Nocioni dietė rrjedh nga greqishtja qė nėnkupton
mjekim pėrmes rregullit nė tė ngrėnė e nė tė pirė, qė i caktohet dikujt nga
mjeku. Sot ajo mori kuptim mė tė gjerė dhe nėnkupton mirėmbajtjen e
organizmit, ruajtjen e vitalitetit dhe eliminimin e peshės sė tepėrt
trupore.
Koha nė tė cilėn jetojmė ėshtė shumė dinamike -
kohė e mekanizmit, e automatizmit, e fluturimeve interplanetare, e
hulumtimeve nukleare, e zhvillimit tė bujqėsisė e tė industrisė, e
zhvillimit tė standardit e tė tjera, gjė qė lėnė gjurmė nė jetėn psikofizike
tė njeriut.
Nė ambientet e mekanizuara lėvizja e njeriut
ėshtė nė minimum, ndėrsa sistemi kardiovaskular, respirator e lokomotorik u
nėnshtrohet rreziqeve qė rrjedhin nga moslėvizshmėria. Pėr shkak tė
moslėvizshmėrisė lindin shumė pasoja negative, si: atrofimi i muskujve
(rritja e peshės sė trupit dhe fitimi i masės dhjamore), humbja e
kondicionit dhe dobėsimi i organeve kardiovaskulare e respiratore.
Pėr nevojat e metabolizmit brenda 24 orėve,
njeriut i nevojiten 40 kalori pėr ēdo kg peshė tė trupit. Kjo do tė thotė
individit me peshė prej 70 kg, pėr ta ruajtur peshėn vitale tė trupit, i
duhen patjetėr tė marrė 70X40=2800 kalori. Mirėpo, nėse punojmė punė fizike,
atėherė numrin e kalorive, qė e marrim gjatė ditės, duhet ta rrisim pėr
100-150 kalori, varėsisht nga intensiteti i punės.
Mosnjohja e kėtyre qė cekėm mė lartė, nė njėrėn
anė, dhe e ushqimit me bollėk qė kemi, nė anėn tjetėr, ka bėrė qė ēdo ditė e
mė shumė tė rritet numri i njerėzve me peshė tė rėndė, numri i barkmėdhenjve
fiziologjikė.
Sot, shkaktarė kryesorė tė rritjes sė peshės sė
trupi janė, nė radhė tė parė, moslėvizshmėria, pastaj marrja me bollėk e
ushqimit, e sidomos e ushqimit me kalori tė zbrazta, kalori tė vobekta me
proteina. Kėto kalori tė zbrazta ndikojnė nė grumbullimin e indit dhjamor.
Nė muskuj nuk mbetet asgjė tjetėr, pėrveē dhjamit e ujit. Kėso lloj
kalorish, nė radhė te parė ka nė ėmbėlsira, nė tė gjitha drithėrat, nė
makarona dhe nė tė gjitha prodhimet qė pėrgatiten prej miellit tė bardhė
dhe sheqerit. Pėrkundėr kėtyre gjėrave ushqimore nevojiten, mishi i freskėt,
peshqit, suxhuku, vezė, qumėshti dhe prodhime tė qumėshtit, patate, oriz,
arra, lajthi, ananas, banane, si dhe gjėra tė tjera ushqimore, tė pasura me
proteina, vitamina dhe kripėra minerale.
Element tjetėr me rėndėsi pėr mbajtjen e
vitalitetit ėshtė numri i racioneve qė marrim gjatė ditės. Nėse dėshirojmė
tė konsumojmė ushqim nė mėnyrė racionale, shkencėrisht tė vėrtetuar, atėherė
nuk duhet ti kemi vetėm tri racione nė ditė, por pesė mė tė vogla.
Me metoda shkencore ėshtė vėrtetuar se forma
fizike - vitaliteti i njeriut mund tė arrihet vetėm atėherė kur organizmi
ballafaqohet me ngarkime fizike mė tė mėdha se nė gjendje normale. Ky ėshtė
princip themelor i stėrvitjeve sportive. Ky princip vlen edhe pėr tė gjithė
ata qė dėshirojnė tė ngrisin shėndetin dhe aftėsitė e tyre pėr punė dhe jetė
normale.
Gjetja e metodės se si tė ushtrohet, me cilat
ushqime tė fillojmė, ėshtė punė e lehtė. Gjatė javės duhet tė planifikojmė
lojėra tė ndryshme nė natyrė, not, lundrim, peshkim, gjueti e tė tjera.
Njė ndėr mjetet mė tė mira pėr zvogėlimin e
peshės, pėrmirėsimin e punės sė zemrės, mushkėrive dhe tė organeve tė tjera
tė brendshme ėshtė vrapimi nė natyrė, nė ajėr tė pastėr e tė freskėt.
Mirėpo, kjo nuk do tė thotė se duhet vrapuar pandėrprerė me shpejtėsi tė
njėjtė dhe vetėm nė rrafsh. I kombinojmė vrapimet e shpejta dhe tė
ngadalshme, nė shtigje tė shkurtra dhe tė gjata. Pushimin e shfrytėzojmė
duke ecur me frymėmarrje tė thellė. Marrim frymė thellė dhe me ritėm. Me
rėndėsi ėshtė qė nė fillim tė mos provojmė qėndrueshmėrinė, mjafton tė
ushtrojmė 12 minuta. P. sh.: vrapojmė 200 metra, kurse 200 metrat e ardhshme
ecim, pastaj pėrsėri vrapojmė 200 metra e kėshtu me radhė. Mė vonė kur tė
fitojmė kondicion tė duhur, i rrisim minutat dhe kilometrat. Ėshtė shumė me
rėndėsi qė vrapimet ti kombinojmė me ushtrime tė ndryshme, qė i forcojnė
muskujt. P.sh.: kėrcejmė sa mė lartė pėr tė prekur degėt e lisave me duar,
kaēuba apo tejkalojmė pėrroska tė ndryshme.
Luhatemi nėpėr degė, kėrcejmė me dy kėmbė (pup)
para dhe prapa, hedhim gurė tė vegjėl e tė mėdhenj prej kraharorit, ngrisim
degė tė rėnda nėpėr pyll e tė tjera.
Nėse veprojmė kėshtu do tė shohim se suksesi nuk
do tė mungoj, ngase ushtrimet trupore nė fazėn evolutive (rritjes) dhe tė
zhvillimit tė trupit, e sidomos nė fazėn involutive (fazėn kur fillojnė tė
realizohen gradualisht aftėsitė funksionale tė organizmit nė tėrėsi) mund tė
kemi efekte shumė tė rėndėsishme pėr pengimin e sėmundjeve tė civilizimit
modern, si: mosshtimin e peshės sė tepėrt trupore, procesit tė atrofimit tė
muskujve dhe tė zvogėlimit tė funksioneve tė organeve nė veēanti dhe
organizmit nė tėrėsi. Kontributi i kėtyre ushtrimeve shumė mirė mund tė
shihet nė treguesit financiarė, p.sh.: vjen deri te pėrmirėsimi i shėndetit
nė tėrėsi, qė do tė thotė se zvogėlohen korrigjimet pėr mjekim, njeriu i
tillė do tė punojė, nuk do tė ketė nevojė pėr pushim mjekėsor. Nga ana
tjetėr nė prodhimtari do tė rritet kualiteti dhe kuantiteti. Krahas me kėto,
shumė pozitivisht do tė ndikojė nė pengimin e alkoolizmit, delikuencės,
kriminalitetit, si dhe ēdo lloji tjetėr antisocial, antihuman, dhe njeriu i
kėtillė do tė jetė shumė mė i dobishėm pėr shoqėrinė.
(Autori ėshtė profesor i edukatės fizike)
|