|
Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SOKOL
ODOBASHI
Hyrje
Ka
lindur mė 13 Dhjetor 1972 nė fshatin Pluk tė Lushnjės nė njė familje tė
thjeshtė punėtore e artdashėse. Mėsimet fillore i mori nė Pluk, kurse ato
tė mesme nė Lushnjė me rezultate tė shkėlqyera. Kėsaj periudhe i takon njė
krijimtari e hershme, kryesisht nė poezi e tregim, tė cilat do tė mbeteshin
themele tė krijimtarisė qė do tė vinte mė pas. Asaj periudhe i pėrket dhe
njė roman i mbetur nė dorėshkrim si njė kujtim i bukur. Pas rezultateve tė
larta nė shkollėn e mesme i del e drejta e studimit pėr Inxhineri Kimike nė
Fakultetin e Shkencave tė Natyrės, por kėto studime do tė ndėrpriten pėr
arsye emigrimi.
Pėr 10 vjet do tė qėndroj nė Greqi dhe malli pėr Shqipėrinė e
faktorė tė tjerė do tė bėheshin burim frymėzimi nė krijimin e dhjetėra
poezive dhe njė poemave tė cilat do t'i pėrmblidh nė librin e titulluar
''Emigranti'' tė botuar nė Mars 2001 nga Shtėpia Botuese ''Planet'' nė Fier.
Periudha 2001-2010 nuk ka qenė e lehtė pėr autorin nė shumė
drejtime. Kėsaj periudhe i pėrkasin shumė poezi, poema, pėrralla, esse, por
nė njė moment dėshpėrimi gjithēka u dogj dhe mbeti pak gjė tė cilat janė
pėrmbledhur nėn titullin ''Nė kėrkim tė vetvetes'', dorėshkrime qė presin
dritėn e botimit.
I PANJOHURI
U shtang im bir dhe vrapin ndali e mė s'thėrriti "Babi im"
njė ēast dyshimi i mbajti hapin dhe zu t'mė ruaj me pendim.
Si zog i trembur vėshtroi rrugicėn nė isha unė a tjetėr kush
eh,s'pati faj,i miri im,nė heshtje vija;maraz e prush.
Mė pa im bir,qė larg mė pa dhe krahėhapur erdh e rend
por ndali befas,u kthye pas dhe pranė portės zuri vend,
tulati kryet,trumcaku im,dhe zu njė qoshe tė shtėpisė
si mjegull vija,shtegtar me halle,a humbameno qė gjezdisė.
Mė sheh me gaz,por dhe hutuar,nuk di ē'tė bėjė i miri im
mė ka ndėr sy,por nuk mė njeh;njė i panjohur nė trishtim
"U ktheve Bah?-mė flet mė pas dhe buzėqesh ''i zėnė nė faj''
Ah,shpirti im,si s'paskam sy,-me vete flas,nėn vete qaj.
Harruar kam nga pun' e lodhshme se jam prind e kam fėmijė
harruar kam,biri im,nga udh' me halle po mbėrrijė
ndaj eja pranė tė tė pushtojė e tė tė mbajė nė kraharorė
dhe fale atin e sfilitur,qė trishtimin mban nė dorė.
TUNDIME QIELLORE
Orėt e njė dite tė perėnduar
minuta tė heshtura,sekonda pa zė
veē dielli largohet,por duket gjymtuar
si zogth i trembur,qė qiejt po lė.
Ēaste tė para ku thyhet kjo ditė
orė tė tėra,qė bien sfilitur
veē hėna gjysmake nxjerr kryet meitė,
por duket e trembur qepallė pėrzhitur.
Ciklohen kėshtu tundimet qiellore
kjo ''luftė'' e heshtur,qė zgjidhje nuk gjen
ka shekuj qė luhet kjo skenė hyjnore
me Diell qė ikėn dhe Hėnė qė vjen.
NĖ LUFTĖ ME FAJIN
Faje tė vjetra dhe faje tė reja
Tė flasin nuk munden se gojė nuk kanė,
Por sėshtė vėshtirė,gjithkund,tI gjeja
Nė ēdo rrethim qė peng na mbanė.
Faje tė vjetra me qelqe nė shpinė
Tė fshehur pas perdesh,me duar pėrlyer
Rrethojnė gjithkund nė zemėr njėrin
E mbajnė tė ndrydhur,e mbajnė mbėrthyer.
Dhe faje tė reja,qė lindin ēdo ditė
Tė pista ne trup,pa shpirt e pa nder
Kėrkojnė tė ējerrin me duar tė nxitė
Ēdo gjė tė pastėr tė bukur e vlerė.
Nė mesin e tyre pėrplasem dhe sot
Ri ngritur nė kėmbė nė luftėn e re
I bindur se gjaku nuk derdhet me kot
E as nė humbas e bie tė fle.
Faje tė vjetra dhe faje tė reja
Tė fshiheni sot nuk ka se si
Nuk ėshtė vėshtirė gjithkund tju gjeja
Nė ēdo portė,nė ēdo njeri.
TĖ FLISTE PEMA
Nė rrugėn time njė pemė e brishtė
Ka varur kokėn,pėr ujė ėshtė tharė
Dhe ndjell njė pamje kaq tė trishtė
Shpjegim kėrkon ndėr kalimtarė.
Kalojė dhe unė si shumė tė tjerė
Dhe hapat shtojė qė pas ta lė,
Por hijen zgjat kjo pemė e mjerė
Dhe,keq,pengesė ndėr kėmbė mė vė.
Dhe ēmė kujtohet njė thėnie e hidhur;
-Kush mbin kėtu ėshtė rrėnjėtharė..
Cigaren ndez me dorėn dridhur
Dhe kryevarur udhėt marrė.
Por mė nuk jam i patrazuar
Dhe koka ,pas,mė mbet atje
Se gojė tė kishte pem e shuar
Mallkim do ngrinte pėrmbi ne
DO TĖ QESHĖ DRITĖROI
Kur tė jesh duke lexuar
Vargjet e mia qė ndjellin trishtim
Ndoshta me vete do tė thuash
Ēna lodhe,derman,e spaske mbarim
Dhe unė zemėrimin tėnd kam pėr tė ndjerė
Njė telepati e ēuditshme,qė mė ndjek ēdo hap
Atėherė si kukudhėt kur nata tė bjerė
Do ngrihem dhe Dritėroin ,prej mėnge, do kap.
Ja,pra,-do ti them-mėsimet e tua
Mė fute nė sherr me botėn gjithkund
Por ai do tė qeshė duke ngrėnė njė ftua
Kėshtu janė poetėt-do tė thotė nė fund.
|
