|
Pėrzgjedhja e
ushqimeve tė duhura pėr njė dietė tė shėndetshme shpesh ėshtė shumė e
vėshtirė. Pėr pjesėn mė tė madhe tė njerėzve ėshtė thuajse e pamundur tė
kombinojnė sasinė e duhur tė yndyrnave, lėngjeve, frutave dhe perimeve.
Nė kėtė mėnyrė, dieta dhe njė ushqyerje e
shėndetshme bėhen tė pamundura dhe ky ērregullim i shkakton organizmit vetėm
dėme tė mėdha. Mjekėt specialistėt rekomandojnė tė gjitha produktet qė nuk
duhet tė mungojnė nė dietėn e pėrditshme si dhe ato produkte qė duhen
eliminuar.
Yndyrnat janė bazė, nė shumė procese tė
organizmit dhe janė njė formė e pėrqendruar e energjisė. Marrja e tepruar e
yndyrnave, mund tė ēojė nė dhjamosje. Mishi, djathi, vaji i palmės, vaji i
arrės sė kokosit, dhjamėrat e kafshėve, vezėt, peshqit, arrat, kanė yndyrna
tė tretshme.
Fibrat luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė njė
dietė tė shėndetshėm, ndihmojnė lėvizjen e ushqimit nė aparatin e tretės,
ndalojnė kapsllėkun, ndihmojnė funksionimin e zorrėve (parandalojnė
shqetėsimet nė to), apandesitin, sėmundjet e zemrės. Drithėrat janė shumė tė
pasura me fibra.
Vitaminat dhe kripėrat minerale e ndihmojnė
trupin tė ruajė formėn e mirė. Njė dietė e mirė duhet tė sigurojė tė gjitha
vitaminat dhe kripėrat minerale, qė janė shumė tė nevojshėm pėr organizmin.
Megjithatė duhen vetėm sasi tė vogla, ato janė tė pazėvendėsueshme.
Vitaminat dhe kripėrat minerale veprojnė sė
bashku. Kripėrat minerale ndikojnė nė strukturat kockore, krijimin e njė
ekuilibri tė sistemit ujor tė organizmit, nervat dhe reagimet muskulore.
Minerale tė rėndėsishme janė kalciumi, fosfori,
magnezi, hekuri, sulfuri, sodiumi, potasi dhe zinku. Disa vitamina si A, D,
E, K, mund tė maganizohen, kurse vitaminat C dhe B kompleks duhen marrė
rregullisht. Nėse frutat dhe perimet gatuhen, vitaminat dhe kripėrat
minerale humbasin shumė nga cilėsitė e tyre. Zierja me avull ėshtė mė e
mirė, sesa zierja e zakonshme. Mjaftė vitamina pėrmbajnė edhe lėkurat e
frutave.
Kėshilla
Kujdes nga paracetamoli. Shumė tableta qė disa i
gėlltisin me shumicė kundėr kokėdhembjeve, pėr qetėsimin e dhembjes sė
dhėmbit dhe dhembjeve tjera, pėrmbajnė paracetamol. Ky analgjetik, mjaft
mirė e zavendėson aspirinėn dhe ėshtė i pėrshtatshėm pėr personat qė kanė tė
thate nė lukth dhe pėr ata te tė cilėt herė pas here paraqitet gjakredhja nė
lukth. Por kujdes ! Paracetamoli dėmton veshkat. Kėshtu, ata qė e
shfrytėzojnė kanė mundėsi tri herė mė shumė tė sėmuren nga veshkat se ata qė
nuk e pėrdorin barėra qė nuk kanė paracetamol.
Jogurti. Me sukses mund tė evitojė barkqitjen tek
fėmijėt. Bakteret mike tė jogurtit dhe prodhimeve tė tjera qumėshtore mund
tė pakėsojnė numrin e viruseve.
Rrahjet e shpeshta tė zemrės. Keni kujdes
pas pirjes sė disa kafeve me radhė ndjeni rrahje tė shpeshta tė zemrės,
ėshtė mirė qė tė kontrollohet mėlēia. Nė rastet kur keni probleme me
funksionimin e mėlēisė, kafeina e kafesė grumbullohet nė gjak dhe kėshtu
fillojnė tė rrahurat e shpeshta tė zemrės.
Mungesa e vitaminės A. Mungesa e
vitaminės A shkakton shkurtpamėsi dhe vėrbimin e natės. Andaj, pos tė
tjerash hani majdanoz tė freskėt i cili ėshtė i pasur me vitaminėn A, por
pėrmban edhe kalcium tė nevojshėm pėr elasticitetin e muskulaturės sė syve.
Gjysmė filxhani majdanoz plotėson nevojėn ditore tė organizmit me vitaminė
A.
Lėndimet. Plagėt e ndotura lani me ujė tė
ftohtė e pastaj dezinfektoni me jod dhe etil-alkool. Gėrithjet e vogla mos i
lidhni. Ato mė mirė shėrohen nė ajėr.
Plagėt pakėz mė tė mėdha dhe ato qė ndeshen me
rroba mbuloni me flaster ose me fashė. Ndėrroni ēdo 24 orė. Flasterin do ta
shkapni mė lehte nga plaga nėse kėndet e tij mė parė i keni lyer me benzinė
pėr heqjen e njollave. Pėr plagė tė rėnda duhet drejtuar mjekut.
Nėse vaksina e fundit kundėr tetanusit ėshtė
dhėne para 5 vjetėve ajo duhet pėrsėritur.
Kėshilla pėr tryezėn
1- Specialistėt rekomandojnė qė pėrdorimi i
djathit dhe vezėve, qė kanė yndyrna tė tretshme, nuk duhet tė mungojnė asnjė
ditė nė tavolinėn e ngrėnies.
2- Drithėrat, janė njė ndėr elementet mė tė
rėndėsishme pėr tė evituar yndyrnat nė gjak, trupi ka shumė nevojė pėr to.
3- Mineralet mė tė rėndėsishme qė nuk duhen
pėrjashtuar janė kalciumi, fosfori, magnezi, hekuri, sulfuri, sodiumi,
potasi dhe zinku.
4- Vitaminat qė duhet tė merren gjatė javė
janė vitamina A, D, E, K, mund tė maganizohen.
5- Kurse vitaminat C dhe B kompleks duhen marrė rregullisht.
6- Nėse frutat dhe perimet gatuhen, vitaminat
dhe kripėrat minerale humbasin shumė nga cilėsitė e tyre.
7- Zierja me avull ėshtė mė e mirė, sesa
zierja e zakonshme.
Mėnyra, si duhet tė kombinohen ushqimet
Ka disa lloj ushqimesh qė duhet tė hahen tė
shoqėruara me tė tjera, sepse kėshtu bėhen mė tė dobishme pėr organizmin
tonė. Studimet e bėra, kanė treguar se nėse i ha karotat e grira nė formė
sallate, pa i hedhur vaj ulliri, mund tė pakėsosh sasinė e kalorive qė merr,
por humb marrjen e betakarotinės qė ėshtė mjaftė e vlefshme pėr trupin.
Vitaminat qė nuk duhet ti mungojnė organizmit
Vitamina A, ashtu sikurse dhe vitaminat D, E, K,
absorbohen nga organizmi, vetėm nė prani tė yndurnave. Mė pėrpara,
konsiderohej e papėrshtatshme tė bashkoheshin proteinat me karbohidratet.
Por sot, mendohet se t`i shtosh llojeve tė ndryshme tė pastave (brumėrave),
pak fasule, bizele, apo thjerrėza, plotėsohen mė mirė nevojat proteinike tė
trupit.
Ushqimet qė nuk duhen pėrzier me njėra-tjetrėn
Por ka edhe ushqime, qė kėshillohet tė mos
bashkohen gjatė ngrėnies. Kėshtu p.sh. djathi, qė ėshtė i pasur me kalcium,
kur hahet se bashku me mishin, pengon absorbimin e hekurit nga zorrėt. Lakra
e bardhė kur hahet me peshk, pengon absorbimin e jodit, qė pėrmban peshku.
Po ashtu, tanina qė pėrmban ēaji, pengon absorbimin e kalciumit qė ndodhet
nė djathė, etj
7 kėshilla
rekomandojnė specialistėt pėr tė gjithė njerėzit
qė dėshirojnė tė kenė njė shėndet normal dhe qė mbi tė gjitha dėshirojnė ta
furnizojnė trupin me tė gjitha vitaminat dhe lėngjet e duhura.
4 vitamina
ajo A, E , D dhe K, duhet tė merren gjatė njė
jave nga trupi i njeriut. Kjo lejon kombinimin e ushqimeve, frutave dhe
perimeve nė mėnyrė tė tillė qė ēdo ditė ushqimi tė jetė i ndryshėm.
2 vitamina
ajo C dhe B, duhet tė merren ēdo ditė
rregullisht. Nėse njė person nuk di ti dallojė ato nė ushqime apo fruta
atėherė bėn mirė qė tė konsumojė rregullisht tableta me kėto dy vitamina.
20 minuta
duhet tė zihen perimet e freskėta, specialistėt
rekomandojnė qė ky minutash tė mos kalojė, pasi nė kėtė mėnyrė humbet e
gjithė vlera qė kanė ato si dhe marrja e vitaminave bėhet mė e vėshtirė.
8 produkte
kanė yndryrna tė tretshme dhe duhet tė
konsumohen nga pak ēdo ditė, bėhet fjalė pėr Mishi, djathi, vaji i palmės,
vaji i arrės sė kokosit, dhjamėrat e kafshėve, vezėt, peshqit, arrat.
|
