Nėse ka njė arsye pėrse sistemi ynė numerik ėshtė mė i miri,
kjo arsye ėshtė shifra zero.
Matematikisht, sistemi greko-romak-etrusk ėshtė njė sistem
numrash qė pėrsėriten pafundėsisht nė mėnyrė tė paefektshme dhe tė
pavolitshme.
Pėr tė shkruar numrin 3333, qė ne e shkruajmė duke
pėrsėritur katėr herė treshin, njė romaku do ti duhej tė shkruante
MMMCCCXXXIII tri herė. Edhe pse njė sistem shumė voluminoz, kjo mėnyrė
romake, me origjinė tė lashtė greke dhe etruske e tė shkruarit tė numrave
mbeti nė fuqi nė Europė deri nė shekullin e 13.
Sistemi ynė ka pėr bazė dhjetė numra dhe ėshtė i dobishėm
prej faktit se ai pėrmban nė brendėsi numrin zero. Nė kėtė kėndvėshtrim,
zero nuk ėshtė thjesht njė koncept i asgjėsė, por ėshtė gjithashtu edhe
plotėsues i njė vendi.
Kėshtu, zero ėshtė njė numėr qė ne e vėmė nė njė pozicion tė
caktuar, pėr tė treguar se kjo shifėr dhjetore ose njėshe nuk pėrmban asnjė
njėsi. Pėr shembull, numri 40 nėnkupton se pėrbėhet prej katėr dhjetėsheve
dhe prej asnjė njėsheje, ose numri 405 tregon se kemi katėr qindėshe, asnjė
dhjetėshe dhe 5 njėshe.
Babilonasit e lashtė pėrdornin njė sistem numerik me 60
numra nė total, pa e pėrfshirė zeron. Pra, rreth 4000 vjet mė parė, njerėzit
nė Babiloninė e lashtė e kuptuan se sistemet numerike bėheshin mė tė
dobishme, kur pėrdoreshin numra nė cikėl rrethor. Nė sistemin e tyre 60
ishte siē ėshtė 100 pėr ne.
Por, ajo qė babilonasit nuk kuptuan, ishte fakti sesa i
rėndėsishėm ėshtė numri zero si njė mbajtės vendi kur nuk kemi asnjė
shifėr pėrcaktuese. Superioriteti i sistemit tonė numerik ėshtė i qartė,
krahasuar me babilonasit, por edhe me sistemin shkronjor greko-romak-etrusk.
Zeroja ishte shpikja e madhe, qė e ktheu sistemin tonė nė mjaft tė dobishėm
dhe shumė mė lehtėsues.
Pas publikimit nė vitin 1202 nė Europė, te Libri i Abacus
i Fibonacci, sistemi ynė u bė mjaft i njohur dhe u pėrhap me shpejtėsi. Mesa
duket Fibonacci e mėsoi sistemin 10-shifror nga tregtarėt arabė, me tė cilėt
bėnte tregti i ati, pėr kėtė arsye ne shpesh e quajmė sistemin e sotėm
arabik.
A.D. Aczel
Zeroja origjinale
Cili ishte ai qė e shpiku zeron, qė i dha aq shumė fuqi
sistemit tonė numerik? Nuk ėshtė e ditur se kush ėshtė shpikėsi me saktėsi,
por ajo ēka dihet, ėshtė se zero ėshtė njė shpikje lindore. Zeroja mė e
vjetėr nė Indi, me njė datė tė konfirmuar, ėshtė e mesit tė shekullit tė
nėntė dhe ėshtė zbuluar nė tempullin Chatur-bujha nė qytetin e Gualiorit.
Nė vitin 1930, njė zero qė datonte prej vitit 683 pas Krishtit, u zbulua nė
Kamboxhia. Qyteti me njė lashtėsi tė madhe lejoi njė kėrkues francez, me
emrin Georges Coedes, tė provonte origjinėn lindore tė zeros.
Nga ana tjetėr, teksa origjina e zeros sė shekullit tė
nėntė, qyteti i Gualiorit, kishte mundėsi tregtie tė shumtė me arabėt,
zeroja e zbuluar nė Kamboxhia nė 683-in na jep njė version tjetėr. Ajo vjen
nga njė vend qė ėshtė mė shumė nė lindje sesa India.
Kėto prova e bėjnė mė pak tė besueshme teorinė se zeroja
ėshtė shpikur nė Arabi apo Europė e mė pas ėshtė transportuar nėpėrmjet
tregtarėve. Ndonėse ėshtė besuar kėshtu deri nė fillim tė shekullit tė 20, e
vėrteta vjen me njė tjetėr teori.
Zeroja kamboxhiane ėshtė qartėsisht njė shpikje lindore. Por
kjo zero u zhduk gjatė regjimit tė Khmer Rouge nė Kamboxhia dhe askush nuk e
dinte se ekzistonte ende.
Amir D. Aczel rrėfen pėr Discover Magazine si e zbuloi
zeron mė tė lashtė nė histori. Ai kaloi pesė vite tė jetės sė tij duke bėrė
kėrkime tė mbėshtetura nė teori tė ndryshme. Njė vit mė parė atij iu dha njė
fond bujar prej fondacionit Alfred P. Sloan nė Nju Jork, pėr tė bėrė tė
mundur udhėtimin drejt Kamboxhias pėr arsye studimi.
Siē dihet, objektet e lashta kamboxhiane janė plaēkitur prej
vitesh dhe janė shitur nė tregjet ndėrkombėtare tė sendeve antike. Gjatė
epokės sė Khmer Rouge, u vranė rreth 1.7 milionė vendas dhe u vandalizuan mė
shumė se 10 000 statuja e objekte me vlerė.
Vendi ku gjendej zeroja mė e vjetėr nė botė, e vendosur mbi
njė gur tė shekullit tė shtatė, mbahej i plaēkitur prej regjimit tė Khmer
Rouge deri nė vitet 1990.
Shkencėtari Amir D. Aczel udhėtoi drejt kėtij vendi, qė
gjendej jo shumė larg prej tempullit tė njohur Angkor Wat dhe pas vėzhgimeve
disajavore mbi objektet e dėmtuara arriti tė haste rizbulimin e mahnitshėm.
Nė gurin e madh ku gjendej zeroja mė e lashtė nė histori,
ajo paraqitej nė formėn e njė pike nė mes tė shkronjave spirituale, qė nė
gjuhėn e vjetėr tė Khmerit ėshtė 6. Numri nė tė djathtė tė pikės (zeros)
ėshtė njė pesė, gjė qė e bėn numrin e plotė 605.
Mbishkrimi i gurit thoshte: Epoka Chaka arrin vitin 605 nė
ditėn e pestė tė hėnės nė ulje
Siē dihet, epoka Chaka nė Kamboxhia filloi nė vitin 78 pas
Krishtit, kėshtu qė kjo zero daton nė vitin 683. Qeveria kamboxhiane u vu nė
dijeni tė zbulimit tė madh dhe ministri vendas i Kulturės premtoi ta vendosė
mbishkrimin nė zonėn mė tė mbrojtur tė objekteve antike, sepse ai gur tashmė
simbolizonte zeron mė tė vjetėr nė histori.
|