|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen pėrmes
shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin mendime,
mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e artė tė sė
cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė, edhe kuptim
dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e
Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė hedhuri farėn e dijės,
duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė shpirtin e pastėr e fisnik
tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha sfidat e kohės, kjo frymė e
shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si njė pishtar i shpresės, u
bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė zemėr... brez pas brezi...
nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi, Ēajupi, Mjeda, Asdreni,
Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli, Migjeni... e deri nė
kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė pėrhershėm qė tashmė
nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra
mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA, qė me pėrkushtim tė
jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė gjerė, do tua
prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me kėtė, do e
plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SOKOL
DEMAKU
Hyrje
Sokol Demaku ėshtė poet, prozator, pedagog,
publicist, redaktor. U lind mė 1954, nė Arbri tė Drenicės, ku kreu edhe
shkollėn fillore. Ne Prishtinė kreu shkollėn Normale dhe studioj Gjuhėn dhe
letėrsinė shqipe. Nė Universitetin Göteborg tė Suedisė ka diplomuar lėndėn e
matematikės, nė Shkollėn e lartė nė Borås studioj pedagogjinė. Ushtron
profesionin e mėsuesit dhe drejton revistėn e pėrmuajshme Dituria qė del
nė Suedi dhe njė radio lokale me emrin Radio Dituria. Ėshtė anėtar i
Kryesisė sé SHSHKASHS, njėherit edhe anėtar i Lidhjes se Shkrimtarėve tė
Suedisė. Momentalisht ėshtė duke ndjekur studimet e magjistraturės nė
Universitetin e Göteborg, dega e pedagogjisė.
Ka botuar:
Baladė e Pėrflakur (shqip-suedisht), 2009
Histori e Qendrės Kulturore Shqiptare Migjeni,
2009
Jehona e shekujve, 2010
Kujtime nga diaspora, 2010
Mbrėmja nė mėrgim 2010
Lundra ime, 2011
Sa e kėndshme ėshtė jeta, 2011
Falė dashuri si askush tjetėr, 2011
Kujtime nga diaspora II, 2012
Na ishte njė kohė, 2012
Kujtime nga diaspora III, 2013
Sadulla Zendeli-Daja, me drojėn e njė
emigranti tė pa atdhe 2013
Edhe filozofia e jetės ka kuptimin e saj, 2013
« Djali dhe Tigrti » pėrkthim nga suedishtja,
2014
Kujtime nga diaspora IV, 2014
Gjuetidiamantesh (pėrkthim nga suedishtja),
2014
Njė vėshtrim antropologjik dhe kulturor magjepsė
nė veriun e largėt, 2014
NJĖ NATĖ E QETĖ
Njė natė e qetė,
Pėr shpirtin lodhur.
Jam vetėm me vargun tim,
E rima ka humbur,
Kohė duhet tė gjejė,
Shkronjat janė lodhur,
Vargu nuk ka formė.
Njė buzėqeshje nga larg,
Nė shpirt e ndjej,
E zemra ime ritėm ka.
Nė syrin e kaltėr,
Shoh lotin e kthjelltė,
Qė shndritė si kandil,
E ky mė jep shpresė,
Pėr tė ardhmen nė jetė.
Ėshtė inspirim vargu,
Pėr tė bukurėn dashuri,
Pėr pėllumbin krah larmė,
Qė fluturon nė gjithėsi.
Eja pėllumb dua tė porosisė,
Dua tė rrugėtosh,
Fushė e male tė kalosh,
Shumė tė fala vendlindjes t`mi qosh
Zemrėn time ta qetėsosh.
Shko pra fluturim nė kėtė rrugėtim,
Merr me vete mallin tim,
Shko gjej sytė e shkruar,
Ata tė qetėsosh,
Porosinė e zemrės sime,
Atyre tu dėrgosh.
ZGJATMA DORĖN VĖLLA
Zgjatma dorėn vėlla,
Se koha ka ardhur,
Ta harrojmė mėrinė,
Ta kultivojmė dashurinė.
Zgjatma dorėn vėlla,
Sė bashku tė marshojmė,
Ardhmėrinė e fėmijėve,
Sė bashku ta ndėrtojmė.
Zgjatma dorėn vėlla,
Kthjellu, eja nė vete,
Koha e intrigave,
E ka bėrė tė vetėn.
Zgjatma dorėn vėlla,
Hynė nė valle,
Eja me ne edhe ti,
Se kėtu ke tė ardhmen.
ĒKA BĖJNĖ POETĖT
Shpeshherė
i bej pyetje vetės:
Kush ka forcėn,
dhe pushtetin,
tė ruaj rimėn nė poezi
Kush ėshtė ai,
qė tė fton nė argumentim
Kush krijon kujtimet,
kush shprehė ndjenjat,
kush hap zemrat,
kush krijon ura,
e dashuri
Shpesh herė pyes vetėn,
po pyes kush
Kush krijon radhėt,
mes fjalėve nė fjali,
kush ngutet me shpejtėsi,
tė kuptoj rreshtin e ri,
kush tė jep forcė
pėr ditėn e re,
pėr kohėn,
pėr pushim e freski
TRUMCAKU I VOGĖL
Peizazh i bukur jashtė,
Ēdo gjė ėshtė mbuluar me tė bardhė
Njė trumcak i vogėl bukur kėndon
Thėrrimet e bukės gjithandej kėrkon.
Ėshtė kohė e vėshtirė trumcaku im,
Por mos u brengos, pėr ty ka shpėtim.
Nė ēdo anė bardhėsi,
Natyra nė pushim,
Trumcaku i vogėl kėrkon shpėtim.
Eja trumcak derėn ke hapur,
Hynė nė kėtė vatėr,
Mė benė shoqėri, jetėn mos ta kaloj vetėm.
Trumcak i vogėl mos u brengos,
Ke krahėt e lehtė,
Shpėtim pėr jetė,
Do fluturosh atje ku ka shpresė e jetė.
Mė merr dhe mua, ka kohė tė pres,
Mė dėrgo dhe mua atje ku ka shpresė,
Tė kėndojmė sė bashku,
Shpresės ti japim jetė.
KJO NATĖ ME STUHI
Errėsirė nė ēdo anė,
Dallgė e stuhi,
Ėshtė kjo natė vjeshte,
Sa shumė ironi.
Ėshtė kjo natė,
Me plotė stuhi,
Qė sjellė buzėqeshjen,
Nga ti dashuri.
Mė kujton kjo natė,
Shumė histori,
Tė ndodhura tė pa ndodhura,
Nė pafundėsi.
E ndjejė afshin,
Jetėn mė bulėzim,
Por bunaca e natės,
Pėrpinė qetėsinė.
Kėtė natė me stuhi,
Rri nė buhar,
Sepse kjo natė s`ka fund,
Do pres ditėn e re.
|
