Spinaqi ėshtė perime e gjelbėr e mrekullueshme
qė i takon grupit tė ushqimeve me pėrbėrje tė shkėlqyeshme ushqyese. Ėshtė
burim i pasur i antioksidanteve dhe ka veēori tė shkėlqyeshme
antikancerogjene.
Spinaqi ėshtė nė dispozicion gjatė tėrė vitit,
veēanėrisht gjatė dimrit. Mund tė pėrgatitni si sallatė, paragjellė, por
edhe ushqim kryesor. Spinaqi fsheh shumė pėrparėsi shėndetėsore, ndėrsa ne
ju sjellim mė tė rėndėsishmet.
Spinaqi ėshtė burim i pasur me fitonutrientė tė
cilėt pėrmirėsojnė shėndetin e pėrgjithshėm nga krijimi i shumė sėmundjeve.
Ka vlerė tė ulėt kalorike dhe pėrqindje tė ulėt tė yndyrave (100 g spinaq tė
freskėt pėrmban vetėm 23 kalori).
Ėshtė burim i shkėlqyeshėm i fibrave tė tretshme
prandaj ėshtė njė nga ushqimet mė efikase nė procesin e dobėsimit, por edhe
rregullimit tė nivelit tė kolesterinės.
100 g spinaq i freskėt pėrmban rreth 25 pėr qind
tė vlerės sė pėrgjithshme tė rekomanduar ditore tė hekurit. Spinaqi ėshtė
njė nga burimet mė tė mira tė hekurit, i cili ėshtė i rėndėsishėm pėr
prodhimin e rruazave tė kuqe tė gjakut.
Spinaqi i freskėt ėshtė burim i shkėlqyeshėm i
vitaminave antioksidative A dhe C, luteinės dhe beta karotenit. Kur kėto
kompozime bashkohen krijojnė mbrojtje tė shkėlqyer nga krijimi i shumė
sėmundjeve. Reduktojnė nivelin e radikaleve tė lira nė trup dhe luajnė rol
tė rėndėsishėm nė riparimin e dėmit tė shkaktuar nga veprimi i radikaleve tė
lira.
Spinaqi ėshtė i shkėlqyer pėr shėndetin e syve. Mbron nga
sėmundjet e syve tė shkaktuara nga plakja, siē ėshtė degjenerimi makular.
Vitamina A do tė ruajė shėndetin e lėkurės dhe
syve. Konsumi i ushqimeve tė freskėta tė cilat janė tė pasura me vitaminėn A
do tė mbrojnė trupin nga krijimi i kancerit tė zgavrės sė gojės dhe
mushkėrive.
Spinaqi pėrmban vitaminėn K. Vetėm 100 g spinaq
i freskėt ofron madje 402 ug tė vlerės sė rekomanduar ditore tė vitaminės K.
Vitamina K do tė forcojė eshtrat tuaja, ndėrsa shkencėtarėt kanė konstatuar
qė mund tė luajė rol kyē nė reduktimin e rrezikut nga krijimi i sėmundjes sė
Alzheimerit.
Kjo perime me gjethe tė gjelbra ėshtė burim i
shkėlqyeshėm i kompleksit tė vitaminave B, siē ėshtė vitamina B6, tiamina
(B1), riboflavina, acidi folik dhe niacina. Acidi folik mund tė parandalojė
krijimin e ērregullimeve tė lindura tek bebet.
Vetėm 100 gram spinaq tė freskėt do tė ofrojė
rreth 47 pėr qind tė vlerės sė rekomanduar ditore tė vitaminės C. Vitamina C
ėshtė antioksidant i fuqishėm i cili ndihmon trupin ta forcojė imunitetin
dhe parandalojė krijimin e sėmundjeve tė ndryshme.
Spinaqi ėshtė i pasur me minerale si kaliumi,
magnezi, mangani, zinku dhe bakri. Kaliumi ėshtė i rėndėsishėm pėr
furnizimin e qelizave me ujė, rregullon punėn e zemrės dhe tensionin e
gjakut, mangani dhe bakri janė pėr pėrmirėsimin e veprimit tė
antioksidantėve. Bakri ėshtė i nevojshėm pėr trupin pėr tė prodhuar rruazat
e kuqe tė gjakut. Zinku ėshtė i nevojshėm pėr rritje dhe zhvillim, prodhimin
e spermės kualitative dhe pėrmirėsimin e tretjes.
Spinaqi ėshtė burim i shkėlqyeshėm i acideve
yndyrore omega 3 tė cilat pėrmirėsojnė koncentrimin, shėndetin e sistemit
kardiovaskular, mbrojnė nga krijimi i sėmundjeve tė zemrės dhe sulmi nė
zemėr.
Blerja dhe ruajtja
Spinaqi mė sė shumti ėshtė nė dispozicion gjatė
muajve dimėrorė, transmeton Koha.net. Zgjidhni spinaqin i cili ka ngjyrė tė
gjelbėr tė mbyllėt dhe ka gjethe tė freskėta. Shmangni spinaqin i cili ka
shenja siē janė pikat e verdha.
Spinaqin pastrojeni mirė dhe zhyteni nė ujė tė
njelmėt 30 minuta pėr tė larguar tėrė pluhurin, papastėrtitė dhe pesticidet.
Edhe pse nė frigorifer mund tė qėndrojė edhe
deri nė njė javė, mė sė miri do tė ishte ta konsumoni tė freskėt sepse
atėherė do tė shfrytėzoni tė gjitha veēoritė ushqyese tė kėtij ushqimi tė
ēuditshėm.
Kujdesi
Ringrohja e spinaqit mund ti shndėrrojė
nitratet nė nitrite, ndėrsa nitrosaminet nė baktere tė caktuara. Kėto
kompozime mund tė jenė jashtėzakonisht tė dėmshme, veēanėrisht pėr fėmijėt.
Personat qė marrin ilaēe kundėr mpiksjes sė
gjakut duhet tė jenė tė kujdesshėm me konsumimin e spinaqit sepse ėshtė i
pasur me kalium. Mė sė miri do tė ishte qė tė kėshilloheni me mjekun.
Spinaqi pėrmban acidin oksalinė i cili mund tė
shkaktojė gurė nė veshka tek disa persona. Personat qė tashmė kanė gurė nė
veshka kanė nevojė tė kenė kujdes tė veēantė nė konsumimin e spinaqit, por
edhe ushqimeve tė tjera.
|