|
Rrezikun nga sėmundjet e zemrės mund ta
reduktoni me 25 gramė proteina tė sojės nė ditė, e ato mund tė gjenden nė
njė fetė tė sojės prej 60 gramėve
Fara e sojės ėshtė burimi mė i pasur i
proteinave tė bimėve, ndėrsa vlerėn ushqyese tė kėsaj bishtaje para shumė
kohėsh e ka konfirmuar Administrata Amerikane pėr Ushqim dhe Ilaēe. Sipas
atij burimi, konsumimi ditor prej 25 gramėve tė proteinave tė sojės mundet
ta reduktojė rrezikun nga sėmundjet e zemrės. Rolin e dobishėm pėr shėndetin
e ka pranuar edhe Shoqata Amerikane e Zemrės. Studimet kanė zbuluar qė soja
pėrmban 10 herė mė shumė antioksidues sesa vera, e cila nė sasi tė vogla
ėshtė gjithashtu e shėndetshme pėr zemrėn.
Pėrdorimi i sojės nė ushqim rekomandohet nėse
zemra ėshtė e dėmtuar si pasojė e diabetit, peshės sė tepėrt ose konsumimit
tė duhanit. Niveli i rritur i kolesterinės ėshtė i dėmshėm pėr enėt e
gjakut, sepse shtresohet nė muret e tyre. Kėshtu reduktohet diametri i
artereve dhe kėrcėnohet rrjedhja normale e gjakut, e pasojė e kėsaj kanė
problemet e shumta vaskulare, tė cilat mė sė shpeshti sjellin deri te
infarkti i zemrės ose sulmi nė tru. Mjekėt dhe ekspertėt e dietave pajtohen
se ėshtė me rėndėsi qė tė pėrpiqet qė problemi tė zgjidhet me ndryshimin e
regjimit tė tė ushqyerit prej tre deri nė gjashtė muaj. Kryesisht aq kohė
nevojitet pėr ta ulur nivelin e kolesterinės pėr 10-15 pėr qind pa pėrdorim
tė ilaēeve.
Soja e zbėrthen kolesterinėn
Pėrveēqė ndihmon nė uljen e kolesterinės, soja
pėrmban njė nivel shumė tė ulėt tė yndyrave tė ngopura dhe ėshtė burim i
shkėlqyeshėm i proteinave. Sipas rekomandimeve mė tė reja shėndetėsore,
ėshtė e dėshirueshme qė tė reduktohet konsumimi i proteinave me origjinė nga
kafshėt. Disa studime madje zbulojnė se arteroskleroza ėshtė pasojė e tė
ushqyerit tė bazuar nė proteina tė kafshėve, kėshtu qė soja ėshtė zėvendėsim
i mirė i atyre proteinave. Soja ka shumė lecitinė, materie natyrale
yndyrore, e cila e zbėrthen kolesterinėn nė organizėm dhe ndihmon nė
largimin e saj.
Ėshtė vėrtetuar qė efekti mė i fortė i
ndikimit tė lecitinės arrihet me pėrdorimin e granulave. Pėr sasinė e
nevojshme ditore tė lecitinės, sasinė e zakonshme tė flluskave tė drithėrave
e pasuroni me njė lugė tė vogėl me granula tė sojės. Gjithashtu ėshtė mirė
qė kripėn ta zėvendėsoni me salcė tė sojės. Sipas disa studimeve, salca e
sojės pėrmban materie, tė cilat e tretin gjakun dhe parandalojnė krijimin e
droēkave nė gjak.
Pėrdorini lakrėn dhe grurin!
Duhet ditur qė mbipesha, aktiviteti i
pamjaftueshėm fizik dhe stresi janė shkaktarėt kryesorė tė plakjes mė tė
shpejtė tė zemrės. Pėr kėtė arsye edhe mjekėt, edhe ekspertėt e dietave
pajtohen qė hapi i parė dhe mė i rėndėsishėm pėr rinim ėshtė ai qė e bėni
kur ēoheni nga kolltuku dhe dilni nė shėtitje. Edhe mėnyra mė e shėndetshme
e tė ushqyerit nuk do tė ketė efekt, nėse nuk e shpejtoni ritmin e
frymėmarrjes me ndonjė aktivitet. Vetėm ashtu me kalimin e kohės do ta
forconi muskulin e zemrės suaj, ndėrsa enėt e gjakut do tė bėhen mė
elastike.
Nė mėnyrėn e shėndetshme tė tė ushqyerit, pėr
zemėr tė shėndetshme, pėrveē produkteve tė sojės tė pasura me lecitinė,
rekomandohen ushqimet e pasura me acid folik (lakra e freskėt, bananet,
domatet, peshku tuna) dhe me selen (gruri, orizi i papėrpunuar).
|
