Njė ndėr krijimtaritė mė tė
lėvruara tė letėrsisė shqiptare, ėshtė edhe POEZIA. Gjini e letėrsisė ku
bota e brendshme, ndjenjat mė sublime, frymėzimi hyjnor... shprehen
pėrmes shkronjave tė cilat krijojnė vargje... vargjet, pastaj, shpalosin
mendime, mendimet krijojnė energji, energjia ndez dritat e dijės, rrezet e
artė tė sė cilės i japin ngrohtėsi zemrės, mendjes dhe shpirtit, e me kėtė,
edhe kuptim dhuratės mė tė shtrenjtė, vetė jetės.
Qė nga Lekė Matrėnga e Pjetėr Budi, kjo energji nuk u ndalė asnjėherė sė
hedhuri farėn e dijės, duke e kultivuar atė me dashurinė mė tė ēiltėr nė
shpirtin e pastėr e fisnik tė popullit shqiptarė. Duke i mposhtur tė gjitha
sfidat e kohės, kjo frymė e shpirtit tė popullit, xixat e saja tė arta, si
njė pishtar i shpresės, u bartėn gojė mė gojė, mendje mė mendje, zemėr mė
zemėr... brez pas brezi... nga kokat mė tė ndritura tė kombit si: Naimi,
Ēajupi, Mjeda, Asdreni, Shiroka... pėr tė vazhduar tek Fishta, Konica, Noli,
Migjeni... e deri nė kohėn tonė, duke u kthyer ai pishtarė nė flakadan tė
pėrhershėm qė tashmė nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuaj fuqinė e zjarrit
tė tij...
Dua ta falėnderoj nga zemra mikun tim dhe poetin e mirėnjohur,
ADEM ZAPLLUZHA,
qė me pėrkushtim tė jashtėzakonshėm, vizitorėve tė kėsaj faqeje, por edhe mė
gjerė, do tua prezantoj disa nga poetėt mė tė njohur tė kohės sonė, e me
kėtė, do e plotėsoj e pasuroj edhe mozaikun e mrekullueshėm tė letėrsisė
shqiptare.
(www.sa-kra.ch)
Pėrgatiti:
Adem ZAPLLUZHA
ANTOLOGJI E POEZISĖ MODERNE SHQIPE
SOTIRAQ
BEGA
Hyrje
Sotiraq Bega, me profesion piktor, shkrimtar dhe poet, anėtar i Lidhjes sė
Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Republikės qė nė vitin 1981, artist i
mirėnjohur ndėr qytetarėt fierakė me dy ekspozita personale.
Dy nga veprat e tij i ka Galeria e Arteve Kombėtare Shqiptare.
Tė cilat ruhen dhe mbrohen nga shteti. Pjesėmarrės me veprat e
tij nė koloninė ndėrkombėtare nė Korēė. Ka marrė pjesė nė disa ekspozita nė
rrethe tė ndryshme tė Shqipėrisė me autor tė pėrbashkėt.
Lindi nė vitin 1946. Jeton nė Fier, i martuar me tre fėmijė
Ka botuar librat:
1. Nga vijmė e nga po shkojmė, 2014
2. Pragmuzg nė vjeshtėn e tretė, 2016
3. Jam ēikėvere, 2017
4. Kozma Mone dhe basketbolli Fierak, 2018
5. Fieri dhe Fierakėt e vjetėr, 2018
6. Mė sė fundi..,. 2018
PĖR MUA, E PARA, VERA
Shumė shekuj me parė,
shijoi lėngu i bardhė.
Pas tij njė tjetėr si gjak,
i kuq,i kuq, i kuq-flakė.
Benė ēudi njerėzit e parė,
ē“ishte ai lėng, q“u jepte zjarr!
Edhe pse tė varfėr ishin,
atė magji mezi e prisnin!
Mbollėn,e shtuan hardhinė,
me tė mbushin shtėpinė.
Ngaqė u falte ajo pranverė,
e pagėzuan me emrin verė
Mė vonė era mbushi dhenė,
mbushi qypa, bude dhe enė.
Rrushi mori nam e vlerė,
u kultivua nė ēdo derė.
NĖ VARRIN TIM
Verėn,gotė pas gote ma jepni,
me mallkimin tim mos qeshni!
Pa dėshirėn time, do tė iki,
s“do tė mė shihni mė, s“do tė mė kini
por nė varrimin tim,kur tė vini,
njė plloskė vere, te koka ma lini!
NĖNA
E shihja mamanė tė ngazėllyer,
nga gėzimi mbushur sytė me lot:
-Nusja jote, bir, na bėri djalė!
Nga gėzimi s“mbahej dot.
Dashuria e saj shpėrthen vetiu,
me merr ne gji, mė pushton fort:
-Familjes sonė, njė lule i mbiu,
baba e bir, tani mė tė fortė.
PORTRETI I NĖNĖS
Silueta e nėnės sime,
mė ngjan si njė pasqyrė.
Ajo ėshtė krenaria ime,
mė duket edhe nė fytyrė.
Ende nė mendje i kam,
fjalėt dhe kėshillat e saj.
Sa herė qė nė studio jam,
e shoh mirė, po, i ngjaj!
Vazhdon tė mė mbrojė,
hija e saj me atė dashuri!
Mora penelin,ta pikturoj,
siē e ndiej nė shpirt nė gji!
Mė shfaqet nėna si engjėll,
kėshtu edhe nė ėndėrr,
pėrherė ėshtė midis nesh.
SYTĖ
Po mbylle sytė, s“ka mė dritė!
Shpirti nuk jeton nė errėsirė.
Ti,qė mė jep shpirt e dritė,
po tė pres, tė vish njė ditė
VDEKJA E NĖNĖS
Nėna mė vdiq para syve tė mi,
mė kujtohen fjalėt e fundit si tani:
"M“u afro biri im, sa mė shumė,
pranė teje tė rri, tė bėj gjumė!"
E ndieja se do tė mė ikte, e kuptoja,
por kurrė, jo, nuk pranoja!
Ēdo fjalė e saj mė bėnte burrė,
mblodha forcat, zemrėn bėra gur!
Mamaja miq,mė iku,mė la!
Nga i vetmi djalė, ajo u nda!
Ikėn me tė, tė gjitha bukuritė,
mori me vete tėrė dhembshuritė!
Ja kėshtu, vdekja e zezė ma mori,
ma hoqi mamanė nga kraharori!
Pa baba e pa mama,mbeta fillikat,
mbeta si guri, te porta nė sokak!
LULET E JETĖS
Nipėr dhe mbesa kam plotė,
jeta larg tyre, e pakuptimtė, e kotė.
Zemrat e tyre-diell, mė mbajnė ngrohtė,
vetėm pėr ta, sytė mė mbushen me lot.
Se si lulet qė livadhin mbushin plot,
jeni lulet e jetės sime pėr mua sot.
Ju kam nė shpirt, ju kam kėtu nė gji,
o lulet e jetės, mbesa e nipėr tė mi.
Sot unė jam nė moshė tė tretė,
s“ kam fuqi, e nesėrmja, s“ di ē“do tė jetė!
Pranė mė rrini, sa mė shumė me mua!
Unė, gjyshi, tė gjithėve njėlloj ju dua!
Portreti brenda pikėzės sė lotit
Ti, babai im, ishe i sėmurė shumė,
tė digjej trupi flakė-temperaturė.
Kokėn mbėshtete nė gjoksin tim,
nga yt bir sikur kėrkoje shpėtim!
Sytė e tu, shigjeta mbi mua hedhur,
shikimi qė tretej, mbi mua mbetur.
Dorėn time nė tėnden shtrėngoje,
faqesh ca pika lot, tė ikje nuk doje!
Mamaja, si mes reve tė zeza,njė hėnė,
ikonėn te koka, ndezur tė kish vėnė.
Nė ēast nė dhomėn tjetėr pat shkuar,
kur u kthye, ti nė qiell kishte fluturuar!
U trishtova shumė e qava, qava me lot,
shumė u pėrpoqėm tė tė kthenim, e kotė!
E kisha ēdo ditė, orė e ēast pranė mamanė,
por nga sytė e mendja, s“e largova sot babanė!
Atė tė mirin baba, qė rrėzėllente kulturė,
qė i donte tė gjithė, ishte burrė!
Ndaj e qava me muaj e vite, me lot mbusha detin,
me ato pikėza loti mpiksur sė sy, i thura portretin.
Me mua dhe Natashėn time, ishte edhe mamaja,
nuk mbeti kurrė vetėm, se nė tė kishim babanė.
Ajo, mamaja ime dashur, mamaja ime trime,
ishte pėr mua baba e nėnė, ishte edhe shoqja ime.
Ajo mė lindi mė rriti, idhull isha pėr tė,
tė dy si binjakė jetuam gjatė, unė u plaka me tė.
Sa e lumtur ishte pranė meje, sa s“fluturonte,
unė ndihesha i plotė, prania e saj mė gėzonte!
Por vitet nė udhėn e tyre vrapuan, kalėruan,
pėr mua nuk qe e thėnė, vitet e lėshuan.
Zotit tė madh nga unė, i biri, mirėsi iu kėrkua,
por nuk m“u dėgjua, mamaja ime u paralizua.
Mė donte gjithmonė pranė, ngjitur me mua,
mamaja ime e shtrenjtė, deri ditėn qė u largua.
Se isha edhe jam pikė gjaku nga i saji gjak,
se mė dha jetė, mė dha emėr, nder dhe prag.
Edhe sot mė duket sikur ime mė, mė kėrkon,
dritė e saj e shpirtit tė dėlir,rrugėn mė ndriēon.
Qėkur linda, deri tani qė u plaka, tė thirra mama,
pėrsėri mama tė kam, se pėr mua tjetėr nuk ka!
|