Tashmė mund tė dorėzohemi: gjumi
nuk na shqitet, fundjava nuk arrin ta mposhtė lodhjen, rėndesa mendore dhe
fizike nuk na lehtėsohet, ēfarėdolloj autoterapie tė pėrpiqemi tė bėjmė.
Shkenca na siguron: ky ėshtė stres. Ose sipas hipotezės edhe mė shqetėsuese,
bėhet fjalė pėr lodhje kronike, njė nga sindromat mė tė pėrhapura nė
Perėndim, por sė cilės ende nuk i dihen shkaqet, ndėrsa mjekėt nuk janė ende
tė sigurt pėr kurat.
Dhe ndėrkohė qė mjekimi pritet tė
gjendet, e vetmja gjė me tė cilėn nė Perėndim po pėrballohet ky shqetėsim,
janė seancat e meditimit apo tė jogės, pėrpara se tė mendohet pėr tė blerė
qetėsues nėpėr farmaci. E megjithatė, diēka edhe mund tė bėhet: tė
rikuperojmė rezervėn energjetike qė kemi mbledhur nė pjesėn e djathtė tė
trurit, nė zonėn qė pėrgjigjet pėr emocionet, e cila lihet nė vend tė dytė
pėr shkak tė inteligjencės racionale. Dhe pikėrisht nė kėtė zonė, tė mbetur
disi nė hije, gjendet pėrgjigjja instiktive ndaj vėshtirėsive. Ta
pėrplotėsosh kėtė zonė, do tė thotė tė zbulosh mė shumė burime, pra me pak
fjalė, tė ndjehesh mė mirė.
Po si mund tė arrihet kjo?
Pėr mjekėt psikologė, kjo ėshtė
diēka qė mund tė bėhet. Sipas tyre, ka disa lloj sjelljesh qė mund tė duken
fare tė rėndomta, por qė janė mjaft tė efektshme, qė arrijnė tė fusin nė
punė pikėrisht atė zonė tė trurit qė u pėrgjigjet emocioneve. Ja disa prej
kėtyre mėnyrave:
-
Hapni sytė
Tringėllin zilja e orės: jeni nga
ata qė .... edhe pesė minuta? Atėherė sipas mjekėve, le ti pėrdorim kėto
minuta pėr tė hyrė nė kontakt me ditėn e re, duke marrė frymė dalėngadalė:
kėshtu perceptojmė trupin, riaktivizojmė energjinė dhe mund tė pėrfitojmė
ritmin e pėrditshėm psikofizik. Duhet ta dimė qė kurdo qė ta kemi programuar
zilen e orės, zgjimi i trupit fillon diku rreth orės katėr tė mėngjesit,
atėherė kur GH, hormoni i rritjes i prodhuar nga truri, fillon tė shpėrhapet
nėpėr trup, duke i stimuluar gjėndrat mbiveshkore tė prodhojnė kortizonin,
(hormoni i zgjimit). Presioni rritet dhe na vė nė lėvizje. Pastaj vjen
ngritja, kalohet nga shtrati pėr nė tualet, nga dollapi nė kuzhinė pėr tė
ngrėnė mėngjesin (edhe pse ndoshta jo me kėtė rend veprimesh), praktika tė
pėrditshme qė i bėjmė nė mėnyrė automatike. Por nė fakt ky ėshtė edhe
momenti ideal i tė ndjerit mirė me vetveten, momenti qė ndikon ndoshta mė
shumė nė vazhdimin e ditės. Veēanėrisht momenti kur jemi vetėm nė banjė.
Kėto janė minuta tė ēmueshme: nėse do tia vėmė veshin efektit mirėbėrės qė
ka tek ne ēdo gjest sado i vogėl qė i kushtohet kujdesit mėngjesor, atėherė
do tė kuptojmė se pikėrisht kėtu ėshtė vendi i duhur pėr tė peshkuar
energjinė e nevojshme.
-
Ēngjyrė tė pėlqen?
Edhe zgjedhja e veshjes nuk ėshtė
dhe aq rastėsore, ka gjithmonė tė bėjė me humorin tonė tė momentit. Veshja
ėshtė lėkura jonė e dytė. Prandaj ėshtė gabim i madh qė tė bėsh gati qė njė
natė pėrpara veshjen e sė nesėrmes, ėshtė mė mirė ta kuptosh nė mėngjes atė
qė tė bėn tė ndihesh mirė. Dhe kėtu ngjyra ka rėndėsi tė dorės sė parė,
sepse ėshtė pikėrisht ajo qė shpreh ndryshueshmėritė qė syri i percepton pėr
tia transmetuar pjesės sė djathtė tė trurit.
-
Karburanti
Ėshtė mjaft i pėrhapur mendimi
se kafeja ėshtė benzina qė i jep ritmin e duhur ditės. Por mjekėt nuk ndajnė
tė njėjtin mendim. Sepse kafeina, ashtu si dhe teina, janė pėrbėrės qė
rrisin tensionin arterial, por nuk e vėnė nė veprim pompėn e zemrės nė atė
mėnyrė qė mendohej. Nuk ekziston ndonjė mėngjes qė tė mund tė quhej ideali,
por nė vend tė kafesė njė efekt tonik mė tė mirė mund ta jepte kripa, e cila
me klorin dhe sodėn rregullojnė osmozėn e gjakut. Dhe kur dėgjoni fjalėn
kripė, nuk keni pse tju kapė paniku: janė mjaft tė pėrshtatshėm corn-flakes-at,
njė tas i tillė ka po aq sodė sa njė qese me patatina. Por nuk duhet tė
harrojmė edhe njė tjetėr gjė tė rėndėsishme: energjia ushqehet nga
ndryshimet. Nėse ēdo mėngjes marrim tė njėjtėn meny, nuk ėshtė ēudi qė ajo
tė mos vazhdojė tė ketė tė njėjtin efekt. Njė ndryshim i herėpashershėm do
tė ishte i kėshillueshėm.
-
Bota e jashtme
Njė tjetėr metodė qė vlen edhe pėr
rrugėn shtėpi - punė - shtėpi: Ndryshimi i herėpashershėm i rrugės stimulon
shikimin dhe dėgjimin, dy nga motorėt e energjisė qė nuk duhen lėnė kurrė
tė shkarkohen. Por zakonisht kemi edhe njė tjetėr ves: ndėrsa ecim rrugės
pėr nė punė mendojmė pėr gjėrat qė na presin nė zyrė... Mjekėt na
kėshillojnė qė kėtė nuk duhet ta bėjmė kurrė, sepse duke menduar pėr detyrat
qė na presin, rrezikojmė tė arrijmė tė lodhur. Prandaj ėshtė mirė qė ta
heqim mendjen duke dėgjuar muzikė nė kasetofonin e makinės apo edhe me kufje
nė vesh kur jemi nė kėmbė. Ose duke ecur, mund tė ēlodhemi duke parė rreth e
rrotull.
-
Ndiqni pikun
Tė dėgjosh instiktin, do tė thotė
tė merresh me zbulimin e nevojave mė tė thella. Edhe nė zyrė. Kėshtu mund tė
zbulojmė qė nė harkun e njė dite ekziston njė pik i energjisė maksimale. Ka
nga ata njerėz qė ndihen nė maksimumin e formės qė herėt nė mėngjes, tė
tjerė akoma nė orėt e vona tė pasdites, dikush tjetėr natėn. Duke zbuluar
pikėrisht kėtė pikė kur energjia jonė ėshtė nė maksimum, mund tė programojmė
qė punėt mė tė koklavitura, takimet mė tė rėndėsishme, provat apo sfidat ti
bėjmė pikėrisht nė kėtė kohė. Dhe njė tjetėr sekret: Nėse nė njė farė pike,
ndėrsa je i pėrqendruar nė punė, fillon tė ndjesh mėrzi, ėshtė e nevojshme
ta ndėrpresėsh pėr disa minuta, tė marrėsh frymė dhe ta spostosh vėmendjen
drejt diēkaje tjetėr. Ndoshta edhe tek muri pėrballė.
-
Nga dashuria tek
ėndrrat
Njė botim mjaft serioz si British
Medical Journal ka zbuluar se 53 pėr qind e meshkujve dhe 58 pėr qind e
femrave evropiane, nuk bėjnė seks pikėrisht pėr faj tė stresit. Por edhe pėr
shkak tė dembelizmit. E megjithatė, tė bėrit dashuri shpie nė maksimumin e
karikimit tė energjisė. Por nga ana tjetėr, edhe gjumi ka veti mirėbėrėse.
Dhe sidomos pjesa e tij me ėndrra, tė cilat luajnė rolin kryesor nė
eliminimin e skercove tė mendjes: shkarkojnė tensionet e ditės. Ėshtė njėsoj
sikur tė pastronim hard-disk -un e mendjes sonė nga tė gjitha file-t qė nuk
na nevojiten mė.
|