|
Poezi e imazhit tė dhembjes dhe dashurisė
(prolog nė vend tė portretit: Adem Zaplluzha,
maratonist shkrimor, krua i pa shtjerr)
Nė sofrėn e madhe tė letėrsisė, Adem Zaplluzha
ka shtruar ushqimin shpirtėror pėr lexuesit,pėr brezat qė do ta kenė si
dhuratė, si vlerė ideo-artistike. Me autorin nė fjalė, pra, me poezinė e tij
jam takuar nė gazeta dhe revista shqiptare para katėr dekadash. Ndėrsa
viteve tė fundit edhe me librat e tij. Kur mėsuam numrin e librave tė
botuara, mbi 15O-tė vėllime, atėherė u ndodha pėrballė dy gjykimeve: cilėsia
e tyre dhe nga gjithė ai frymėzim?! Por duke i lexuar disa nga to na vizitoi
njė tjetėr mendim qė rrėzoi pėr tokė ndonjė dyshim apo mėdyshje pėr vėllimet
e kėtij krijuesi maratonist, njė vullkan i pa ndalur shkrimi.
Nėse njė krijues do tė kėnaqet me ndonjė vėllim,
Zaplluzha nuk hy nė grupin e atyre qė pas ndonjė botimi fle dhe pret diēka
tė re. Ky krijues me njė energji tė pa shtjerr duke u pėrballė me fenomenin
jetė, shpalos gjithė atė mozaik tė gėrshetuar qė kalėron nė imagjinatėn e
tij tė pasur nėpėr kohė, ku e djeshmja dhe e sotmja dominojnė mbi tė
nesėrmen, por assesi tė jetė e nesėrmja njė dritare e mbyllur, por e lė
hapur pėr interpretim dhe vlerėsim.
I pėrballur me rebelizmin e kohės, autori nxjerr
nga miniera e shpirtit drithėrimat, jehonėn, pakėnaqėsitė dhe nervin
nevralgjik tė jetės pėrballė stuhive qė ndeshet heroi lirik, ua dhuron
lexuesve jo si imponim, por si ushqim, qė shuan shijen jo vetėm brenda njė
ditė, por edhe me vite e dekada. Duke pasur njė pėrvojė tė gjatė krijimi,
autori qė nė paraqitjen e tij tė parė nė Pionieri (1957) guximshėm troket
shtigjeve poetike qė sdo tė ndalet deri nė ditėt tona. Ai i ngjan njė
luftėtari kalorės, njė maratonisti qė sdi tė ndalet, qė sdi ti
nėnshtrohet kohės, qė s,di t,i nėnshtrohet viteve qė bart mbi shtatė
dekada.
Zaplluzha i prezantuar nėpėr shumė antologji
poetike,ėshtė edhe fitues i njė mori ēmimesh letrare nėpėr manifestime
letrare qė vėrteton njė vlerėsim dhe respekt nga tė tjerėt. Ai shėnoi dhe
shėnon edhe sot kohėn nė rrjedhėn e vet,plotėson me lirikat e tij tė
kėndshme qoftė pėr fėmijė , qoftė pėr tė rritur. Po tė shėtisim nėpėr
vėllimet poetike tė botuara nėpėr vite, ai korrespondon me njė gjeografi
temash,termash si: me atdheun, letėr atdheut, me Prekazin, hyji nė Prekaz,
korrespondon fuqishėm nė tabanin epik dhe lirik: me ashtin, gjakun, lotin,
mallin, heshtjen, dashurinė, dhembjen, nostalgjinė, njerėzit, fėmijėt,
mėrgimin, vetminė, shekujt, shpresėn, korrespondon me florėn-faunėn: malet,
mjegullėn, myshqet, pemėt, vesėn, lejlekun, drurin,zogun,stinėt, e ēka
tjetėr nuk korrespondon autori?! Prandaj, duke komunikuar herė me gjuhėn e
ėmbėl, herė me gjuhėn e fortė, herė fshikulluese, herė moralizuese, herė
tė butė, skofiare, herė rebele, ai tė bė pėr vete si njė magnet dhe nuk tė
lėshon aq lehtė.
Sonte s,ka dashuri...
Poezi nga libri i autorit Adem Zaplluzha Sonte s'ka
dashuri
LARG JANĖ TĖ MIRAT PREJ JUSH
Ju jeni krijesa tė ēuditshme
I keni hipur kalit prej druri
Dhe ska sekush
Qė mundet me ndal galopin e juaj.
Vraponi rrugėve tė parrugė
Piskamat dhe britmat
Janė ngjizur pėr shpirtin e dėrmuar
Kurse ju mendoni
Ose besoni se jeni mirė.
Larg janė tė mirat prej jush
Mendoni diēka tjetėr
Dhe thoni tė kundėrtėn
E asaj qė ju tjerė mendja .
E di qė nuk jeni vrasės
E as xhelat
Por gjithsesi jeni diēka
Mes jetės dhe gijotinės .
Ju as vetė nuk dini
Se ēfarė jeni
Nė duar e mbani qivurin
Dhe kėndoni aleluja
Vetėm zėri i metaltė i erės
Mungon nė shpirtin e juaj tė shthurur.
THANĖ SE DO TĖ NA VRASIN
Bryma e tejdukshme e mėngjesit
Ngjan me gjelin kryengritės
Qė kėndon mbi plehun e kujtesės
Kurse unė druaj
Se do tė mė vrasin
Nė ditėn e parė tė festės sė vezėve.
Ėshtė dimėr, kudo ngrirje shpirtrash
Hejet janė pėrhapur
Si murtaja
Acari idhnak i kafshon ēatitė
Nėn njė kulm mbuluar me kashtė thekre
Njė grua lindi binjak.
Thanė se do tė na vrasin
Nėse nuk kėndojmė
Pėr herė tė dytė kėngėn e tyre
Gjėja mė e mirė qė do tė ishte
Lė tė na pushkatojnė
Nėn kėtė lėkurė e grisur.
MĖ DUKET SE KTHIM NUK KISHTE PRAPA
Dikur vonė shumė vonė kuptuam
Se ku na dėrgonin me trenin e mbrėmjes
I dėgjuam gjėmat e traversave
Shinat e metalta
Prodhonin njė muzikė pikėlluese
Po ashtu tė metaltė .
Mė duket se kthim nuk kishte mbrapa
Askush nuk ka shpėtuar
Nga ai ferr i urrejtjes
Zėri i njė violine
Vajtueshėm dėgjohej nė largėsi
Dėgjohej si zėri i kambanės sė ndryshkur.
E vetmja rrugė qė na kishte mbetur
Ishte ajo
Tė pajtohem me vdekjen
Tė cilėn askush nuk e do
Por ja
Ndoshta fati i jonė ishte i tillė dhe pranuam.
ISHTE NDALUR ORA NĖ MESNATĖ
Sot isha tepėr i qetė shpirtėrisht
Nuk e ngrita as zėrin e lodhur
I shikoja delet kokulur
I shikoja se si shkonin drejt nė thertore.
Pėrtej Urės sė Gurit mbi qepenat e hapura
Binte njė shi i dyshimtė
Stėrkalat zgjateshin si litar samari
Dhe thyheshin mbi pragun e shkulur .
Thyheshin si gotat e kristalta kah mesi i natės
Kur ēmendej kamerieri
Nė pijetoren e kujtesės kishin vdekur fluturat
Ishte ndalur edhe ora nė qepallat e errėsirės.
NGA ZĖRI IM ZBRITĖN MJEGULLAT
Unė asnjėherė nuk eca deri nė fund
Gjithmonė jam ndalur
Nė gjysmėn e parė tė rrugės
Sa herė qė desha tė kėndoj
Nga zėri im zbritėn mjegullat.
Dimrat kurrė nuk mė kanė pėlqyer
Gjithmonė e desha vetėm njė stinė
E cila nuk ndodhej
Mes stinėve tė vitit
Por askush nuk ua dinte emrat.
Njė mėngjes kur u zgjova
Asnjė kėndes nuk pashė mbi tra
Kishin ikur edhe lejlekėt
Ishte dita e parė nė jetėn time
Tė cilėn nuk e desha asnjėherė.
|
