|
Ėshtė Ramazan. Ditė e
uruar. Muaj i Bekuar. Lavdi Zotit tė madhėruar!
Ėshtė mė se e natyrshme tė
lėvdojmė Zotin e madhėrueshėm, tė falėnderojmė Krijuesin, qė e arritėm kėtė
ditė tė uruar, kėtė muaj tė bekuar!
Ne qė e arritėm kėtė ditė
tė uruar, kėtė muaj tė bekuar, ne qė jetojmė, ne qė lėvizim, ne qė
ekzistojmė, jetojmė, lėvizim, ekzistojmė vetėm falė Zotit tė plotfuqishėm.
Zoti i plotfuqishėm,
Krijuesi ynė, e krijoi Ramazanin, kėtė muaj tė bekuar, pėr tė agjėruar.
Agjėrimi ėshtė obligim pėr
besimtarėt, sikur qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para nesh, qė tė
bėhemi tė devotshėm.
Ēkuptim ka fjala i
devotshėm ?
Fjala i devotshėm ka kėtė
kuptim:
Ai qė ka nderim e dashuri
tė thellė pėr dike a pėr diēka, qė ėshtė besnik deri nė fund
Kėshtu e shpjegon Fjalori i Shqipes sė Sotme, faqe 230, botim i
dytė i ripunuar, botuar nga Akademia e Shkencave e Shqipėrisė, Instituti i
Gjuhėsisė dhe i Letėrsisė, Tiranė, 2002. Pra, nderimi, dashuria e thellė pėr
Zotin, Krijuesin, dhe besnikėria deri nė frymėn e fundit ndaj Tij, pėr
besimtarė quhet devotshmėri.
Besimtarėt e devotshėm, ata
ose ato qė agjėrojnė, e kuptojnė se agjėrimi u ndihmon shumė jo vetėm nė
sferėn shpirtėrore, por u ndihmon edhe nė anėn fizike ose trupore dhe
mendore.
Kohėve tė fundit, sipas kėrkimeve shkencore nė Botėn
Perėndimore, dėshmohet se nga agjėrimi ka dobi jo vetėm shėndetėsore.
Nė njė enciklopedi
amerikane, nė Grolier Internacional Encyclopedia, shkruan: Kėrkimet
shkencore sugjerojnė se agjėrimi mund tė jetė i shėndetshėm dhe kur i
kushton kujdes mund tė ēojė nė gjendje tė lartė vetėdiėshmėrie dhe
ndjeshmėrie.
Besimtarėt e devotshėm e
kuptojnė, e pranojnė se agjėrimi ėshtė i shėndetshėm sepse e pėrjetojnė, por
si do ta pranojnė injorancėn e tyre ateistėt apo modernistėt qė flasin kot e
fshihen mbas shkencės, si dje ashtu edhe sot?
Besimtarėt e pėrjetojnė
agjėrimin thellėsisht, secili nė njė mėnyrė tė veēantė, por pothuajse tė
gjithė e pėrjetojnė nė njė gjendje tė lartė vetė-dijshmėrie dhe ndjeshmėrie.
Nė njė mėnyrė tė veēantė
dhe nė gjendje tė lartė vetėdijshmėrie dhe ndjeshmėrie pėr Zotin dhe Kosovėn
e pėrjetoi agjėrimin dėshmori-shehidi Murat Mehmeti.
Murat (Qazim) Mehmeti,
djaloshi 17-tė vjeēar, nxėnės i Shkollės sė Mesme Teknike nė Prishtinė, me
dy gurė nė dorė, pasi qė brohoriti Ejani shokė ti lirojmė nga burgu
vllaznitė tonė, sulmon kordonin e policisė, me ērast plagoset me armė
zjarri pėr vdekje; ishte agjėrueshėm kur u vra ky djalosh i guximshėm nė
demonstratat e para nė Prishtinė, me 27 Nėntor 1968, ishte Nata e Ditės se
Flamurit
.Ishte dita e muajit tė bekuar Ramazanit
.
Ishte muaji i bekuar i
Ramazanit, Janar 1998, kur Shaban Jashari i Prekazit tė Drenicės, me familje
e mysafirė u ēuen pėr syfyr, falėn namazin e sabahut dhe ashtu agjėrueshėm
ia kthyen pushkėn forcave policore-ushtarake serbe, qė e kishin sulmuar,
duke luftuar pėr lavdi tė Zotit, pėr ēlirimin e Kosovės
Kėta dy shembuj tė veēantė,
shumė frymėzues, pėr gjendjen e lartė tė vetėdijshmėrisė dhe ndjeshmėrisė qė
sjellė agjėrimi i Ramazanit, nuk duhet harruar dhe as nuk duhet lejuar qė tė
tjerėt ti harrojnė, sepse e harrojmė vet-veten
! Harrimi i vetvetes ėshtė
mohim i sė Vėrtetės
.
Pėr ne, shqiptarėt, ėshtė e domosdoshme njohja e vetvetes.
Njohja e vetvetes ėshtė ēelėsi pėr njohjen e Zotit. Njohja e Zotit sjellė
harmoni mes nesh. Zoti ėshtė Krijuesi i Harmonisė sė pėrgjithshme nė
Gjithėsi, nė rruzullim dhe nė ēdo krijim.
Nė ēdo krijim duken shenjat
e Zotit, Krijuesit. Shkencėtarėt po i kushtojnė shumė kohė e mund studimit
tė veprave tė krijimit. Njėri prej tyre, njė nga pionierėt nė fushėn e
elektricitetit, fizicienti i njohur britanik Lord Kelvin, ka deklaruar:
Konsideroj se, sa mė shumė
tė studiohet shkenca, ajo aq mė tepėr na largon nga ēdo gjė qė ėshtė nė
lidhje me ateizmin.
Lidhje me ateizmin, madje
tė fuqishme, ende kanė shumica e intelektualėve shqiptarė. Lakmia, krenaria,
serviliteti, ambicia janė disa nga faktorėt, tė cilėt i kanė nxitur kėta
intelektualė qė ti vėnė shulin zemrave tė tyre.
Mungesa e besimit, vėrja e
shulit zemrave ėshtė kalbje intelektuale. Sot nuk ėshtė problem energjia
bėrthamore, por ėshtė zemra e njeriut thoshte Albert Ajnshtajni.
Nė historinė njerėzore ka shumė dėshmi se agjėrimi ėshtė i mirė. E Mira,
ėshtė gjėja mė e rėndėsishme qė duhet tė mėsojmė thotė Platoni te libri i
famshėm REPUBLIKA. Nė Greqinė e Vjetėr, Platoni (428-348) agjėronte.
Pitagora (582-507), filozof
dhe matematikan jo vetėm qė agjėronte, por i kėshillonte studentėt e vet tė
agjėronin
Nė Indi, nė kalendarin
hindu, ėshtė muaji Shravan, ky ėshtė njė muaj me domethėnie tė veēantė
fetare, ėshtė muaj i agjėrimit
.
Hebrenjtė dhe tė krishterėt
agjėrojnė. Bibla, e cila ndahet nė Besėlidhjen e Vjetėr dhe Besėlidhjen e
Re, urdhėron agjėrimin. Nė Bibėl, nė Librin e Levitikut, ku shkruhet pėr
formimin e njė populli tė shenjtė, ėshtė ky urdhėr:
Ky ligj le tė jetė pėr ju
i pandryshueshėm: agjėroni e mos bėni asnjė punė
Ligj i pėrhershėm. (Bibla,
Levitiku,16:29-31.)
Nė Besėlidhjen e Re, nė
Ungjillin sipas Mateut, shėnohet Mėsimi mbi Agjėrimin, ku ndėr tė tjera
thuhet : Edhe kur tė agjėroni, mos u mėrrolni porsi shtiracakėt
.
(Ungjilli sipas Mateut,6:16) Shembull i agjėrimit mbeti Jezui (Hazreti Isai
(a.s.), i cili agjėroi 40-tė ditė e net, sipas Ungjillit
..
Sot ėshtė Ramazan, muaji i
agjėrimit, pranvera e besimit! Besimi ėshtė shėndet, gjallėri, jetė me
kuptim. Ateizmi ėshtė sėmundje, plogėshti, vdekje, asgjėsim
!
Aty ku ėshtė besimi, aty
ėshtė dashuria. Aty ku ėshtė ateizmi, aty ėshtė urrejtja. Besimi ėshtė lulja
mė e bukur hyjnore, ėshtė shfaqja mė e lartė e vlerės njerėzore
Sot ėshtė Ramazan, ditė e
uruar, muaji i bekuar. Besimtarė, kudo qė jeni, nė Kosovė, Ēamėri, Shqipėri,
urime, gėzuar
(Autori ėshtė studiues i
religjioneve) |
