kuqe
tė gjakut (RBC) ėshtė tepėr i ulėt dhe niveli i hemoglobinės nė gjak bie nėn
normalen. Hemoglobina pėrbėhet nga haeme (hekur) dhe globin (proteinė). Tė
dy kėto elemente nevojiten pėr tė furnizuar tė gjithė trupin me oksigjen dhe
lėndė ushqimore.
Anemia ėshtė e llojeve tė ndryshme por ajo qė
haset mė shpesh ėshtė anemia pėr shkak tė mungesės sė hekurit, dhe/ose
vitaminės B12, dhe/ose acidit folik dhe/ose pėr shkak tė ndonjė sėmundjeje
kronike. Mė shpesh haset tek femrat sepse meshkujt e rritur kanė nevojė pėr
mė pak hekur (deri nė 8 mg) se gratė (deri nė 18 mg hekur) nė ditė.
Kėshtu qė, ata qė kanė probleme me aneminė duhet
tė konsumojnė ushqime qė pėrmbajnė hekur, vitaminė B12, acid folik, vitaminė
C dhe proteinė. Ndėr ushqimet e shumta, mė kryesoret janė:
Mishi i kuq, si ai i viēit dhe derrit, pėrmbajnė
sasi tė madhe hekuri heme, qė pėrthithet mė lehtė nga trupi se sa hekuri non-heme
qė pėrmbajnė bimėt. Mėlēia ėshtė organi mė i pasur nė hekur dhe vitamina B.
Mėlēia e vicit ka mė shumė se 600% tė nevojės ditore nė hekur dhe vitaminė
B-12.
Bimėt bishtajore: fasulja, thjerrėzat (lentilet),
bizelet. Por kini kujdes se bishtajoret kanė acid fitik qė bllokon
pėrthithjen e hekurit, prandaj kėshillohet qė ato tė lihen nė ujė gjithė
natėn para se tė gatuhen.
Drithi integral. Buka e prodhuar me drithė
integral ėshtė burim i mirė hekuri non-heme, lloj hekuri qė i duhet trupit
nė rast mungese tė hekurit. Por me gjithė pėrmbajtjen e lartė nė hekur, edhe
drithėrat pėrmbajnė acid fitik. Prandaj kėshillohet qė bukėn ta prodhoni
vetė ose ta bleni nė njė furrė ku buka prodhohet pasi ėshtė bėrė fermentimi
i brumit. Kjo ėshtė arsyeja kryesore pėrse njerėzit sot kanė probleme me
drithėrat. Njė fetė bukė pėrmban 6% tė kėrkesės ditore pėr hekur.
Veza ėshtė e pasur nė lėndė ushqimore. 1 vezė e
madhe pėrmban 1 mg hekur, dmth, 7% tė nevojės ditore pėr hekur pėr femrat
dhe 11% pėr meshkujt. Vezėt ndihmojnė edhe pėr forcimin e kockave dhe
ndėrtimin e kyēeve.
Gjalpi i kikirikut ėshtė burim i mirė hekuri. Dy
lugė gjelle gjalpė kikiriku pėrmbajnė 0.6 mg hekur.
Rrepa e kuqe e gatuar ose nė formė sallate ėshtė
ndėr mėnyrat mė tė mira pėr tė luftuar aneminė. Ajo pastron gjakun dhe ka
sasi tė mirė hekuri. Pėrbėrėsit e saj ndihmojnė tė pėrmirėsohen dhe
riaktivizohen qelizat e kuqe tė gjakut. Ngjyra e kuqe e errėt e rrepės sė
kuqe ėshtė edhe pėr shkak tė pėrmbajtjes sė lartė nė hekur. Por fatkeqėsisht
rrepat shiten pa gjethet e tyre thuhet se kanė tre herė mė shumė lėndė
ushqimore se rrepa. Prandaj konsumi i gjetheve tė rrepės ėshtė mjaft i
kėshillueshėm.
Spinaqi dhe perimet e gjelbra nė pėrgjithėsi
janė burim i mirė hekuri dhe vitamine C. Spinaqi pėrmban edhe fibėr,
vitaminė A, B9 dhe E, kalcium dhe beta-karotene qė janė tė domosdoshme pėr
trup tė shėndetshėm. Megjithatė, hekuri i spinaqit nuk pėrthithet lehtė nga
trupi prandaj kėshillohet qė spinaqi tė konsumohet me ushqime tė tjera tė
pasura nė hekur tė tretshėm si patatet dhe brokoli. Kėto ndihmojnė nė
tretjen dhe pėrthithjen e hekurit tė spinaqit. Paradoksalisht, megjithėse
ėshtė i pasur nė hekur, spinaqi ėshtė faktikisht pengues i hekurit. Gjysmė
gote spinaq i zierė pėrmban 3.2 mg hekur ose pak mė pak se 20% tė nevojave
ditore nė hekur.
Shega pėrmban vitaminė C, hekur, vitamina A dhe
E, si dhe fibėr dhe potas. Shega ndihmon nė zvogėlimin e simptomave tė
anemisė si pafuqia, marramendja, dhe humbja e dėgjimit.
Molla ka hekur dhe ėshtė pikėrisht pėrmbajtja e hekurit ajo qė
ēon nė ngjyrėn kafe / oksidimin e saj kur e qėrojmė dhe ajo bie nė kontakt
me ajrin. Hekuri i mollės pėrthithet nga trupi sepse vetė molla ėshtė e
pasur nė vitaminė C.
Banania ka nivele tė larta tė hekurit. Pėr tė
rriturit, 2-3 banane nė ditė ndihmojnė nė mangėsinė e hekurit.
Mjalti ka hekur, magnez dhe zink. Ngjyra e
verdhė e mjaltit ėshtė pėr shkak tė pėrmbajtjes sė lartė tė hekurit. Kujdes,
mos u jepni mjaltė foshnjave (qė nuk kanė mbushur njė vjeē) sepse mund tu
shkaktojė sėmundje tė rėndė qė ėshtė vdekjeprurėse.
Ushqime tė tjera do tė pėrfshinin kėto:
karkalecat e detit, midhjet, sardelet, tuna, lėngu i rrushit (i nxjerrė
vetė, pa i shtuar sheqer), kajsia, pjeshka, kumbulla, rrushi i thatė, fiku,
shalqiri, luleshtrydhja (dredhėza), mandarina, portokalli, limoni, farat e
kungullit, lakra, sidomos lakra me ngjyrė, lulelakra, asparagu, mishi i
pulės, mishi i qengjit, djathėrat, arrorėt, etj.
Para se tė merrni suplement me hekur ju lutem
kontrolloni nivelet e hekurit nė gjak sepse sasia e tepėrt e hekurit ėshtė
po aq e dėmshme, nė mos mė keq, se mungesa e hekurit.
Shmangni pijet me kafeinė si ēajin dhe kafen
sepse mund tė ndėrhyjnė me pėrthithjen e hekurit, ose pijini 3 orė par
ngrėnies.
Ushqimet proteinike duhen sepse proteina
lehtėson pėrthithjen e hekurit.
Nė fund, ja shurupi pėr pėrmirėsimin e numrit tė
qelizave tė kuqe tė gjakut:
Pėrbėrėsit: 1 kg rrepė tė kuqe, gjysmė kg
karota, 2-3 portokalle, 2 mollė tė tharta, lėngun e njė limoni, njė kavanoz
mjaltė.
Pėrgatitja: Qėroni dhe shtrydhni nė shtrydhėse
frutash rrepat, karotat dhe mollėt. Shtojini lėngut tė tyre lėngun e limonit
dhe tė protokolleve. Pastaj kėtij shurupi shtojini mjaltin. Pėrziejeni mirė
mjaltin me lėngun. Hidheni shurupin e pėrgatitur nė njė enė qelqi.
Besoj se duhet tė keni rreth 2 litra shurup qė
ėshtė i mjaftueshėm pėr 15-20 ditė. Pijeni shurupin ēdo mėngjes pa futur gjė
nė gojė.
Pijeni kėtė shurup dy herė nė vit.
Nėse nuk mund ta pini kėtė shurup pėr arsye tė
ndryshme, atėherė kėshillohet 1 gotė nė ditė me lėng rrepe tė kuqe dhe
karote dhe molle.
Ju uroj dije dhe shėndet!
|
