Mund tė bėhen ndryshime, pa pasur nevojė tė
rivizitohet fėmijėria, duke e pėrdorur mendimin aktual racional nė koncert
me imagjinatėn pėr ta ndryshuar imazhin pėr veten. Formulės sė mėhershme
thjesht do tia shtojmė njė shprehje pėrpara, ashtu qė bėhet: Ti, si Krijues
i Pėrjetimeve tė Jetės Tėnde
__________________________________________________________________________
Tė Menduarit Racional Ēon nė (1) Vendim me Mendje tė
Vetėdijshme
+ (2) Imagjinata ia Komunikon Qėllimin/Cakun
(3) Imazhit tė Vetes
= (4) Udhėzimet e Urdhėresės pėr Punė pėr
Servo-Mekanizmin
Pėrjetimet negative nuk e pengojnė por
kontribuojnė nė procesin e nxėnies, pėrderisa pėrdoren si duhet si shėnime
tė feedback-ut negativ, dhe shihen si devijime nga qėllimi pozitiv i
dėshiruar. Mirėpo, posa tė njihet gabimi si i tillė, dhe tė bėhet korrigjimi
i kursit, ėshtė po aq e rėndėsishme qė gabimi tė harrohet me vetėdije, dhe
qė tentimi i suksesshėm tė mbahet mend dhe tė qėndrohet me tė mė shumė kohė.
Gabimet, dėshtimet dhe nganjėherė edhe poshtėrimet tona ishin hapa tė
nevojshėm nė procesin e nxėnies. Mirėpo, ato supozohet tė jenė mjete pėr njė
qėllim, jo qėllim nė vete. Kur ta kenė shėrbyer destinimin e vet, ato duhet
tė harrohen. Nė minutėn qė e ndėrrojmė mendjen tonė dhe ndalemi sė dhėni
fuqi tė shkuarės, e shkuara me gabimet e veta e humb fuqinė ndaj nesh.
Injoroji dėshtimet e shkuara dhe ēaj pėrpara
Kur njė personi tė turpshėm, tė ndruajtur i
thuhet nė hipnozė, dhe ai beson apo mendon se ėshtė orator i guximshėm, plot
vetėbesim, shabllonet e tij tė reagimit ndryshojnė menjėherė. Ai aktualisht
vepron ashtu siē beson aktualisht. Vėmendja e tij i jepet plotėsisht
qėllimit pozitiv tė dėshiruar, dhe asnjė mendim apo konsideratė ēfarėdo
qoftė nuk i jepet dėshtimeve tė shkuara.
Nėse jokonsistenca e njė ideje tė dhėnė njihet
me vetėdije, ajo duhet tė refuzohet patjetėr. Frika dhe nervoza e pacientit,
u tejkaluan nė njė sesion tė vetėm kėshillimi, gjatė tė cilit e pyeta: A
kishe rėnė fizikisht nė tė katrat dhe tė zvarriteshe nė zyrėn e dikujt, duke
e gjunjėzuar veten para njė personazhi superior? Nuk ma merr mendja!, u
tėrbua ai.
Atėherė pse pra pėrulesh dhe zvarritesh
mendėrisht? Njė pyetje tjetėr: A do tė shkoje nė zyrėn e dikujt me dorėn
tėnde si lypės, dhe tė kėrkosh lėmoshė njė monedhė pėr njė filxhan kafe?
Sigurisht qė jo. A nuk po e sheh qė esencialisht po e bėn tė njėjtėn gjė,
kur hyn brenda tepėr i shqetėsuar me atė se a do tė tė aprovojė apo jo? A
nuk po e sheh se e ke nxjerrė dorėn jashtė, nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės,
duke e kėrkuar miratimin e tij dhe tė tė pranojė ty si person? Mbaje mend
se edhe sjellja edhe ndjenja rrjedhin nga besimi. Pėr ta ērrėnjosur besimin
pėrgjegjės pėr ndjenjėn dhe sjelljen tėnde, pyete veten pse? A ka ndonjė
punė qė do tė doje ta bėsh, ndonjė kanal nė tė cilin do tė doje ta shprehėsh
veten, por stepesh duke u ndjerė se Nuk mundem? Pyete veten pse? Pse
besoj se nuk mundem? Pastaj pyete veten, A ėshtė ky besim i bazuar nė njė
fakt aktual apo nė njė supozim apo konkluzion fals? Pastaj bėja vetes
kėto katėr pyetje:
1. A ka ndonjė arsye racionale pėr njė besim tė
tillė?
2. A mund tė ndodhė qė jam gabim nė kėtė besim?
3. A do tė vija nė konkluzionin e njėjtė pėr
ndonjė person tjetėr nė njė situatė tė ngjashme?
4. Pse do tė duhej tė vazhdoja tė veproj dhe tė
ndjehem sikur kjo tė ishte e vėrtetė nėse nuk ka arsye tė mirė pėr ta besuar
kėtė?
Mos i kalo kėto pyetje nė mėnyrė tė shkujdesur.
Kacafytu me to. Mendo fort nė lidhje me to. Bėhu emocional pėr to. A mund ta
shohėsh se i ke bėrė hile vetes dhe e ke shitur veten lirė, jo pėr shkak tė
njė fakti, por vetėm pėr shkak tė njė besimi iracional dhe tė gabueshėm?
Nėse po, provo tė nxitėsh ca indinjatė apo edhe
zemėrim. Indinjata dhe zemėrimi nganjėherė mund tė veprojnė si ēlirues nga
idetė false. Alfred Adler u tėrbua nė veten dhe mėsuesin e vet, dhe iu dha
mundėsia ta heqė qafe njė definicion negativ tė vetes. Kjo pėrvojė nuk ėshtė
e pazakonshme. Shumica nga ne janė subjekt i sugjestioneve negative ēdo
ditė. Nėse mendja jonė e vetėdijshme ėshtė duke punuar dhe ėshtė nė vend,
nuk jemi tė detyruar ti pranojmė ato verbėrisht. Nuk ėshtė patjetėr ashtu
ėshtė moto e mirė. Nuk ėshtė puna e mendjes tėnde racionale ta krijojė apo
ta bėjė punėn apo detyrėn e caktuar. Ne futemi nė telashe ose kur e
neglizhojmė ta pėrdorim tė menduarit e vetėdijshėm nė mėnyrėn si ėshtė
destinuar tė pėrdoret, ose kur provojmė ta pėrdorim nė mėnyrėn qė kurrė nuk
ėshtė destinuar tė pėrdoret. Nuk mund ta shtrydhim mendimin krijues nga
Mekanizmi Krijues duke bėrė pėrpjekje tė vetėdijshme. Dhe meqė provojmė dhe
nuk mundemi, bėhemi tė shqetėsuar, tė merakosur, tė frustruar. Mekanizmi
automatik ėshtė i pavetėdijshėm. Nuk mund ti shohim pjesėt duke u
rrotulluar. Nuk mund ta dimė se ēka po ndodh nėn sipėrfaqe. Dhe meqė kjo
funksionon spontanisht duke reaguar ndaj nevojave aktuale dhe prezente, nuk
kemi aluzion apo garanci tė certifikuar tė mėhershme se ai do ta sjellė
pėrgjigjen. Jemi tė mbėshtetur (tė imponuar) nė pozicion tė besimit. Dhe
vetėm duke besuar dhe vepruar pranojmė shenja dhe mrekulli. Shkurt, mendimi
i vetėdijshėm racional e zgjedh qėllimin, i mbledh informatat, konkludon,
vlerėson, llogarit dhe nis ti lėvizė rrotat. Mirėpo, ai nuk ėshtė
pėrgjegjės pėr rezultatet. Duhet tė mėsojmė ta bėjmė punėn tonė, tė veprojmė
mbi supozimet mė tė mira nė dispozicion, dhe ti lėmė rezultatet tė kujdesen
pėr vete.
Pjesė nga libri "Psiko-kibernetika"
|